Algirdas Vaclovas Patackas: Tarp tradicijų ir modernybės
Algirdas Vaclovas Patackas (poetinis slapyvardis Algis Rudamina, 1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose - 2015 m. balandžio 3 d. Kaune) - žymus Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, mokslininkas ir publicistas, kurio gyvenimo kelias atspindi sudėtingą XX amžiaus Lietuvos istoriją ir tautinę savimonę.
Gimęs antitarybinio rezistento, nelegalios spaudos platintojo Antano Patacko šeimoje, Algirdas nuo pat jaunystės buvo artimas tautinei ir politinei kovai. 1960 m. jis baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, o 1966 m. - Kauno politechnikos institutą, įgydamas inžinieriaus technologos specialybę. Studijų metais dirbo Kauno radijo gamykloje, vėliau - Jonavos azotinių trąšų gamykloje. 1968 m. tapo LTSR MA aspirantu, vėliau - jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, parašė 9 mokslinius straipsnius iš elektrochemijos.
Prasidėjus politiniams persekiojimams, A. Patackas perėjo dirbti į Lietuvos geologijos institutą inžinieriumi, tačiau KGB nurodymu buvo atleistas. Vėliau, 1982-1990 m., dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku remontininku. Nepaisant sunkumų, jis aktyviai dalyvavo pogrindinėje veikloje. Nuo 1988 m. iki 1990 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio Seimų narys. Jo pastangos prisidėjo prie Atkuriamojo universiteto atkūrimo, jis buvo VDU Atkuriamojo Senato narys ir pirmosios egzaminų komisijos pirmininkas.
1990 m. Algirdas Patackas buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatu pagal Žaliakalnio rinkiminę apygardą ir tapo vienu iš Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. Vėliau, 1992-1996 m. ir 1996-2000 m. kadencijų, jis dirbo Lietuvos Respublikos Seimo nariu, priklausė Sąjūdžio, vėliau Krikščionių demokratų frakcijoms ir vadovavo Lietuvos-Čekijos tarpparlamentinių ryšių grupei. Jo politinė karjera tęsėsi ir vėliau, dirbant Krašto apsaugos sistemoje bei dalyvaujant specialiosiose LR URM bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje (2000-2002 m.). Nuo 2002 m. iki 2012 m. jis dirbo Kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių specialistu.
A. Patackas aktyviai domėjosi ir tyrinėjo baltų kultūrą bei tradicijas. Jis paskelbė straipsnių šiomis temomis, o kartu su Aleksandru Žarskumi parašė knygų, kuriose savaip interpretavo lietuvių tradicijas. Šios knygos, tokios kaip „Gimties virsmas”, „Vestuvinis virsmas” ir „Mirties virsmas”, nagrinėja esminius žmogaus gyvenimo virsmus.
Dainiaus Razausko teigimu, Algirdo Patacko ir Aleksandro Žarskaus kūryba yra vienas iš įdomiausių ir giliausių reiškinių šiuolaikinėje lietuvių žodžio kultūroje, savo dvasia galbūt palyginamas su Vydūno reiškiniu prieš šimtą metų. Jo darbai, tokie kaip „Galindiana, arba Kelionė paskui mūsų protėvius galindus į Santjago de Kompostelą“ (2010 m.) ir „Litua“ (2013 m.), atskleidžia gilų supratimą apie baltų religiją, kalbą ir istoriją, jos sąsajas su krikščionybe.
Algirdas Patackas buvo laikomas „nepatogiu“ žmogumi tiek sovietinėje, tiek nepriklausomoje Lietuvoje. Laikydamasis aukštų moralės standartų, susiformavusių gilinantis į senovės baltų pasaulėžiūrą ir krikščionybę, jis atsisakė jam paskirtos rentos Kovo 11-osios signatarams ir Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus, nes šį apdovanojimą buvo gavęs jį tardęs KGB kapitonas.
Algirdas Vaclovas Patackas mirė 2015 m. balandžio 3 d. Kaune ir palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Jo gyvenimas ir veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politiniame, kultūriniame ir dvasiniame gyvenime, liudydami apie nepalaužiamą kovą už laisvę ir tautinę savastį.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Algirdas Patackas gimė 1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose. Baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą ir Kauno politechnikos institutą. Nuo 1966 m. dirbo Jonavos azotinių trąšų gamykloje, vėliau - LTSR MA institute. Prasidėjus politiniams persekiojimams, dirbo inžinieriumi Lietuvos geologijos institute, vėliau - Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku. Nuo 1988 m. buvo Sąjūdžio narys. 1990 m. išrinktas Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatu, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras. 1990-1992 m. dėstė Kauno politechnikos institute ir Vytauto Didžiojo universitete. 1992-1996 m. ir 1996-2000 m. - LR Seimo narys. 2000-2002 m. dirbo Krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. 2002-2012 m. - Kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių specialistas. Yra paskelbęs straipsnių baltų kultūros, Lietuvos geopolitikos klausimais. Kartu su Aleksandru Žarskumi parašė knygų, kuriose savaip interpretavo lietuvių tradicijas.
Pateikiame lentelę su svarbiausiais Algirdo Patacko gyvenimo ir karjeros etapais:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1943 | Gimė Trakuose |
| 1960 | Baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą |
| 1966 | Baigė Kauno politechnikos institutą |
| 1968-1971 | Aspirantas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis LTSR MA |
| 1988-1990 | Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys |
| 1990 | Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas |
| 1990-1992 | Dėstytojas Kauno politechnikos institute ir VDU |
| 1992-2000 | LR Seimo narys |
| 2000-2002 | Darbas Krašto apsaugos sistemoje, misijos |
| 2002-2012 | Viešųjų ryšių specialistas Kauno įgulos karininkų ramovėje |
| 2015 | Mirė Kaune |
Algirdas Patackas, kaip politikas ir visuomenės veikėjas, visada siekė išsaugoti ir puoselėti lietuviškąją savastį, gilinosi į tautos šaknis, tradicijas ir kultūros paveldą. Jo darbai ir aktyvus dalyvavimas valstybės gyvenime yra svarbus indėlis į nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
