Priešmokyklinio ugdymo kursai: visapusiškas vaiko ugdymas ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas

Priešmokyklinis ugdymas yra esminis etapas vaiko raidoje, kuriame formuojasi pagrindinės kompetencijos ir gebėjimai. Šiame amžiaus tarpsnyje įgyjamos žinios ir patirtys padeda vaikams sėkmingai integruotis į mokyklą ir tolesnį gyvenimą. Siekiant užtikrinti aukščiausią ugdymo kokybę, pedagogams nuolat siūlomos įvairios kvalifikacijos tobulinimo programos ir kursai.

Priešmokyklinio ugdymo programos pagrindai ir tikslai

Priešmokyklinio ugdymo programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis.

Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui. Įgyvendinant programą, ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Vaikų kompetencijų ugdymas priešmokykliniame amžiuje

Komunikavimo ir kalbos gebėjimai

Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.

Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.

Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.

Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas.

Kūrybiškumas ir kultūrinė raiška

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.).

Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.

Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.

Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.

Pažinimo, gamtamokslinė ir skaitmeninė kompetencija

Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.

Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija

Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).

Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.

Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje.

Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Išplėstinis gamtos pažinimas priešmokykliniame ugdyme

Priešmokykliniame ugdyme didelis dėmesys skiriamas aplinkos pažinimui per tiesioginę patirtį. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.

Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikams pažinti aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lytėjimas) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veiklas.

Augalų ir gyvūnų pasaulis

Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.

Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.

Gamtos reiškiniai ir daiktai

Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.

Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).

Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).

Tyrimų ir informacijos valdymas

Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūręs tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą.

Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.

Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.

Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.

Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės). Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.

Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.

Kursai ir kvalifikacijos tobulinimas priešmokyklinio ugdymo pedagogams

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kursai skirti tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas, gerinant ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogo darbą. Žemiau pateikiamas apibendrintas populiariausių programų sąrašas, skirtas padėti pedagogams efektyviau ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikus.

Anotacijos ir programos turinys

Bendrieji ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kursai

Ši programa skirta tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas. Programos anotacija apima LT ir ES teisinius dokumentus, reglamentuojančius priešmokyklinį ugdymą, psichosocialinę, kognityvinę priešmokyklinio amžiaus vaikų raidą. Didelis dėmesys skiriamas vaiko pažinimui (individualių ir specialiųjų vaiko poreikių pažinimui) ir priešmokyklinio ugdymo individualizavimui. Taip pat aptariami esminiai Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos aspektai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermė, priešmokyklinio ugdymo(si) priemonės ir jų panaudojimo galimybės.

Nagrinėjamas priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninės kompetencijos ugdymas, priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planavimas ir organizavimas. Mokymų metu plėtojamas priešmokyklinio amžiaus vaikų bendrųjų kompetencijų (mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, verslumo integruotas ugdymas(is)) ugdymas. Svarbi ugdymo proceso dalyvių sąveika, užtikrinanti atsakingą požiūrį į vaiką, jo ugdymą(si) ir veiksmingą švietimo pagalbos teikimą. Programoje numatytos savarankiško darbo užduotys, ugdymo ir ugdymosi aplinkų kūrimas, priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas, brandumas mokyklai. Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiškas darbas).

Meninio ugdymo pedagogams

Šioje programoje analizuojami pagrindiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dokumentai ir meninis ugdymas. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, pedagoginio poveikio galimybėms. Nagrinėjami ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų psichofizinės, socialinės ir kognityvinės raidos ypatumai. Detaliai aptariama ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai: planavimas, metodai, būdai, turinio integralumas. Mokoma atpažinti ir tobulinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išskirtinius meninius gebėjimus. Programoje aprašomi veiksmai, skatinantys vaikų kūrybiškumo ugdymą, meninės raiškos integravimo į kitas ugdomąsias veiklas galimybes, netradicinių ugdymo priemonių, gamtinės medžiagos panaudojimas skatinant ir aktyvinant meninę raišką. Taip pat akcentuojamas emociškai palankios ir meniškai estetiškai vertingos aplinkos kūrimas. Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiškas darbas).

Fizinio ugdymo specialistams

Programa skirta ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Anotacijoje nagrinėjami ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai, jų analizė, bendrieji fizinio ugdymo pagrindai. Detaliai apžvelgiami ankstyvo amžiaus tarpsnio psichofizinės raidos ir fizinių gebėjimų ypatumai. Mokymuose pristatoma fizinio ugdymo metodika: fizinio ugdymo pamokėlės (veiklos) struktūra ir turinys, fizinio ugdymo formos ir metodai, fizinės veiklos organizavimo būdai. Aptariamas vaikų fizinis pajėgumas. Trukmė: 56 akad. val.

Ugdymas vaikams, turintiems specialiųjų poreikių ir elgesio sunkumų

Ši programa skirta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, dirbantiems bendrojo ugdymo švietimo įstaigose su vaikais, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Vadovaujantis įtraukiojo ugdymo nuostatomis, į vaiką orientuotomis ugdymosi paradigmomis, mokymų dalyviai įgis žinių apie būdingiausius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų raidos dėsningumus, sutrikimus, įtraukimo metodus į suplanuotą veiklą bei jų taikymą. Taip pat įvertins komunikacijos aktualumą dirbant su šiais vaikais. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai plėtos savo žinias ir praktinius įgūdžius siekiant vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kokybiško ugdymo.

Atskirame kurse mokymų dalyviai įgis žinių, kaip vadovaujantis įtraukiojo ugdymo nuostatomis praktinėje veikloje atpažinti elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų poreikius, identifikuos veiksnius, lemiančius pageidaujamą ir nepageidaujamą elgesį. Susipažins su pedagogo vaidmeniu ugdymo procese, supras alternatyvaus elgesio palaikymo priemones, ir jų įtraukimo metodus į suplanuotą veiklą. Analizuos įvairius konfliktų sprendimo būdus bei pedagoginės sąveikos aktualumą bendraujant su elgesio ir emocijų sunkumų turinčiais vaikais. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai plėtos savo bendrąsias ir didaktines kompetencijas siekiant vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sunkumų, kokybiško ugdymo. Trukmė: 8 akad. val. + 8 akad. val.

Skaitmeninio raštingumo programa mokytojams

Ši 80 akad. val. trukmės kursų programa parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Mokymų tikslas - suteikti teorinių ir praktinių skaitmeninio raštingumo ir informacijos valdymo žinių, reikalingų ugdymo procese. Programoje nagrinėjama Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialisto skaitmeninio raštingumo programa.

Fizinis aktyvumas vaikams su sveikatos sutrikimais

Mokymo programa skirta Kūno kultūros ir pradinio ugdymo mokytojams. Joje akcentuojami vaikų fizinį aktyvumą ribojančių veiksnių pažinimas, praktinių rekomendacijų įsisavinimas ir pritaikymas darbui su sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais Kūno kultūros pamokose. Vis daugiau mokinių - turinčių nuolatinių ar laikinų sveikatos sutrikimų - priskiriami specialiai fizinio ugdymo grupei. Jos fizinis lavinimas patikimas Kūno kultūros mokytojams/pradinio ugdymo mokytojams, tačiau jie neretai pristinga praktinių ir metodinių žinių, kaip efektyviai, diferencijuotai ir saugiai dirbti su tokiais vaikais. Trukmė: 8 akad. val.

Naujoviškos fizinio ugdymo metodikos

Mokymai „Kūno kultūros pamoka kitaip: su „Gymnic“ kamuoliu ir Hatha jogos pratimais“ skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams. Mokymo programos aktualumą parodo ydinga laikysena pasižyminčių vaikų gausa. Šie simptomai veiksmingai šalinami pasitelkus „Gymnic” kamuolius ir Hatha jogos pratimus. Šios priemonės veiksmingos ne tik koreguojant laikyseną, o ir stabilizuojant išsekusią nervų sistemą. Jos sutrikimai ypač dažni mokyklinio amžiaus vaikų gretose, tad įvaldžius ,,Gymnic” kamuolių ir Hatha jogos techniką tikėtina kompleksinė mokyklinio amžiaus vaikų savijautos korekcija. Trukmė: 8 akad. val.

Mokymai „Vaikų joga - sąmoningas vaikų ugdymas“ skirti siekiantiems paįvairinti ir atnaujinti žinias vaikų fizinio ugdymo pratybų metu. Mokymuose supažindinama su naujausia teorine ir praktine kūno kultūros pratybų medžiaga, skirta plokščiapėdystės, taisyklingos laikysenos profilaktikai. Užsiėmimų metu išbandomi jogos, kvėpavimo pratimai ir žaidimai, praktika poromis. Trukmė: 8 akad. val.

Kiti aktualūs kursai pedagogams

Pedagoginių - psichologinių žinių kursai (asmenims be pedagogo kvalifikacijos)

Kursas skirtas asmenims, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, bet norintiems įgyti teisę dirbti mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) švietimo programas.

Švietimo pagalba ir bendradarbiavimas

Mokymosi programoje aptariami pagrindiniai vaiko raidos etapai ir raidos uždaviniai, individualių ugdymosi poreikių ankstyvasis atpažinimas, pažintinių procesų lavinimas. Taip pat nagrinėjami kalbos lavinimas, alternatyvi komunikacija, motorikos lavinimas, autistiškų vaikų sensoriniai ypatumai. Svarbi bendradarbiavimo su administracija, kitais įstaigoje dirbančiais pedagogais, švietimo pagalbos specialistais, ugdytinių tėvais tema. Programoje gilinamasi į efektyvų dalykinį bendravimą ir bendradarbiavimą, konfliktų valdymą, kritikos priėmimą ir išsakymą. Supažindinama su efektyvaus dalykinio bendravimo ir bendradarbiavimo veiksniais, konfliktų priežastimis ir sprendimo strategijomis, komandinio darbo principals, psichologinių krizių valdymu. Mokymosi programos trukmė: 56 akad. val. (16 akad. val. - teorinio kontaktinio darbo, 40 akad. val. - praktinio kontaktinio darbo).

Kūrybiškumo ugdymas ir mobiliųjų aplikacijų taikymas matematikos pamokose (pradiniam ugdymui)

Matematikos mokytojams skirtuose mokymuose klausytojai įvaldys modernias didaktikos priemones, naudingas kūrybiškam matematikos mokymui. Taip pat išmoks naudoti mobilias aplikacijas mokymo medžiagos parengimui ir pamokos procesui organizuoti. Trukmė: 12 akad. val.

Naujausios maisto gamybos technologijos ir biotechnologijos (pedagogams)

Klaipėdos valstybinės kolegija - vienintelė Vakarų Lietuvoje aukštoji mokykla, ruošianti maisto technologijų profesionalus. Savo žiniomis dėstytojai dalinasi ir su švietimo bei ugdymo įstaigų pedagogais. Jiems skirtuose mokymuose supažindinama su naujausiomis maisto gamybos technologijomis, jų privalumais, biotechnologijų taikymu maisto gamyboje, mokoma naudotis naujausiais įrengimais ir prietaisais, o įgytas žinias panaudoti ugdymo procese. Trukmė: 8 akad. val.

Atsiliepimai apie kursus

Mokymų dalyviai dalijasi teigiamais atsiliepimais: „Labai geras laikas buvo mokymams skirtas.“ „Labai geri mokymai, kurie padėjo prisiminti turimas žinias ir jas papildyti. Ačiū už aiškiai ir išsamiai pateiktą informaciją. Lektoriai puikiai atliko savo darbą. Visiems pedagogams siūlyčiau sudalyvauti.“ „Puikios lektorės, išmanančios savo darbą.“

Taip pat yra pasiūlymų tobulinimui: „Pasiūlymas ateityje mokymus pradėti ankščiau ir baigti 15.15 val.“

tags: #priesmokyklinis #ugdymas #kursai

• Sužinokite daugiau apie mėnesinių ciklą
• Obuoliai ir nėštumas: ką reikia žinoti
• Herpes virusas ir nėštumas: ką svarbu žinoti
• Stangos gimdant: patarimai, kaip elgtis ir teisingai kvėpuoti
• Kaip eilėraščiai turtina vaiko žodyną