Alkoholizmo problema vaikų gyvenime: nuo tiesioginio vartojimo iki tėvų įtakos

Alkoholizmas yra opi visuomenės problema, turinti neigiamų pasekmių ne tik pačiam priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, ypač vaikams. Daugybė vaikų auga šeimose, kuriose tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, ir tai palieka gilų randą jų gyvenime. Šiame straipsnyje išnagrinėsime rizikos veiksnius, susijusius su vaikų alkoholizmu, aptarsime tėvų alkoholizmo įtaką vaikų raidai ir pateiksime galimus pagalbos būdus.

Priklausomybės apibūdinimas

Kalbant apie vaikų priklausomybes, dažniausiai pagalvojama apie priklausomybes nuo alkoholio, tabako, psichotropinių medžiagų. Priklausomybė apibūdinama kaip lėtinis sutrikimas, kai asmuo nesugeba kontroliuoti savo elgesio vartodamas tam tikras medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Dažniausiai stebima fizinė priklausomybė, kai pats organizmas reikalauja tam tikros medžiagos ar proceso. Dažnai būdingas slenksčio didėjimas, kai vis daugiau reikalaujama medžiagos, kuri padėtų pasiekti prieš tai buvusį efektą ar pojūtį. Dalis priklausomybių turi ir psichologinį aspektą, kurį įveikti ir atpažinti yra sunkiau. Psichologinė priklausomybė apima tam tikrus ritualus, emocijas. Paciento, sergančio priklausomybe, elgesio pokyčiai ne visada pastebimi iš karto. Dažniausiai negatyvumas atsispindi mokykloje, šeimoje, bendraujant su draugais ar užsiimant kasdiene veikla.

Alkoholio vartojimas jauname amžiuje ir jo rizika

Priklausomybė nuo alkoholio ir tabako yra viena dažniausių priklausomybių rūšių. Gali būti vartojamos tiek legalios, tiek nelegalios medžiagos. Kuo anksčiau pradedama vartoti šias medžiagas, tuo anksčiau pastebimos ir sveikatos problemos, be to, dažniau susiduriama su gyvybei pavojingomis situacijomis. Užkietėję rūkaliai dažniausiai pradeda rūkyti paauglystėje arba jaunystėje (90 proc. - nuo 18 metų, 99 proc. - iki 26 metų). Kuo anksčiau pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys priklausomybė, kurią įveikti bus sunkiau [7].

Alkoholio vartojimas jauname amžiuje yra rimtas sunkumas, visgi jis tikrai gali būti įveikiamas su tinkama pagalba, palaikymu ir pasiryžimu. Alkoholio vartojimas vaikystėje ir paauglystėje gali turėti itin žalingą poveikį sveikatai. Ši psichoaktyvi medžiaga pažeidžia įvairias mūsų organizmo sistemas, pradedant virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų ir baigiant smegenimis. Tuo tarpu alkoholio vartojimas lemia dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, atminties praradimą, dažnesnį linkimą į suicidą (ypač paauglės mergaitės). Pastebėta, kad kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad suaugus išsivystys priklausomybė [8].

2007 metų tyrimo duomenimis, maždaug 90 proc. Europos mokinių yra gėrę alkoholio. 82 proc. apklaustų mokinių vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, 61 proc. - per pastarąsias 30 dienų. Skirtingose šalyse alkoholio vartojimo dažnis skiriasi. Pavyzdžiui, 80 proc. Austrijos ir Danijos, 31 proc. Islandijos ir 35 proc. Armėnijos mokinių teigė, kad gėrė alkoholio per pastarąsias 30 dienų. Beveik visose šalyse alkoholio daugiau išgeria berniukai negu mergaitės. Tiesa, Islandijoje mergaitės alkoholio išgeria daugiau negu berniukai [9]. Labiau linkę vartoti alkoholį yra tie vaikai, kuriems trūksta tėvų dėmesio, bendravimo, kurių šeimose stebimi dažni konfliktai, per griežta disciplina, šeimoje ar giminėje yra buvę priklausomybės atvejų [10, 11].

Alkoholio vartojimas gali apsunkinti santykius su aplinkiniais. Taip pat gali sukelti mokymosi sunkumų, nes alkoholis pažeidžia smegenis, kurios atsakingos už mąstymą, atmintį, gebėjimą susikaupti. Be to, neretai turint alkoholio vartojimo sunkumų yra praleidžiamos pamokos. Alkoholio vartojimas gali padidinti rizikingą elgesį ir sumažinti saugumą, nes jis sumažina gebėjimą priimti pasvertą sprendimą, o pavojus neretai atrodo menkesnis nei iš tiesų yra. Apsvaigus nuo alkoholio, sunkiau kontroliuoti savo kūną, sulėtėja reakcija.

Viena pavojingiausių situacijų - apsinuodijimas alkoholiu. Tai gyvybei grėsminga būklė, kai per trumpą laiko tarpą suvartojamas didelis kiekis alkoholio. Alkoholis užslopina gyvybines funkcijas, todėl išsivysto koma, galima užspringti, slopinamas kvėpavimas, širdies veikla, o kartais ištinka net mirtis. Apsinuodijusius alkoholiu vaikus gydytojas turi nedelsdamas apžiūrėti ir suteikti pagalbą.

Alkoholio vartojimas gali sukelti teisinių problemų. Lietuvoje alkoholį įsigyti galima tik nuo 21 metų. Tad įsigijimas jaunesniame amžiuje ir vartojimas yra nelegalus.

Tėvų alkoholizmo įtaka vaikų sveikatai ir raidai

Tėvų alkoholizmas yra pripažįstamas kaip reikšmingas veiksnys, darantis įtaką vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Psichologė L. Bulotaitė pabrėžia, kad tarp tėvų alkoholizmo ir vaikų sveikatos yra tiesioginė priklausomybė. Nors klausimas, kaip konkrečiai tėvų alkoholizmas veikia vaikų sveikatą, vis dar diskutuotinas, dauguma autorių sutaria, kad tai yra tiek biologinis, tiek socialinis ir psichologinis veiksnys.

Biologiniai veiksniai ir vaisiaus alkoholinis sindromas

Apie tėvų alkoholizmo įtaką vaisiui žinoma jau seniai. Motinos alkoholizmas yra dvigubai pavojingesnis vaisiui nei tėvo. Kai nėščia moteris geria alkoholį, negimusis vaikas taip pat yra veikiamas alkoholio. Tai gali sukelti įgimtą vaiko negalią, vadinamą vaisiaus alkoholio sindromu (VAS). Vaisiaus alkoholinis sindromas yra nuolatinė ir negrįžtama įgimta vaiko negalia dėl alkoholio vartojimo motinos nėštumo metu.

Šiam sindromui būdingas augimo sulėtėjimas, mikrocefalija, psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, dažnai lydimas protinio atsilikimo. Vaisiaus alkoholinis sindromas yra viena iš pagrindinių protinio atsilikimo priežasčių. Kai 1973 m. Vašingtono universiteto mokslininkai publikavo mokslinį straipsnį apie moterų vartojamo alkoholio žalą vaisiui nėštumo metu, apibrėždami vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS), visuomenėje nuvilnijo kritikos ir skepticizmo banga, nes žalingas svaigiųjų gėrimų vartojimas ir su juo susiję sunkumai ilgą laiką buvo traktuojami tik kaip vyrų problema. Šiandien galima rasti vis daugiau duomenų, kad alkoholio poveikis nėštumo metu yra viena dažniausia apsigimimų, raidos ir elgesio sutrikimų priežasčių.

Nėštumo metu suvartotas alkoholis greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, taigi netrukus padidėja jo koncentracija moters kraujyje. Kadangi alkoholis laisvai praeina pro placentą, vaisiaus alkoholio koncentracija greitai tampa tokia, kaip ir nėščiosios kraujyje. Naujagimiui, kuris gimė su padidėjusia alkoholio koncentracija kraujyje, pirmosiomis gyvenimo dienomis gali išryškėti vadinamasis alkoholio abstinencijos sindromas, pasireiškiantis centrinės nervų sistemos sudirginimo požymiais, drebuliu, dirglumu, raumenų tonuso pakitimais, sutrikusiu miego-būdravimo ciklu, prakaitavimu ir kt. Sunkesnius atvejus gali lydėti traukuliai. Taip pat gali pasireikšti virškinimo trakto disfunkcijos požymiai: blogas čiulpimas, pilvo pūtimas, atpylinėjimas ar vėmimas.

Vėliau, vaikui augant, išryškėja ir kiti sutrikimai, kurių neįmanoma arba labai sunku pastebėti naujagimystės periode. VAS sąlygotas per mažas gimimo svoris yra lydimas nepakankamo svorio ir vėlesniame amžiuje, būdinga disproporcija tarp per mažo svorio ir normalaus ūgio. Kitos galimos VAS pasekmės tolimesnėje raidoje - protinis atsilikimas, dėmesio ir atminties trūkumas, perdėtas aktyvumas, menki problemų sprendimo įgūdžiai, sunkumai mokytis iš klaidų ir priimti sprendimus, nebrandus elgesys, dezorientacija laike ir erdvėje. Dėl skirtingų smegenų sričių ir struktūrų pažeidimo stebimas negebėjimas prisitaikyti (blogai skiria išorinius dirgiklius), prasta savireguliacija, impulsyvumas, pažintinių funkcijų ir kiti sunkumai.

Vaisiaus alkoholinio sindromo simptomai ir sunkumas kiekvienam vaikui gali skirtis. Terapija gali padėti spręsti elgesio ir ugdymosi problemas. Tačiau tėvai taip pat turėtų būti mokomi padėti savo vaikams susidoroti su simptomais. Jokie konkretūs vaistai negali padėti šiai būklei, bet vaistai nuo tokių simptomų kaip hiperaktyvumas, dėmesio stoka ar nerimas yra prieinami. Ekspertai mano, kad vaisiaus alkoholinio sindromo galima išvengti, kai moteris vengia vartoti alkoholį viso nėštumo metu. Venkite vartoti alkoholį, jei bando pastoti: jei moteris bando pastoti, vienas iš pirmųjų žingsnių yra nustoti gerti, kai tik atsiras nėštumo simptomai arba įtarimas dėl vieno. Vaisiaus alkoholio sindromas yra sutrikimas, kurio galima išvengti. Viskas, ką reikia padaryti, tai vengti alkoholio vartojimo viso nėštumo metu. Sunku diagnozuoti sutrikimą, nes nėra tiesioginio jo testo. Tačiau vaikų priežiūros ekspertai dažnai gali diagnozuoti būklę, remdamiesi fizinėmis savybėmis ir simptomais, susiformavusiais vaikystėje.

Socialiniai ir psichologiniai veiksniai

Tėvų alkoholizmas sukuria nesaugų ir chaotišką šeimos klimatą, kuris neigiamai veikia vaikų raidą. Šie veiksniai apima pakitusią motinos psichiką (terminas „alkoholiko žmona“ apibūdina moters, gyvenančios su alkoholiku, psichologinę būseną), netinkamus vaikų auklėjimo būdus (pvz., hipoprotekcija, šiurkštus elgesys, atstūmimas ir padidėjusi moralinė atsakomybė), bei fizinę, psichologinę, o kartais net seksualinę prievartą, kadangi alkoholio vartojimas slopina impulsų kontrolę.

Šie veiksniai lemia būdingus vaikų jausmus ir elgesį: gėdą, kaltę, melavimą, vienišumą ir nepasitikėjimą savimi. Be to, nustatyta, kad alkoholikų vaikai turi didesnę tikimybę susirgti nervų ir psichikos ligomis, tokiomis kaip neurozės, psichopatinės asmenybės formavimasis, alkoholizmas ir pan. Jiems taip pat didesnė depresijos, nerimo, menko savęs vertinimo, nepasitikėjimo žmonėmis, intymumo problemų, bendravimo sunkumų ir agresijos rizika.

Vaikų reakcija į tėvų alkoholizmą ir jų vaidmenys šeimoje

Vaikų reakcija į tėvų alkoholizmą priklauso nuo jų amžiaus. Suaugę alkoholikų vaikai skiriasi nuo kitų žmonių. Tėvų pasėta baimė, kaltė, nepasitikėjimas savimi apraizgo nematomais saitais visą žmogaus gyvenimą - darbą, šeimą, laisvalaikį ir t.t. Suaugusiems alkoholikų vaikams būdingi šie bruožai:

• Nežino, kas yra normali šeima.
• Dažnai meluoja.
• Jiems sunku įgyvendinti savo sumanymus.
• Smerkia save.
• Jiems sunku atsipalaiduoti, pasilinksminti.
• Jie labai rimti.
• Jiems sunku užmegzti artimus, intymius ryšius.
• Bijo pasikeitimų, kurių negali kontroliuoti.
• Siekia kitų pritarimo.
• Nori kitiems padėti, siekia sutvarkyti kitų problemas.
• Labai lojalūs.
• Neįsisąmonina, kad turi progų, galimybių.

Alkoholiko šeima dažnai lyginama su „sergančia šeima“, kuriai būdingas uždarumas, pašaliniai asmenys joje yra nepageidaujami, konfliktai ir nesutarimai ignoruojami ir neigiami. Dauguma alkoholikų šeimų stengiasi slėpti nuo aplinkinių šeimos „bėdą“ ar „nelaimę“. Tai tampa „didžiąja šeimos paslaptimi“. Taip elgtis mokomi ir vaikai. Jie niekam nepasakoja apie geriantį tėvą, stengiasi tai nuslėpti, jei reikia - net pameluoja. Kai kurie alkoholikų vaikai jaučia kaltę dėl šeimos problemų. Kartais šią nuomonę palaiko ir tėvai. Alkoholikų vaikai nemoka reikšti savo jausmų. Šeimoje jie neturi teisės jausti, o juo labiau kalbėti apie savo jausmus.

Nuolatiniai nerimo ir baimės jausmai, nežinia, kas jų laukia namie, atsiliepia vaikų elgesiui mokykloje, su draugais. Jie tampa labai atsargūs, įtarūs, kontroliuoja save. Šie vaikai turi ir mokymosi sunkumų. Jiems būdingi menkesni kognityvinės veiklos aspektai, tokie kaip verbalinių gebėjimų, abstraktaus mąstymo, problemų sprendimo ir atminties. Alkoholikų vaikams dėl organizmo fizinio silpnumo būdinga nuolatinė asteninė būsena. Todėl moksleiviai greičiau pavargsta, išsenka, yra dirglūs, linkę į konfliktus.

Alkoholizmas šeimoje paveikia visą šeimą, bet kiekvieną šeimos narį skirtingai. Kiekvienas alkoholiko šeimos narys prisiima tam tikrą vaidmenį, kuris jam padeda išgyventi. Vaidmuo, kurį prisiima vaikas, priklauso nuo to, kiek laiko tėvai priklausomi nuo alkoholio, kiek šeimoje yra vaikų ir kokie vaikų santykiai yra su kitais šeimos nariais, ir to, kuris serga priklausomybe. Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantys vaikų vaidmenys:

C. Black išskiria šiek tiek kitokius vaidmenis: Teisės pažeidėjas (atitinka atpirkimo ožio vaidmenį), Atsakingasis (atitinka herojaus vaidmenį), Reguliuotojas (atitinka pamiršto vaiko vaidmenį), Taikdarys (atitinka juokdario vaidmenį). Svarbu prisiminti, kad šie asmenys vienaip elgiasi, o kitaip jaučiasi.

Alkoholio vartojimo rizika šeimoje ir vaiko ateitis

Nauji tyrimai rodo, kad tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis bei jų netinkamas elgesys su vaikais yra susijęs. 40 procentų visais netinkamo elgesio su vaikais atvejais tėvai vartojo alkoholį. Tyrėjai mano, jog alkoholio vartojimo faktorius itin reikšmingas emocinės prievartos ir nesirūpinimo vaikais atvejais.

Vaikų nepriežiūra yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai paimami iš alkoholikų namų. Tokie vaikai dažniau nei jų bendraamžiai iš normalių šeimų kenčia nuo įvairiausių fizinių, psichinių ir emocinių sveikatos sutrikimų. Piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikai patiria daugiau sužeidimų ir apsinuodijimų.

Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai vaikystėje taip pat patyrė tėvų auklėjimo stoką, neperėmė tinkamos tėvystės modelio ir dažnai patys augo „blogose“ šeimose. Gyvenimas tokiuose namuose pasižymi šiais bruožais: trūksta vadovavimo, pozityvių vaidmenų modeliavimo, vaikas paprastai yra izoliuojamas nuo aplinkos. Lietuvoje kas trečio vaiko tėvai vartoja alkoholį nesaikingai.

Fizinės ir psichinės sveikatos pasekmės

Jeigu tėvai pradeda gausiai vartoti alkoholį prieš arba nėštumo metu, tai didėja rizika, kad vaikas gali gimti su įvairiais alkoholio įtakotais apsigimimais. Pakitę veido bruožai, protinis atsilikimas, neišnešiotumas, įvairios centrinės nervų sistemos ligos - tai tik dalis patologijų, kurios gali lydėti vaiką visą gyvenimą. Vaikai, kurių tėvai vartojo alkoholinius gėrimus, kol jie buvo maži, dažniau susidūria su skurdžia mityba, higienos stoka, infekcinėmis ligomis, miego ir pasivaikščiojimo lauke režimo nebuvimu. Vėliau žalojanti aplinka gali turėti įtakos nemigos, nerimo, atminties problemų, koncentracijos stokos ir kitų neurologinių būklių atsiradimui.

Vaikai, kurių tėvai pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, auga aplinkoje, kurioje jais nesirūpinama, nepaisoma jų poreikių (valgymo, apsirengimo, miego), tėvai nepadeda formuotis vaikų charakteriui, nelavina gebėjimų, neskiepyja vaikui tinkamų vertybių. Vaikas pastoviai jaučia, kad trukdo tėvams, nėra mylimas ir gerbiamas, todėl ilgainiui susiformuoja savimi nepasitikinti asmenybė, turinti emocinių, prieraišumo, bendravimo, pasitikėjimo savimi problemų. Maži vaikai, dar nesuprasdami tėvų elgesio priežasčių, gali visomis jėgomis ieškoti kontakto, šilumos ir meilės, bet jų negavus, jie patys tampa emociškai šalti ir vėliau jau vengia geriančių tėvų, gėdijasi jų. Mokyklose tokiems vaikams sekasi prasčiau, dažnai jie tampa klasės atstumtaisiais, iš jų išvaizdos, gebėjimų, bendravimo spragų gali tyčiotis, kas dar pablogina vaiko psichinę būklę. Verta pažymėti, kad kiekviena situacija yra individuali ir priklauso nuo konkretaus atvejo: socialinio ir ekonominio šeimos statuso, geria vienas ar abu tėvai, ar yra kitų šeimos narių, kurie padeda vaikams, kol tėvai turi priklausomybę nuo svaigiųjų gėrimų.

Tėvų alkoholizmo įtaka tolimesniame vaiko gyvenime

Vaikai, užaugę geriančių tėvų šeimose, dažnai patys pradeda anksti ir gausiai vartoti alkoholinius gėrimus, nes tokį šeimos modelį jie galėjo matyti nuo vaikystės. Taip pat nukenčia jų gebėjimai išsirinkti tinkamą partnerį ir sukurti savo sveiką ir blaivią šeimą, dažnai jie įsitraukia į traumuojančius, toksinius, alkoholio pilnus santykius, arba gali kaip tik jausti baimę prisileisti kitą žmogų ir visą gyvenimą kovoti su vienatve. Problemos mokykloje gali nulemti nesugebėjimą įstoti toliau mokytis, pasirinkti įdomią ir gerai apmokamą specialybę, rasti patinkantį stabilų darbą, mokėti valdyti savo finansus. Taip pat tėvų alkoholizmas atsigręžia prieš juos, kai užaugęs vaikas nejaučia meilės, šilumos ir artimo kontakto su tėvais, gali visai su jais nebendrauti arba tai daryti retai, be didelio noro ir emocijų. Taigi, alkoholizmas yra labai plati ir įvairialypė problema, kuri pažeidžia ir paties žmogaus, ir jo aplinkinių, ypač vaikų, gyvenimus.

Alkoholizmo priežastys ir genetiniai veiksniai

Alkoholizmą sukeliančių priežasčių yra be galo daug. Viena iš jų gali būti paveldimumas. Tačiau ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje formuojasi žmogaus įpročiai, iš artimųjų, draugų rato perimama tolerancija alkoholiui. Neretai tokią „gėrimo“ madą formuoja reklama ar popkultūros garsenybių pavyzdys. Tam itin neatsparūs paaugliai ir žemesnę savivertę turintys suaugusieji. Kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps priklausomas.

Trečioji susirūpinimą kelianti priežastis - šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai alkoholis vartojamas stresui ar nuovargiui malšinti. Labai pavojinga, kai alkoholis vartojamas kartu su medikamentais, sergant depresija ar turint kitų psichologinių sutrikimų. Didesnį polinkį susirgti alkoholizmu turi neurotiški, impulsyvūs, nerimastingi, stokojantys pasitikėjimo savimi, jautrūs kritikai, uždari, nemokantys tinkamai išreikšti savo jausmų, vieniši žmonės. Tokia pat rizika būdinga ir perfekcionistams, kurie tiesiog negali būti patenkinti savo pasiekimais ir nuolat graužiasi.

Jau senovės graikų rašytojas Plutarchas rašė, kad „girtuokliai gimdo girtuoklius“, tačiau tik šiais laikais atsirado galimybė patikrinti šį teiginį. Alkoholizmas yra nevienalytė liga. Už genetinį organizmo neatsparumą alkoholio poveikiui gali būti atsakingas daugiau negu vienas genas. Pats alkoholizmas genetiškai nėra perduodamas, perduodamas tik polinkis į jį. Genai gali daryti įtaką alkoholio metabolizmui organizme taip, kad žmogus taptų greičiau pažeidžiamas alkoholizmo.

Pavyzdžiui, žinoma, kad veikiant kepenų fermentams, iš alkoholio išsiskiria vandenilis ir acetaldehidas. Po alkoholio išgėrimo alkoholikų ir jų palikuonių kraujyje acetaldehido lygis daug didesnis negu žmonių, kurie nekenčia nuo alkoholizmo ir nėra paveldėję galimo polinkio. Daug ką lemti gali ir paveldėti asmenybės bruožai (pvz., temperamento savybės), o ne polinkis į alkoholizmą. Taip pat reikia nustatyti, kaip galimybę susirgti alkoholizmu veikia genų ir aplinkos sąveika. Gali būti, kad aplinkos veiksniai ne mažiau svarbūs, o greičiausiai dar svarbesni, negu genetinis polinkis. Alkoholikų vaikai keturis kartus dažniau negu kiti vaikai tampa alkoholikais. Vis dar neatsakyta į klausimą, ar taip atsitinka dėl socialinės aplinkos poveikio, ar dėl paveldimo polinkio į alkoholizmą, ar dėl šių abiejų veiksnių. Tyrimai rodo, kad alkoholikams dažniau gimsta hiperaktyvūs, nekontroliuojami ir agresyvūs sūnūs. Riziką susirgti alkoholizmu didina ir padidėjęs nervų sistemos jautrumas. Nemažai alkoholikų vaikų turi padidėjusį jautrumą skausmui, garsui, šviesai ir kitiems dirgikliams.

Pagalba ir prevencija

Mes galime ir turime padėti vaikams, augantiems alkoholikų šeimose. Vaikai negali pakeisti situacijos šeimoje, priversti alkoholiką mesti gerti. Tačiau svarbu, kad jie žinotų, jog: jie nėra vieniši, jie negali išspręsti tėvų alkoholizmo problemos, alkoholizmas - tai pirmiausia liga, o ne šeimos nelaimė. Taip pat svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, o ne jų laisvas pasirinkimas. Kai žmonės tampa priklausomi nuo alkoholio, jų poreikis išgerti pasidaro stipresnis už viską aplinkui. Dažnai jie negali savęs kontroliuoti.

Efektyviausia darbo su vaikais forma - grupiniai užsiėmimai. Jie gali vykti mokykloje, ligoninėje, poliklinikoje, klube ar panašiai. Užsiėmimų metu vaikai turi turėti galimybę išsikalbėti, papasakoti apie savo jausmus, patyrimą. Pagrindinės užsiėmimų temos: vaikai turi suprasti, kad jie nėra vieniši; padėti vaikams išreikšti ir pažinti jausmus; paaiškinti vaikams, kaip vystosi priklausomybė; paaiškinti vaikams, kaip liga paveikia šeimos narius. Svarbu keisti visuomenės požiūrį į alkoholizmą, alkoholikus ir jų vaikus, skleidžiant informaciją apie alkoholizmą ne kaip gėdą ar nelaimę, o kaip labai sunkią ligą, dėl kurios kenčia alkoholikų vaikai.

Šiais laikais yra labai naudinga pagalbos priemonė - nemokama psichologinė pagalba telefonu. Vaikų linija - tai psichologinės pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis į Vaikų liniją dėl įvairių jiems iškilusių sunkumų, kai jaučiasi vieniši ir nemylimi, dėl įvairių rūpesčių, kuomet sunku ir norisi pasiguosti ir pasitarti. Pagalbos linija ypač svarbi, nes ji vaikams suteikia galimybę bendrauti taip, kaip jie nori ir kada jie nori, padeda jiems kontroliuoti situaciją, išsipasakoti apie juos ištikusias bėdas ir sunkumus taip, kaip jie neišdrįstų to padaryti bendraudami akis į akį.

Jeigu manote, kad draugo sveikatai ar gyvybei yra iškilęs pavojus, ar kyla pavojus aplinkiniams, skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą 112 ir papasakokite, kas vyksta. Papasakokite draugui, kaip jaučiatės, ką pastebite. Gali būti, kad draugas net nesuvokia, jog turi alkoholio vartojimo sunkumų. Tad žvilgsnis iš šalies iš tiesų vertingas. Kartais nutinka ir taip, jog draugai nenori kalbėtis. Suaugusysis gali imtis veiksmų ir padėti apsaugoti apsvaigusį draugą. Jūs nesi vienas susiduriantis su šiuo sunkumu ir yra daug žmonių pasirengusių Jums padėti. Pasikalbėkite su suaugusiuoju, kuriuo pasitikite.

Į vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją gali patys registruotis paaugliai nuo 16 m. Jaunesni nei 16 m. asmenys gali kreiptis su tėvais arba globėjais. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras konsultacijos metu įvertins sveikatos būklę, ir, nustačius žalingą vartojimą ar priklausomybės diagnozę, suteiks informaciją apie priklausomybės sutrikimą bei galimus gydymo būdus. Tėvai, globėjai arba artimieji, įtarę, kad vaikas eksperimentuoja arba žalingai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali atvykti pasikonsultuoti su specialistais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, pavyzdžiui, Vaikų dienos stacionaro skyriuje Vilniuje, Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriuje Kaune, Vaikų dienos stacionaro skyriuje Klaipėdoje. Jaunuoliams ir jų tėvams / globėjams teikiamos gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo, ergoterapeuto konsultacijos, skatinamas pozityvus bendravimas tarp šeimos narių, sudaromas ilgalaikis pagalbos planas. Šis planas apima psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis - šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą. Dienos stacionare lavinami jaunuolio emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai ir tokiu būdu kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos. Kiekvienam vaikui yra sudaromas individualus gydymo / pagalbos planas.

Kuo anksčiau pradedama medicininė, klinikinė ir edukacinė reabilitacija vaikams su VAS, tuo geresnės yra baigtys. Siekiama, kad terapinės intervencijos apimtų pagrindines vaiko raidos sritis: sensorinę, emocinę bei socialinę. Labai reikšmingą vaidmenį atlieka geri vaiko ir šeimos santykiai ankstyvojoje vaikystėje, kalbos, motorinio vystymosi skatinimas. Būtina nepamiršti ir vaiko mitybos poreikių, atidžiai stebint fizinį augimą. Vis tik, specifinio VAS gydymo nėra. Jeigu reiškiasi ūmios impulsyvumo, hiperaktyvumo, netinkamo vaiko elgesio problemos, miego sutrikimai, gali būti skiriami medikamentai, tačiau jie padeda įveikti tik dalį sunkumų ir dažniau taikomi kaip kraštutinė priemonė.

tags: #alkoholizmo #problema #vaikams

• Antano Smetonos šeima
• Kada atsinaujina menstruacijos po cezario pjūvio?
• Krikštynų fotografija
• Naujagimio priežiūra lauke
• Konstitucinės teisės ir ugdymo Lietuvoje