Abejingas elgesys su vaikais: pasekmės ir pagalbos būdai
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su šeimomis, savo darbe dažnai susiduria su nesaikingo alkoholio vartojimo šeimose problema. Ne tik suaugusieji šeimos nariai turi sunkumų dėl alkoholio vartojimo - daugybę išgyvenimų, traumuojančių patirčių dėl to patiria ir šeimoje gyvenantys vaikai. Šiame straipsnyje gilinamės į abejingo elgesio su vaikais pasekmes, ypač kai tai susiję su priklausomybėmis šeimoje, smurtu ir kitomis žalojančiomis patirtimis.
Alkoholio vartojimo poveikis vaikui
Tėvų alkoholio vartojimas vaikui sukuria netikrumo jausmą: vieną dieną linksmybės, triukšmas, konfliktai namuose, kitą - tėvų šaltumas, apatija, abejingumas, nebuvimas namuose. Vaikas tuomet gyvena budėjimo režime, nes nežino, kokią situaciją namuose ras grįžęs iš mokyklos. Dažnai ir neblaivus tėvas ar motina pagamina vaikui maisto, skalbia drabužius, tačiau vaikui emociškai yra nesaugu.
Tėvai dažniausiai vaikams daromos žalos nesupranta arba ją neigia, vaiką paverčia „šeimos paslapčių saugotoju“. Vaikui uždedama paslapties saugojimo našta: jis turi su niekuo nekalbėti apie tai, neigti šią problemą, slėpti faktus, tuo pačiu patirdamas žalą, nes pats negali kreiptis pagalbos. Vaiko smegenys būna „užjautrintoje“ būsenoje, todėl jam tampa sunku mokytis, priimti informaciją, nes jis jaučiasi nesaugiai. Paauglystėje atsiranda maištavimas, mokyklos nelankymas, delinkventinis elgesys.
Wasted: Exposing the Family Effect of Addiction | Sam Fowler | TEDxFurmanU
Žalojančios vaikystės patirtys ir jų ilgalaikės pasekmės
Ilgalaikis toksinis stresas augant sveikam vystymuisi nepalankiomis sąlygomis susijęs su vaikų smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiais, hormoninės sistemos vystymosi pakenkimu. Tyrimais įrodyta, kad žalojančios vaikystės patirtys sutrikdo nervinės sistemos vystymąsi, paveikia į stresą reaguojančias sistemas, o to liekamieji reiškiniai vėliau paveikia daugelį žmogaus funkcijų suaugus.
Toksinio streso poveikis organizmui:
- Sumažina dėmesio koncentraciją, dėl ko susiduriama su mokymosi sunkumais.
- Apsunkina galimybes išlaikyti konstruktyvius santykius.
- Sumažina galimybes tinkamai reaguoti į stresą.
- Padidina atminties problemų tikimybę, kurios gali tapti nuolatinėmis.
- Didina streso hormonų kiekį organizme, dėl to silpnėja imuninė sistema.
Smurto formos ir atpažinimas
Smurtas yra smurtas, tiek fizinis, tiek psichologinis. Šios abi smurto rūšys yra labai pavojingos ir baigtys abiejų gali būti labai tragiškos. Fizinis smurtas - tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Psichologinis smurtas - tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas.
| Smurto rūšis | Pagrindiniai požymiai |
|---|---|
| Fizinis | Mėlynės, lūžiai, randai, skausmo kėlimas, sužalojimai. |
| Psichologinis | Žeminimas, gąsdinimas, kaltės jausmo vertimas, ignoravimas. |
| Nepriežiūra | Maisto, drabužių, medicininės pagalbos stoka, vaiko palikimas vieno. |
Socialinio darbuotojo ir visuomenės vaidmuo
Jei specialistai susikoncentruoja tik į pagalbos teikimą tėvams, jų gydymui, o vaikai liks „antrame plane“, tuomet jie negaus tuo metu reikalingos pagalbos, o tėvų situacija nepasikeis. Kalbantis su visa šeima reikia pabrėžti, kad priklausomybė - liga. Žmogus nėra atsakingas, kad susirgo, tačiau atsakingas už tai, ką darys su liga.
Visuomenė turi netylėti, jeigu pastebi stipriai pasikeitusį vaiko elgesį, jeigu vaikas neatvyksta į mokyklą, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių. Pareiga pranešti apie smurtą prieš vaiką, įtarimą dėl smurto ar apie kitas nerimą keliančias situacijas yra įtvirtinta visiems asmenims Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
