Alerginis rinitas (AR) - tai viena dažniausių lėtinių vaikų ir suaugusių žmonių ligų išsivysčiusiose šalyse. Sergamumas AR didėja ir siekia daugiau kaip 40 proc. visos populiacijos. Tyrimų duomenimis, 6-8 metų vaikų sergamumas šia liga siekia 8 proc., o 13-14 metų vaikų - net iki 35 proc. Alerginis rinitas yra lėtinė ar sezoninė būklė, kurią sukelia imuninės sistemos reakcija į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar gyvūnų pleiskanos.

Alerginis rinitas, dar vadinamas „šienlige“, paveikia nosies gleivinę, sukeldama užgulimą, čiaudulį, niežulį ar slogą. Ši liga išsivysto, kai imuninė sistema pernelyg jautriai reaguoja į ore esančius alergenus, laikydama juos pavojingais. Alergenai sukelia uždegiminę reakciją nosies gleivinėje, dėl ko atsiranda simptomai. Alerginis rinitas gali būti sezoninis (susijęs su žiedadulkių alergija pavasarį, vasarą ar rudenį) arba ištisinis (sukeltas nuolatinių alergenų, pvz., dulkių erkučių).
Anksčiau buvo manoma, kad maži vaikai beveik neserga alerginiu rinitu, tačiau dabar vis dažniau ši liga diagnozuozama ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lietuvoje simptomais, būdingais šiai ligai, skundžiasi apie 24 proc. įvairaus amžiaus vaikų.
Alerginio rinito, kaip ir visų alergijų, priežastys - imuninės sistemos sutrikimai. Svarbiausias vaidmuo tenka imunoglobulinui E (IgE), kuris patenka į audinius ir prisijungia prie putliųjų ląstelių. Alergiškam žmogui po pakartotinio kontakto su alergenu šios ląstelės išskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios sukelia audinių pažeidimą.
Pagrindiniai alergenai ir rizikos veiksniai:

Alerginis rinitas pasireiškia keturiais pagrindiniais požymiais - nosies užgulimu, sekreto tekėjimu, čiaudulio priepuoliais ir nosies niežėjimu. Sezoninio rinito metu vaiką pradeda varginti čiaudulys, kartais tiesiog priepuolinis, vandeninga ar gleivinga sekrecija iš nosies, neretai - kartu ir konjunktyvitas, dėl kurio akys tampa jautrios ir ašaroja.
Svarbu mokėti atskirti alerginį rinitą nuo paprasto peršalimo:
Daugiau kaip 75 proc. vaikų, be AR, kartu pasireiškia ir kitos ligos. Žemiau pateikta lentelė padeda suprasti, kaip diagnozuojamos su alerginiu rinitu susijusios būklės.
| Ligos | Klinikiniai požymiai | Diagnostiniai tyrimai |
|---|---|---|
| Adenoidų hiperplazija | Nosies obstrukcija, knarkimas, kvėpavimas per burną | Fibroskopinis nosies tyrimas, rentgenograma |
| Bronchų astma | Kosulys, švokštimas, dusulys | Spirometrija, FeNO tyrimas |
| Atopinis dermatitas | Odos niežėjimas, egzema, paraudimas | Klinikinis vaizdas, specifiniai IgE |
| Konjunktyvitas | Akių niežėjimas, ašarojimas | Alerginiai mėginiai, plyšinės lempos tyrimas |
| Rinosinusitas | Pūlingos išskyros, galvos skausmas | Sinusų kompiuterinė tomografija (KT) |

Alerginio rinito gydymas orientuotas į simptomų mažinimą ir alergenų poveikio ribojimą. Alergeno vengimas yra pirmas žingsnis geros ligos kontrolės link. Medikamentinis gydymas, nemedikamentiniai metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai yra pagrindiniai žingsniai, siekiant kontroliuoti būklę.
Šiuo metu rekomenduojami naujieji antihistamininiai preparatai (loratadinas, cetirizinas, desloratadinas), nes jie nepasižymi šalutiniu poveikiu. Taip pat labai veiksmingi yra vietinio poveikio kortikosteroidai, kurie praktiškai nepatenka į sisteminę kraujotaką. Vaikams dažnai skiriami saugūs leukotrienų receptorių antagonistai, kuriuos galima vartoti ilgą laiką.
Nosies plovimas druskos tirpalais (irigacija) yra lengvai prieinamas ir saugus būdas pašalinti alergenus iš nosies gleivinės. Jūros vandeniu galima plauti nosį įvairaus amžiaus vaikams neribotą laiką. Taip pat galima taikyti imunoterapiją - gydymą mažomis alergeno dozėmis, kuris sumažina arba visiškai panaikina ligos simptomus.
Nors alerginis rinitas nėra pavojinga gyvybei liga, jis gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Vaikai, sergantys AR, blogiau išsimiega naktį, todėl dieną gali būti mieguisti, nervingi, jiems sunkiau susikaupti mokykloje. Epidemiologiniai tyrimai skelbia, kad alergija sergantys vaikai net vienu balu silpniau išlaiko egzaminus. Nuolatinis nuovargis ir nosies užgulimas veikia emocinę būklę, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir sudaryti individualų gydymo planą.