Lietuvos partizaninio pasipriešinimo puslapiai: Albinas Ratkelis ir kiti laisvės kovotojai
Nors tikslių duomenų apie Algirdo Ratkelio gimimo datą pateiktuose šaltiniuose nėra, tačiau Lietuvos istorija, ypač XX amžiaus vidurio partizaninio pasipriešinimo laikotarpis, yra kupina iškilių asmenybių, kurių pavyzdys ir auka įkvepia mus šiandien. „Homine historiarum ignari semper sunt pueri“ (Žmonės, kurie nepažįsta istorijos, visada lieka vaikais).
Minėdami partizanų, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną su gilia pagarba prisimename tuos brolius ir seseris, kurie Motinos - Tėvynės laisvės vardan paaukojo savo jaunystę, gražiausius gyvenimo metus ir brangiausią turtą - gyvybę. Laisvė nemirė - žuvo Karžygiai. Dėka jų aukos ir yra šiandieninis gyvenimas. Būkime drąsūs ir sakykime - be jų, be partizanų aukos nebūtų šiandienos. Ji būtų kitokia.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviai ir jų indėlis
Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, politiniai kaliniai ir tremtiniai yra neatsiejama mūsų istorijos dalis. Minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko gimimo šimtmetį - jis ilgiausiai iš visų Lietuvos politinių kalinių, net 37-erius metus, kalėjo SSRS kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje. 2026 m. kovo 11 d. Laima Švedaitė, partizano ir politinio kalinio Antano Švedo dukra, publikavo prisiminimus, kuriuose išsakė gilios padėkos jausmą.
Tarp daugelio laisvės kovotojų buvo ir dim. vyr. ltn. Stasys Dovydaitis-Vaidila, drąsus kovotojas už laisvą Lietuvą, partizanas, politinis kalinys, Lietuvos šaulių sąjungos garbės šaulys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, nepaprastos elegancijos, vidinės stiprybės ir subtilaus humoro žmogus. Stasio Dovydaičio gyvenimas buvo susijęs su Lietuvos laisvės kova. Jis gimė šeimoje, kurioje tarnystė valstybei buvo savaime suprantama vertybė.
Sausio pradžioje Kaune ir Prienų rajone buvo paminėtas iškilaus partizaninio judėjimo dalyvio, buvusio politinio kalinio ir tremtinių bendruomenės organizacijos steigėjo bei vadovo, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalieriaus, Prienų garbės Piliečio, dim. kpt. Antano Lukšos atminimas.
Lapkritį Radviliškio ir Šiaulių krašte buvo skirta ypatingai progai - šviesaus atminimo kraštiečio, partizano, Lietuvos valstybingumo kūrėjo Viktoro Šniuolio-Vytvyčio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Iškilmingas renginys, subūręs gausų būrį kraštiečių, tremtinių, partizano artimųjų ir laisvės idėjas puoselėjančių žmonių, vyko Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Šių metų rugsėjo 27-ąją Prano Dzimidavičiaus šeima minėjo ypatingą datą - Prano Dzimidavičiaus, gimusio 1925-aisiais Kaišiadorių rajone, Jačiūnų kaime, 100-ąjį gimtadienį. P. Dzimidavičius taip pat patyrė tremtį, kurioje buvo nufotografuotas.
Partizanų vadovybė ir kovos
Partizaninis judėjimas turėjo aiškią struktūrą ir vadovybę. 1945 m. liepos 19 d. įvyko Pirmojo Tauro apygardos štabo pareigūnų priesaika Skardupių klebonijoje, kurioje dalyvavo Jonas Pileckis-Brokas, apygardos vadas Leonas Taunys-Kovas, apygardos kapelionas Antanas Ylius-Vilkas, Albinas Ratkelis-Oželis ir Vytauto rinktinės vadas Vytautas (Vitalius) Gavėnas-Vampyras.
1946 m. Pietų Lietuvos srities Tauro apygardos vadovybėje taip pat matome Albiną Ratkelį-Oželį, kuris ėjo Vytauto rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Joje taip pat buvo apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras, politinės dalies viršininkas Alfonsas Vabalas-Gediminas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas ir Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius-Mindaugas.
Tarp partizanų buvo ir Albrechtas Algirdas Akambakas-Špicas, Žalgirio rinktinės partizanas. 1947 m. gruodį jis buvo tarp Tauro apygardos partizanų, išlydinčių Juozą Lukšą-Skrajūną ir Kazimierą Pyplį-Audronį į žygį už ryšius su Vakarais. Šalia jų stovėjo ir Žalgirio rinktinės štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Aleksandras Grybinas-Faustas bei Žvalgybos skyriaus viršininkas Viktoras Vitkauskas-Saidokas.
Partizanų vadovybė rengė susirinkimus, tokius kaip Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas, vykęs 1950 m. rugsėjo 5-6 d. Jame dalyvavo svarbūs asmenys, įskaitant Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadą Feliksą Žindžių-Tigrą ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadą Vincą Ambrazevičių-Balandį, taip pat LLKS vyriausiąjį gynybos pajėgų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Svarbūs įvykiai ir asmenybės rezistencijos istorijoje
1953 m. gegužės 30 d. Jurbarko r. Šimkaičių miške, panaudojus migdomąsias dujas, buvo suimtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas. Operacijai vadovavo ministro pavaduotojas L. Martavičius, o Kauno knygų mugės 2025 metu pristatytas albumas „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“, kurį pristatė istorikai Arūnas Bubnys ir Darius Juodis.
Jonas Žemaitis – Vytautas
Vienas didžiausių lietuvių rezistencijos istorijoje mūšių įvyko 1945 m. gegužės 16-17 d. Alytaus aps. Simno vls. Kalniškės miške. Apie 100-120 partizanų, vadovaujamų Jono Neifaltos-Lakūno ir Aleksandro Padimansko-Šarūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko kareivių ir išsiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai - keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Mūšyje narsiai kovėsi ir vieno iš vadų žmona Albina Neifaltienė-Pušelė, kuri taiklia rankinio kulkosvaidžio ugnimi padarė priešui daug nuostolių, tačiau ir pati buvo pakirsta priešo kulkos. Kautynėse žuvo daugiau kaip 40 partizanų. 1989 m. birželio 23 d. Kalniškės mūšio dalyvė A. Neifaltienė-Pušelė buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje, apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta. Šiandien, gegužės 14 d., yra Pilietinio pasipriešinimo diena. Romas Kalanta - Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Jo užrašų knygelėje liko ir paskutinis įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
Žuvusieji už laisvę
1951 m. rugsėjo 27 d. Bestraigiškės miške sovietinė MGB, panaudojusi užverbuotą buvusį Šarūno rinktinės adjutantą B., įvykdė operaciją. Prieš 74 metus, tais pačiais metais, Alytaus r. Punios šile MGB Alytaus, Prienų ir Jiezno r. skyrių stribų daliniai bei MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu žuvusiųjų palaikai buvo niekinami Birštone.
Jūžintuose, Rokiškio rajone, rasti šešių laisvės kovotojų palaikai. Palaikai rasti netoli senųjų Jūžintų kapinių, kalno papėdėje ir šlaite, kur prieškary Jūžintų gyventojai iškasdavo bulvėms laikyti duobes (rūsiukus). Už kelių šimtų metrų nuo šios vietos buvo MGB (KGB) Jūžintų būstinė.
Kruonio valsčiuje 1948 m. gegužės mėn. Baltaraistynėje, prie Pavuolio k., žuvo trys partizanai: Leonas Krasauskas-Žalgiris, Pranas Gervickas-Papartis ir Genė Lekavičiūtė-Saulutė. Pranas Gervickas, Onos Gervickaitės brolis, tuo metu turėjo 24 metus. Jis nuo pat pirmųjų pasipriešinimo metų buvo Narsuolio būryje.
Svarbių laisvės kovotojų biografiniai faktai
Ši lentelė apibendrina kai kuriuos iškilių laisvės kovotojų, minimų tekste, pagrindinius biografinius faktus ir nuopelnus.
| Vardas, pavardė, slapyvardis | Gimimo metai / Vieta | Žymiausia veikla / Nuopelnai | Žūties / Suėmimo / Kitų svarbių įvykių data |
|---|---|---|---|
| Balys Gajauskas | Nenurodyta | Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ilgiausiai kalintas politinis kalinys (37 metai) | Aplankė žmona ir dukra tremtyje Chabarovsko krašte 1987 m. |
| Stasys Dovydaitis-Vaidila | Nenurodyta | Dim. vyr. ltn., partizanas, politinis kalinys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius | Iškeliavo amžinybėn |
| Viktoras Šniuolis-Vytvytis | Nenurodyta (minėtos 100-osios gimimo metinės) | Partizanas, Lietuvos valstybingumo kūrėjas | 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas lapkričio 8 d. |
| Pranas Dzimidavičius | 1925 m., Kaišiadorių r., Jačiūnų k. | Partizanas, tremtinys | 100-asis gimtadienis 2025 m. rugsėjo 27 d. |
| Jonas Žemaitis-Vytautas | Nenurodyta | LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas | Suimtas 1953 m. gegužės 30 d. |
| Stasys Jucevičius-Rambynas | Tarailiuose, Tauragės v. | Partizanas | Žuvo 1952 m. gegužės 29 d. Stirbaičiuose |
| Vytautas Milkintas-Šarūnas | Nenurodyta | Rolando būrio partizanas | Žuvo 1952 m. gegužės 29 d. Stirbaičiuose |
| Antanas Zubas-Laimutis | 1923 m., Žiburiuose, Gaurės v. | Partizanas | Žuvo 1952 m. gegužės 29 d. mūšyje Stirbaičiuose |
| Jurgis Keras | 1903 m. rugsėjo 7 d., Užpelkių k. | Policijos nuovados viršininkas, partizanas Žemaičių apygardoje | 1941 m. repatrijavo, nuo 1946 m. partizanas |
| Juozas Matijošaitis | 1919 m. gegužės 5 d., Sauginių k. | Lietuvos kariuomenės tarnyba, partizanas | Suimtas 1945 m. sausio mėn., pabėgo ir išėjo į mišką |
| Vincas Ambrazevičius-Balandis | 1921 m. lapkričio 24 d., Juodaviškės k. | Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas | 1944 m. suimtas, pabėgo, 1949 m. išrinktas rinktinės vadu |
| Antanas Jonikas | 1913 m., Kalniškių k. | Lietuvos kariuomenės puskarininkis, gateristas, įmonės valdytojas, partizanas | 1945 m. vasario pabaigoje suimtas ir pabėgo, tapo partizanu |
| Feliksas Kokšta-Rustemas | 1927 m. spalio 10 d., Bardiškių k. | Partizanų ryšininkas, Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės būrio vadas | Žuvo 1952 m. gegužės 22 d. Ungurynės kaime |
| Romas Kalanta | 1953 m. vasario 22 d. | Laisvės šauklys, pasipriešinimo simbolis | Susidegino 1972 m. gegužės 14 d. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
