Ikimokyklinio Ugdymo Standartai ir EVRK Kodas Lietuvoje

Ikimokyklinis ugdymas yra esminė vaiko raidos dalis, padedanti jam pasiruošti tolimesniam mokymuisi ir socialiniam gyvenimui. Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas pabrėžia, kad kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

Šiame straipsnyje apžvelgsime ikimokyklinio ugdymo principus, ugdymo(si) sritis, pasiekimų sistemas bei svarbiausią teisinį klasifikatorių - Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kodą, susijusį su ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu Lietuvoje.

Ikimokyklinio Ugdymo Veiklos Kodas (EVRK)

Mokyklos veiklos sritis - švietimas.

Pagrindinės švietimo veiklos rūšys, nurodytos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2.1 RED.), patvirtintą Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus 2024 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. DĮ-266 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2.1 RED.) patvirtinimo“, yra šios:

• ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.00;
• pradinis ugdymas, kodas 85.20;
• bendrasis pagrindinis ir vidurinis ugdymas, kodas 85.31.

Taigi, pagrindinis ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo EVRK kodas yra 85.10.00.

Ikimokyklinio Ugdymo Principai

Ikimokyklinio ugdymo gairės yra parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas ikimokyklinis ugdymas, yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) Aplinkos ir Kontekstų Kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.

Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.

Universalus Dizainas Mokymuisi

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Universalus dizainas mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Specifiniai Kontekstai Ikimokykliniame Ugdyme

Ikimokyklinio ugdymo procese išskiriami ir įgyvendinami įvairūs kontekstai, padedantys visapusiškai plėtoti vaiko asmenybę:

• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio Ugdymo Sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas:

1. „Mūsų sveikata ir gerovė“
2. „Aš ir bendruomenė“
3. „Aš kalbų pasaulyje“
4. „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
5. „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymo Rezultatai ir Vaikų Pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdys: Pasiekimai srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“

Šioje srityje ugdoma vertybinė nuostata:

• Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai yra suskirstyti į kelias grupes:

A1. Mityba ir maitinimosi įpročiai

• Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
• Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
• Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
• Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
• Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

A2. Asmens higiena ir savitvarka

• Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
• Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
• Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
• Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
• Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
• Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
• Taisyklingai plaunasi rankas.
• Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

A3. Sauga ir saugumas

• Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
• Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
• Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
• Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
• Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
• Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
• Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
• Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
• Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
• Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
• Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Pavyzdys: Pasiekimai srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ - Judėjimas

Šioje srityje ugdoma vertybinė nuostata:

• Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai suskirstyti į kelias grupes:

B1. Stambioji motorika

• Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
• Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
• Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
• Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
• Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
• Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
• Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
• Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
• Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
• Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
• Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
• Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
• Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
• Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn.
• Lipa kopėtėlėmis.
• Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
• Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
• Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
• Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
• Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
• Šoka į tolį, į aukštį.
• Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
• Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

B2. Smulkioji motorika

• Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
• Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
• Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
• Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
• Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
• Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
• Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Kitos Susijusios EVRK Veiklos Rūšys

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos gali vykdyti ir kitas veiklas, kurios yra susijusios su švietimu ar remia pagrindinę veiklą.

Kitos švietimo veiklos rūšys:

1. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;
2. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;
3. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;
4. niekur kitur nepriskirta su švietimu susijusių paslaugų veikla, kodas 85.69.

Kitos ne švietimo veiklos rūšys, kurios gali būti susijusios su ikimokyklinio ugdymo įstaigos funkcionavimu:

1. vaikų dienos priežiūros veikla, kodas 88.91;
2. nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais asmenimis veikla, kodas 88.10;
3. kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla, kodas 88.99;
4. kita apgyvendinimo veikla, kodas 55.90;
5. medicinos specialistų veikla, kodas 86.22;
6. maisto ir gėrimų tiekimas pagal sutartį ir kitų maitinimo paslaugų veikla, kodas 56.22.00;
7. bibliotekų veikla, kodas 91.11;
8. archyvų veikla, kodas 91.12;
9. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;
10. sportinė veikla, kodas 93.1;
11. sporto įrenginių eksploatavimas, kodas 93.11;
12. niekur kitur nepriskirta sportinė veikla, kodas 93.19.

Taip pat įstaiga gali užsiimti ir kitomis įstatymų nedraudžiamomis veiklomis, kurios yra neatsiejamai susijusios su įstaigos veiklos tikslu, pavyzdžiui, duonos, pyrago ir kitų miltinių produktų mažmeninė prekyba (47.24), džiūvėsėlių ir sausainių gamyba.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #evrk #kodas

• Baby Born lėlės kainų apžvalga
• Apie globos ir rūpybos nustatymą teisme
• Patarimai renkantis Milli vežimėlį
• Kaip išsirinkti vaikiškas basutes
• Philips AVENT gertuvė nuo 6 mėn.