Meniu

Kada ir kokią mėsą galima duoti kūdikiui?

Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėnesių ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėnesių vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.

Pasaulio sveikatos organizacija kūdikius iki 6 mėnesių, jei jų svoris normalus, rekomenduoja maitinti tik motinos pienu. Tačiau jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu ar motinai ima trūkti pieno, kūdikio papildomą primaitinimą galima paankstinti ir prie kitokio maisto mažylį pradėti pratinti jau nuo 4-5 mėnesių. Tėveliai, priimdami sprendimą, nuo kada primaitinti kūdikį, remiasi gydytojų rekomendacijomis, literatūra, dažnai - ir vyresnėlių auginimo patirtimi. Tačiau vis tiek kyla daug neaiškumų - ką, kada ir kiek duoti, kaip ruošti, kaip parinkti tinkamiausią maistą. Vargu, ar reikėtų aklai pasikliauti savo mamų ir močiučių patarimais - per kelis dešimtmečius kūdikių maitinimo taisyklės gerokai pakito.

Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėnesių kūdikiui. Prieš duodant mėsos, mažyliams reikėtų duoti mėsos sultinio, kad jie greičiau įprastų prie naujo skonio. Sultinio galima įpilti į daržovių košes. Kūdikiams labiausiai tinka neriebi mėsa - veršiena, triušiena ir kalakutiena, paūgėjus - ir kiauliena, vištiena. Pirmosios mėsos porcijos - vos iki kelių gramų, vėliau porcija padidinama iki 50 g.

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Stebėkite kūdikio signalus: Atkreipkite dėmesį į kūdikio alkio ir sotumo signalus. Niekada neverkite kūdikio valgyti, jei jis nenori. Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.

Kaip dažnai vaikams rekomenduojama valgyti mėsą?

Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.

Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.

Kokia mėsa yra pati vertingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams?

Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).

Kūdikiams labiausiai tinka neriebi mėsa - veršiena, triušiena ir kalakutiena, paūgėjus - ir kiauliena, vištiena. Pirmosios mėsos porcijos - vos iki kelių gramų, vėliau porcija padidinama iki 50 g. Kūdikiams nereikėtų duoti mėsos pusgaminių, pvz., dešrelių, maltinukų.

Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį.

Visiškai normalu, jei naujo ar pakeistos sudėties patiekalo suvalgo vos 15-30 ml. Vėliau, jau įpratęs ir pamėgęs tam tikras košeles, kūdikis jų gali suvalgyti net iki 150-200 ml.

Ar tinkama kūdikiams ir mažiems vaikams valgyti žvėrieną?

Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.

Kaip paruošti mėsą kūdikiams?

Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.

Ruošiant maistą kūdikiams, reikia laikytis ypatingos švaros ir higienos. Daržoves patartina virti nedideliame kiekyje vandens ar garuose. Vaisius geriausia duoti neapdorotus. Skirtingų rūšių mėsa išverda per skirtingą laiką. Žuvį reikėtų virti vos iki 10-ies minčių, o vėliau patiekti su daržovių koše rupiai sutrynus šakute.

Patariama maistą ruošti vienam kartui, nes tik tada jis išlaiko visas naudingąsias savybes. Kūdikių košeles galima užšaldyti ir naudoti ekstra atvejais, kai nėra laiko išvirti šviežio maisto. Išskirtiniais atvejais kūdikius galima maitinti ir jau paruoštomis tyrelėmis iš prekybos centrų, tačiau namuose ruoštas maistas - ir sveikesnis, ir skanesnis, ir daug naudingesnis.

Prieš pradedant primaitinti kūdikį, rekomenduojama įsigyti kokybiškus virimo garuose prietaisą ir trintuvą - tai pagrindiniai pagalbininkai kūdikio tėvelių buityje.

Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.

Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.

Ką daryti, jei vaikas nevalgo mėsos?

Jei kūdikis atsisako valgyti, nepanikuokite. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip liga, dantų dygimas ar tiesiog nenoras valgyti. Štai keletas patarimų, ką daryti: Būkite kantrūs: Neverkite kūdikio valgyti. Pasiūlykite jam maisto vėliau. Pasiūlykite kitą maistą: Jei kūdikis atsisako vieno maisto produkto, pasiūlykite jam kitą. Pakeiskite aplinką: Pabandykite maitinti kūdikį kitoje vietoje arba kitu laiku. Pasitarkite su gydytoju: Jei kūdikis nuolat atsisako valgyti arba praranda svorį, pasitarkite su gydytoju. Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.

Nenustebkite, jei kūdikiui naujasis maistas nepatiks - pirmąjį kartą primaitinant jis gali apskritai nesuvalgyti nė lašelio ir visą maistą išspjauti, vėliau kelias dienas suvalgyti vos po šaukštelį kitą. Tėvai, netekę kantrybės, kūdikio maistą ima skaninti cukrumi ar druska, tačiau tai nėra gera praktika. Daržovių košes galima pagardinti krapais, petražolėmis, lašeliu kokybiško aliejaus ar lydyto sviesto.

Kokių produktų pradedant vaiko primaitinimą nereikia skubėti duoti?

Grybai: Grybų vaikams rekomenduojama duoti kuo vėliau, bent jau sulaukus 3 metų. Grybai - sunkiai virškinamas produktas, kurio suvalgius apkraunama net suaugusiojo virškinimo sistema, ką jau kalbėti apie mažylius.
Riešutai: Rekomenduojama duoti kuo vėliau ir dėl to, kad tai stiprus alergenas, ir dėl to, kad jie maži ir kyla pavojus, kad vaikas gali užspringti.
Baklažanai: Rekomenduojami vaikams, vyresniems kaip vieneri metai. Ruošiant baklažanus vaikams, būtina nulupti jų odelę.
Ankštinės kultūros: Iki metų patartina neduoti vaikui žirnių, pupelių, lęšių, pupų, avinžirnių ir pan. Ankštiniai produktai pučia pilvą, be to žaliose ankštinėse daržovėse yra tam tikrų kenksmingų medžiagų, kurios žūva tik gerai išvirus jas.
Pomidorų padažas, majonezas: Jų nerekomenduojama duoti vaikams iki trejų metų. Tai nenaudingi produktai, kurie skirti labiau maisto skoniui pagerinti.
Ridikėliai: Pakankamai sunkiai virškinami, per anksti duodant sukelia pilvo pūtimą, skausmą.
Egzotiniai vaisiai: Iki metų vaikams užtenka tų vaisių ir daržovių, kurie užauginti mūsų klimato juostoje. Taip pat tinka lengvai organizmo toleruojamas bananas. Retų ir egzotinių vaisių nereikia skubėti duoti mažyliams.
Subproduktai: Galvijų kepenys, inkstai, širdys, liežuviai ir panašūs produktai neturėtų būti duodami mažiems vaikams.
Limonadai ir gazuoti gėrimai: Šiuose gėrimuose yra daug dažų, saldiklių, todėl vaikams iki trejų metų yra dažnos alerginės ir maisto netoleravimo reakcijos, kurias provokuoja šie produktai.

Nuo parduotuvės lentynos į krepšelį dėdami dešrelių pakuotę dažniausiai galvojame, kad tai greitas ir patogus būdas paruošti užkandį. Gal tuo metu kyla ir mintis, kad dešrelės - greitas maistas, o jis dažniausiai būna ne itin sveikas. Tačiau čia svarbiausia - kokias dešreles renkatės. Tradicines ar naujos kartos - be konservantų ir sveikesnes. Taip, iš tiesų dešrelės gali būti sveikesnis maistas. „Jokių E“ dešrelėse nėra jokių konservantų, mėsos pakaitalų ir jokių priedų. Tai prilygsta revoliucijai maisto pramonėje, o šias dešreles galima duoti net ir visai mažiems vaikams, kuriems išdygsta pirmieji dantukai, kad galėtų kramtyti. „Mes pastebime, kad vis daugiau jaunų mamų ieško būtent šios rūšies dešrelių, nes rūpinasi savo vaikų sveikata. Pirkėjų dėmesio sulaukė ir naujos, tik šiemet pasirodžiusios dešrelės - „Mažylių“. „Produkto pavadinimas - „Mažylių“ dešrelės - įpareigojo mus sukurti ne tik skanų, bet ir sveiką produktą“, - sakė R.Žiaukas. Anot jo, „Mažylių“ dešrelių receptūroje yra naudojama druska su jodu, kurio, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai su maistu suvartoja per mažai. Atlikti dešrelių tyrimai nacionalinėje laboratorijoje patvirtino, kad jodo kiekis 100 g „Mažylių“ dešrelių sudaro daugiau nei 20 proc. rekomenduojamos jodo paros suvartojimo normos. Jos skirtos vaikams nuo trejų metų ir yra vienintelės Lietuvoje dešrelės su joduota druska. Ir dešrelių „Jokių E“, ir „Mažylių“ gamybai naudojama aukščiausios rūšies žaliava, užauginta „Nemateko“ grupei priklausančiose įmonėse. Taigi gamintojai tikrai gali garantuoti dešrelių kokybę, nes kontroliuoja visą gamybos procesą - nuo pat žaliavos.

Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus.

Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reikėtų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).

Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą!

Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską.

Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.

Tinkamiausias pirmasis maistas kūdikiams nuo 6 mėn: Daržovių košė (nuo 6 mėn., anksčiau - pagal poreikį). Pirmiausia kūdikius primaitinti rekomenduojama daržovių koše. Kad mažylis spėtų priprasti prie naujojo maisto, jam duokite vienos rūšies daržovių - bulvių, morkų, cukinijų, moliūgų - košės, sumaišytos su motinos pienu arba mišiniu. Kai kurie gydytojai bulves rekomenduoja įvesti tik po visų kitų išvardytųjų daržovių. Vėliau į košę galima įmaišyti žiedinių kopūstų, brokolių, burokėlių ir kt. Kai mažylis pripranta prie vienos daržovių rūšies, po 1-2 sav. į košę dedame antrą daržovę, dar po savaitės - dar vieną daržovę ir t. t. Kūdikiai labiausiai mėgsta saldesnio skonio morkas, moliūgus, tačiau reikėtų duoti kuo įvairesnių daržovių.

Kruopų košė (~6-7 mėn., anksčiau - pagal poreikį). Pirmosios tinkamiausios košės kūdikiams - avižų ir ryžių. Į košes taip pat galima įmaišyti truputį vaisių tyrelės. Kūdikiui paaugus duokite sorų ir grikių kruopų. Įvesdami naują košę, stebėkite, ar kūdikio neišbėrė, jis nevemia, neviduriuoja, jam nepučia pilvuko ir nėra kitų neigiamų reiškinių - gali būti, kad mažylis netoleruoja gliuteno, tad jį reikės maitinti tik tam tikrų rūšių kruopomis.

Vaisiai (~6-7 mėn.). Pirmasis kūdikiui tinkamas vaisius - orkaitėje keptas arba garuose apvirtas obuolys. Galima obuolio duoti ir pagremžus šaukšteliu. Lietuviškų obuolių paragauti kūdikiams galima duoti jau nuo 4 mėn. Į obuolių tyrelę 7-8 mėn. kūdikiui jau galima įmaišyti ir uogų - aviečių, mėlynių, duoti kitokių vaisių tyrelių. Vasarą mažomis porcijoms (po kelis šaukštus) užsišaldykite įvairių uogų, kurias pertrynę per sietelį vėliau galėsite duoti kūdikiui. Kūdikiams tinka ir vaisių, uogų sultys, tik nedideliais kiekiais. Uogienių, džemų kūdikiui duoti nereikėtų - virdamos gėrybės praranda didžiąją dalį vertingųjų savybių, šiuose produktuose gausu cukraus. Vaisių tyrelės kūdikiui yra tik desertas, tad geriausia jų pasiūlyti priešpiečiams, pavakariams ar šiek tiek - po pagrindinio valgymo.

Mėsa ir žuvis (nuo ~8-9 mėn. ir vėliau). Prieš duodant mėsos, mažyliams reikėtų duoti mėsos sultinio, kad jie greičiau įprastų prie naujo skonio. Sultinio galima įpilti į daržovių košes. Kūdikiams labiausiai tinka neriebi mėsa - veršiena, triušiena ir kalakutiena, paūgėjus - ir kiauliena, vištiena. Pirmosios mėsos porcijos - vos iki kelių gramų, vėliau porcija padidinama iki 50 g. Kūdikiams nereikėtų duoti mėsos pusgaminių, pvz., dešrelių, maltinukų. Kūdikiui įprastus valgyti mėsą, galima duoti žuvies. Žuvis kūdikio racione turėtų būti 1-2 kartus per savaitę pakaitomis su mėsa. Pačios vertingiausios - jūrų žuvys: pastarosiose vertingųjų medžiagų yra mažiausiai 10 kartų daugiau nei gėlųjų vandenų žuvyse. Žuvų baltymai lengvai įsisavinami, čia gausu įvairių mineralų - jodo, fosforo, seleno, vario, geležies, magnio, A, B grupės, D ir E vitaminų bei kitų vertingųjų medžiagų, iš kurių vienos svarbiausių - omega-3 rūgštys dokozaheksaenas (DHR) ir eikozapentaenas (EPR).

6-9 mėn. kūdikius papildomai maitinti reikia 2-3 k. per dieną, o 1-2 k. jie maitinti užkandžiais - vaisiais, uogomis, įvairiais ekologiškais tokio amžiaus kūdikiams skirtais užkandžiais, pagal poreikį po maitinimo ar kitu metu iki kelių kartų per dieną duodama mamos pieno arba pieno mišinio.

Kūdikiams labiausiai tinka tame pačiame regione augančios daržovės ir vaisiai. Įvežtinės gėrybės ilgai gabenamos, tad yra apdorojamos chemikalais, be to, dažnai yra nuskinamos dar neprinokusios ir nespėjusios sukaupti vertingųjų medžiagų, tad jų maistinė vertė prastesnė. Vienas populiariausių kūdikiams duodamų vaisių - bananas, tačiau bananuose gali būti didesnis nitratų kiekis, tad geriau rinktis ekologiškus.

Apskritai kūdikiams reikėtų duoti tik kokybiško ir ekologiško maisto - geresnės kokybės kruopų, daržovių ir vaisių iš senelių daržo ir sodo, mėsos, įsigytos iš patikimų ūkių, šviežios geros kokybės žuvies. Būtent geros žuvies Lietuvoje gauti - labai sunku: Baltijos jūra laikoma viena iš užterščiausių visame pasaulyje, tad teršalų randama ir Baltijos žuvyse. Todėl kūdikių tėvai, bijodami neigiamos kietųjų metalų, kitų teršalų įtakos besivystančiam kūdikio organizmui, žuvį į mažylių mitybą įtraukia vėlai.

Nuo 4 mėnesių galima pradėti duoti cukinijos. Tai lengvai virškinama daržovė, turinti daug vitaminų C, B1 ir B2, kalio, magnio, kalcio ir t.t. Cukinijos taip pat yra maistinių skaidulų šaltinis. Pirmajam papildomam maistui tinka žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai. Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų. Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais.

Nuo 5 mėnesių galima duoti paragauti šviežių vaisių: obuolio, kriaušės, banano, taip pat -uogų. Nulupus odelę vaisiai sutrinami arba susmulkinami. Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, vištiena, kalakutiena. Mėsa verdama ir pradedama duoti nuo nedidelių kiekių. Nuo 7 mėnesių į kūdikio racioną galima įtraukti ankštines daržoves: pupeles, avinžirnius, žirnius. Nuo 8 mėn. galima pasiūlyti kiaušinio ir žuvies. Tik reikia stebėti vaiką, nes šie produktai gali sukelti alergiją. Šiuo metu galima maistą paskaninti prieskoninėmis žolelėmis.

Kūdikio primaitinimas

9 mėnesių kūdikis jau yra patyręs nemažai pokyčių nuo pat gimimo. Jo virškinimo sistema sustiprėjo, o smalsumas naujiems skoniams ir tekstūroms nuolat auga. Šiame amžiuje kūdikio mityba tampa vis įvairesnė, tačiau svarbu žinoti, kokius produktus įtraukti ir kaip juos tinkamai pateikti.

Pagrindiniai Mitybos Aspektai 9 Mėnesių Kūdikiui

Motinos Pienas arba Mišinys: Pagrindinis maistas vis dar turėtų būti motinos pienas arba mišinys. Jis suteikia reikalingų maistinių medžiagų ir antikūnų, kurie stiprina imuninę sistemą. Rekomenduojama maitinti kūdikį motinos pienu iki 1 metų ar ilgiau, jei įmanoma. Jei maitinimas krūtimi neįmanomas, mišinys turėtų būti pagrindinis pieno šaltinis. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui, besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.
Primaitinimas: 9 mėnesių kūdikis jau turėtų būti susipažinęs su įvairiais primaitinimo produktais. Šiuo metu primaitinimas turėtų būti ne tik papildomas maistas, bet ir svarbi maistinių medžiagų šaltinis.
Įvairovė: Svarbu įtraukti įvairių maisto grupių produktus, kad kūdikis gautų visus reikalingus vitaminus ir mineralus.
Tekstūra: Palaipsniui pereikite prie tirštesnės tekstūros maisto. 9 mėnesių kūdikis jau gali valgyti trintą, smulkiai pjaustytą ar minkštą maistą.
Alergenai: Jei dar neįvedėte potencialių alergenų, tokių kaip kiaušiniai, riešutų sviestas ar žuvis, pasitarkite su gydytoju. Įvedant naujus produktus, reikia stebėti, ar neatsiranda alerginių reakcijų. Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.

Maisto Produktai 9 Mėnesių Kūdikiui

9 mėnesių kūdikio racionas turėtų būti įvairus ir apimti įvairių maisto grupių produktus.

Daržovės

Daržovės yra puikus vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Galite duoti:

Morkas: Virtos ir sutrintos morkos yra lengvai virškinamos ir saldžios, todėl patinka daugeliui kūdikių.
Bulves: Virtos ir sutrintos bulvės yra geras energijos šaltinis.
Brokolius: Garuose virti ir sutrinti brokoliai yra puikus vitamino C ir skaidulų šaltinis.
Žiedinius kopūstus: Kaip ir brokoliai, žiediniai kopūstai yra maistingi ir lengvai virškinami.
Batatus (saldžiosios bulvės): Saldžiosios bulvės yra turtingos vitaminu A ir antioksidantais.
Cukinijas: Virtos ir sutrintos cukinijos yra švelnaus skonio ir lengvai virškinamos.
Moliūgus: Moliūgas yra puikus beta karotino šaltinis.

Patarimas: Stenkitės duoti įvairių spalvų daržovių, kad kūdikis gautų kuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų.

Vaisiai

Vaisiai yra natūraliai saldūs ir turtingi vitaminais bei mineralais. Galite duoti:

Obuolius: Virti ir sutrinti obuoliai yra klasikinis ir saugus pasirinkimas. Pačiai pradžiai galima duodi pačiulpti obuoliuko, ar duoti jo pagremžto su šaukšteliu.
Kriaušes: Kaip ir obuoliai, kriaušės yra lengvai virškinamos ir saldžios.
Bananus: Bananai yra minkšti ir lengvai sutrinami, todėl puikiai tinka kaip greitas užkandis.
Avokadus: Avokadai yra turtingi sveikais riebalais ir lengvai virškinami.
Persikus: Virti ir nulupti persikai yra saldūs ir minkšti.
Slyvas: Slyvos gali padėti esant vidurių užkietėjimui.

Patarimas: Vaisius geriausia duoti tarp maitinimų kaip užkandį. Taip pat, atkreipkite dėmesį į vaisių rūgštingumą. Rūgštesnius vaisius, tokius kaip citrusiniai, reikėtų duoti atsargiai, stebint, ar neatsiranda bėrimų aplink burną. 7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivų, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.

Grūdai

Grūdai yra svarbus angliavandenių šaltinis, suteikiantis energijos. Galite duoti:

Avižų košę: Avižų košė yra lengvai virškinama ir turtinga skaidulomis.
Grikių košę: Grikių košė yra geras geležies šaltinis.
Ryžių košę: Ryžių košė yra lengvai virškinama ir tinka jautriems kūdikiams.
Kukurūzų košę: Kukurūzų košė yra saldaus skonio ir patinka daugeliui kūdikių.
Pilno grūdo duoną: Smulkiai supjaustytą ir sudrėkintą duoną galima duoti kūdikiui kramtyti.

Patarimas: Košes geriausia virti su vandeniu arba motinos pienu/mišiniu. Venkite pridėti druskos ar cukraus.

Baltymai

Baltymai yra būtini augimui ir vystymuisi.

Vištieną: Virta ir sutrinta vištiena yra lengvai virškinama.
Kalakutieną: Kaip ir vištiena, kalakutiena yra liesa ir lengvai virškinama.
Jautieną: Virta ir sutrinta jautiena yra geras geležies šaltinis.
Žuvį: Riebi žuvis, tokia kaip lašiša, yra turtinga omega-3 riebalų rūgštimis. Prieš duodant žuvį, būtina pašalinti visus kaulus. Liesa žuvis (geriau jūrinė arba pagauta tėčio) - jūrinė lydeka, menkė, plekšnė, sterkas.
Kiaušinius: Kiaušiniai yra puikus baltymų šaltinis. Pradėkite nuo gerai išvirto trynio, o vėliau įveskite ir baltymą, stebint, ar neatsiranda alerginių reakcijų.
Lęšius: Lęšiai yra geras augalinių baltymų ir geležies šaltinis.
Pupeles: Kaip ir lęšiai, pupelės yra maistingos ir turtingos skaidulomis.

Patarimas: Mėsą ir žuvį geriausia virti garuose arba kepti orkaitėje, vengiant kepti keptuvėje su dideliu kiekiu riebalų. Būkite atsargūs su žuvimi, nes ji gali sukelti alergiją. Pradėkite nuo mažų kiekių ir stebėkite reakciją.

Pieno Produktai (Atsargiai)

Nors motinos pienas arba mišinys vis dar yra pagrindinis pieno šaltinis, galite įtraukti ir kitų pieno produktų, tačiau atsargiai: Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto.

Natūralus jogurtas: Natūralus jogurtas be priedų yra geras kalcio ir probiotikų šaltinis.
Varškė: Mažas kiekis varškės gali būti duodamas kaip užkandis. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.

Svarbu: Karvės pieną geriausia atidėti iki 1 metų amžiaus, nes jis gali būti sunkiai virškinamas ir gali sukelti alergiją. Jei abejojate, pasitarkite su gydytoju. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.

Kaip Maitinti 9 Mėnesių Kūdikį?

Maitinimo procesas turėtų būti malonus ir atsipalaidavęs tiek kūdikiui, tiek tėvams. Štai keletas patarimų, kaip tinkamai maitinti 9 mėnesių kūdikį:

Laikykitės režimo: Stenkitės maitinti kūdikį tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Tai padės jam susiformuoti sveiką valgymo ritmą.
Sukurkite malonią aplinką: Maitinimo metu venkite triukšmo ir blaškančių veiksnių. Įsitikinkite, kad kūdikis yra patogioje padėtyje.
Būkite kantrūs: Kūdikis gali atsisakyti naujo maisto iš pirmo karto. Nebijokite pasiūlyti jam to paties maisto kelis kartus. Jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
Leiskite kūdikiui tyrinėti: Leiskite kūdikiui paliesti maistą, paimti jį į rankas ir tyrinėti jo tekstūrą. Tai padės jam susipažinti su naujais produktais.
Higiena: Visada plaukite rankas prieš ruošdami maistą kūdikiui. Taip pat, įsitikinkite, kad visi indai ir įrankiai yra švarūs. Iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.

Mitybos Planas (Pavyzdys)

Štai pavyzdinis 9 mėnesių kūdikio mitybos planas. Atminkite, kad tai tik pavyzdys, ir jūsų kūdikio poreikiai gali skirtis. Visada atsižvelkite į kūdikio alkio ir sotumo signalus bei pasitarkite su gydytoju, jei turite kokių nors klausimų ar abejonių. Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai.

Pusryčiai (7:00 - 8:00): Avižų košė su vaisiais (pvz., obuoliais arba bananais).
Užkandis (10:00 - 11:00): Natūralus jogurtas arba vaisių tyrelė.
Pietūs (12:00 - 13:00): Daržovių (pvz., morkų, bulvių ir brokolių) košė su vištiena arba kalakutiena.
Užkandis (15:00 - 16:00): Bananas arba avokadas.
Vakarienė (18:00 - 19:00): Grikių košė su daržovėmis (pvz., cukinijomis arba moliūgais).
Prieš miegą (20:00 - 21:00): Motinos pienas arba mišinys.

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurių reikėtų vengti maitinant 9 mėnesių kūdikį:

Per didelis kiekis sulčių: Sultys turėtų būti ribojamos, nes jos turi daug cukraus ir mažai maistinių medžiagų. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę.
Pridėtinis cukrus ir druska: Venkite pridėti cukraus ar druskos į kūdikio maistą. Kūdikiui maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai.
Per didelis kiekis pieno produktų: Karvės pieno geriausia atsisakyti iki 1 metų amžiaus.
Netinkama tekstūra: Įsitikinkite, kad maistas yra tinkamos tekstūros kūdikiui. Per dideli gabalai gali sukelti užspringimą.
Nepakankamas įvairumas: Stenkitės duoti kūdikiui įvairių maisto produktų, kad jis gautų visus reikalingus vitaminus ir mineralus.

Ką Daryti, Jei Kūdikis Atsisako Valgyti?

Jei kūdikis atsisako valgyti, nepanikuokite. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip liga, dantų dygimas ar tiesiog nenoras valgyti. Štai keletas patarimų, ką daryti:

Būkite kantrūs: Neverkite kūdikio valgyti. Pasiūlykite jam maisto vėliau.
Pasiūlykite kitą maistą: Jei kūdikis atsisako vieno maisto produkto, pasiūlykite jam kitą.
Pakeiskite aplinką: Pabandykite maitinti kūdikį kitoje vietoje arba kitu laiku.
Pasitarkite su gydytoju: Jei kūdikis nuolat atsisako valgyti arba praranda svorį, pasitarkite su gydytoju.

Kaip elgtis gimus kūdikiui?

tags: #9 #men #kudikiui #galima #duoti #desreliu

Paieška

Projektai

Steigėjas

Informacinis rėmėjas

Visagino lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ Lietuvos regionų naujienų portale „Miesto naujienos“