Kaip paaiškinti vaikams sąvokas „storas“ ir „plonas“ bei ugdyti empatiją

Vaikai yra itin atviri ir dažniausiai pasako būtent tai, ką mato. „Tu storas!“ - toks tvirtinimas gali atspindėti faktą, tačiau kitam žmogui tai gali būti skaudus įžeidimas. Neretai tėvai tokiose situacijose jaučiasi nejaukiai, tačiau svarbu suprasti, kad vaikai dažniausiai neturi intencijos įžeisti. Iš esmės, žodžiai „storas“, „plonas“, „aukštas“ ar „žemas“ tėra kūno apibūdinimai, tačiau visuomenėje jie dažnai įgauna emocinį krūvį.

Jutiminė patirtis ir Montessori metodika

Norint vaikams suprantamai paaiškinti tokias abstrakčias savybes kaip „storas“ ar „plonas“, Montessori pedagogikoje naudojama speciali sensorinė medžiaga. Būtent tokios savybės pirmiausia yra „suprantamos“ rankomis, o tik paskui galva gali jas racionaliai suvokti. Taip lavinamas ne tik vaikų pojūčių jautrumas, bet ir padedama pažinti realaus pasaulio dėsningumus.

Šiam tikslui pasiekti puikiai tinka šios priemonės:

• Rudieji laiptai: Dirbdamas su jais vaikas išmoksta atskirti priešingybių poras „storas“ ir „plonas“, „aukštas“ ir „žemas“.
• Įstatomieji cilindrai: Tai rinkiniai, su kuriais vaikai mokosi skirti „žemą“ ir „aukštą“, „stora“ ir „plona“, „didelį“ ir „mažą“, „siaurą“ ir „platų“.

Kaip kalbėtis apie žodžių reikšmę ir etiką

Kai vaikas pavartoja sąvoką „storas“ kito žmogaus atžvilgiu, svarbu ne tildyti vaiką, o pasikalbėti. Pirmiausia, tokia situacija yra puiki pokalbio pradžia. Galima paklausti, ką vaikas pats mano ir žino apie šį žodį. Nustebsite, bet dažniausiai vaikai jokių blogų intencijų neturi, tai mes, suaugusieji, demonizuojame tokius kūno apibūdinimus.

Keletas patarimų tėvams:

1. Paaiškinkite emocinį atspalvį: Reikėtų švelniai ir empatiškai vaikui paaiškinti, kad nors pats žodis nėra blogas, kitas žmogus, jį išgirdęs, gali labai nuliūsti.
2. Suteikite informaciją apie įvairovę: „Kūnai būna įvairių dydžių ir visi jie yra geri, tačiau kai kuriems žmonėms taip neatrodo.“
3. Naudokite knygeles: Vartykite paveikslėlių knygas, kuriose pavaizduoti įvairiausi kūnai, ir klauskite vaikų, ar personažai yra piktadariai ar padėjėjai.

Svarba kurti saugią aplinką

Būtų idealiausia, jei „nepatogius“ klausimus vaikai uždavinėtų namuose, todėl aplink vaiką reikia kurti kuo saugesnę aplinką, kurioje jis galėtų patenkinti savo smalsumą. Jei vaikas tyčiojosi iš kito žmogaus, barimas nėra veiksmingas. Tėvų pareiga yra išsiaiškinti, kodėl vaikas siekė įžeisti - galbūt vaikas šiuo metu yra piktas ar pats jaučiasi įskaudintas. Priartėjimas prie problemos šaknų gali padėti jiems valdyti ir suprasti savo emocijas.

Atminkite, kad ikimokyklinio ugdymo procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį, todėl ramus paaiškinimas visada bus veiksmingesnis už draudimą.

tags: #aiskinimas #vaikams #storas #plonas

• akademinės galimybės ir tarptautinė patirtis Šveicarijos akušerijos studijose
• Patarimai būsimoms mamoms: mityba nėštumo metu
• nuo pirmojo kompiuterio iki profesionalaus IT programuotojo
• viskas apie Gajų Julijų Cezarį
• Išsamus gidas: maniežai ir kelioninės lovytės