Kūdikio ir vaiko maisto kiekis: nuo gimimo iki dvejų metų
Vienas didžiausių tėvų rūpesčių - vaiko mityba. Dažnai išgirstami skundimai „Mano vaikas nieko nevalgo“ ar „Mano vaikas valgo labai mažai“ gali kelti nerimą. Tačiau ar vaikas auga sveikas ir jam pakanka būtinų maistinių medžiagų, parodo jo savijauta, augimo tempas ir atliekami profilaktiniai tyrimai.
Kalbant apie vaiko apetitą ir sotumą, tėvams itin svarbu žinoti, koks yra vaiko skrandžio dydis ir kiek maisto jam pakanka skirtingais amžiaus tarpsniais. Nesupratimas, kiek turėtų suvalgyti vaikas, gali lemti netinkamą mitybą ir vėlesnes sveikatos problemas.
Nuo gimimo iki vienerių metų
Pirmaisiais gyvenimo metais vaiko mitybos pagrindą sudaro motinos pienas arba specialiai paruošti pieno mišiniai. Jeigu kūdikis auga sveikas, papildomo maitinimo pirmąjį pusmetį visiškai nereikia. Tik nuo šeštojo mėnesio kūdikis pradedamas pratinti prie kieto maisto.
Ką pirmiausia - daržoves ar kruopas ragauti, kurį mėnesį duoti kūdikiui mėsos, geriausia pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, nes rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo individualių vaiko poreikių.
Sulaukus pirmojo gimtadienio, mažylis paprastai ragauja tai, ką randa ant bendro šeimos stalo. Tačiau jo maistas turėtų būti švelnesnis - ne per sūrus, saldus ar aštrus. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin spartus vaiko augimas: sulaukęs vienerių metų vaikas paprastai sveria tris kartus daugiau nei gimdamas, o jo ūgis padidėja apie 25 cm.
Kūdikio paros maisto kiekis apskaičiuojamas pagal jo kūno svorį:
- 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml)
- 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml)
- 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml)
- 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml)
- 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml)
Gimusio naujagimio skrandžio talpa yra vos 5-10 ml. 7 dienas gyvenančio naujagimio skrandžio talpa siekia 40-60 ml, o 1 mėnesio kūdikio - 80-150 ml. 6-9 mėnesių kūdikio skrandžio talpa yra apie 250 g, o 9-12 mėnesių - apie 285 g.
Vertinga žinoti bendrą formulę: kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra 30 g/kg kūno svorio. Pavyzdžiui, jeigu jūsų metukų vaikas sveria 10 kg, jo skranduko talpa yra apie 300 g (30 * 10).
Antrieji gyvenimo metai
Antraisiais gyvenimo metais mažylis paprastai valgo 4-5 kartus per dieną, ir jam tinka beveik visi maisto produktai. Tačiau šio amžiaus vaikai dažnai tampa išrankesni maistui, nuolat keičiasi jų norai ir skonis.
Tokio amžiaus vaikas gali valgyti jau nebetrintas košes, troškintus mėsos ir žuvies kukulius, garuose troškintus kotletus, apkepus, smulkiai pjaustytas daržoves. Apetitui pagerinti prieš pietus galima pasiūlyti truputį salotų mišrainės, pomidorų ar kopūstų.
Jei vaikas dar nesugeba kramtyti, daržovės turėtų būti tarkuojamos ir skaninamos aliejumi. Maistui skaninti tinka krapai, kmynai, petražolės, mairūnai, lauro lapai, raudonėlis.
Apie tai, kad vaiko mityba yra nevisavertė, gali byloti pakitęs elgesys: vaikas tampa dirglus, neramus, greitai keičiasi nuotaikos, jis lengvai pavargsta. Tiriant kraują gali būti aptikta mažakraujystė. Nesubalansavus mitybos gali atsilikti ir fizinė raida.
Todėl mažiesiems turi būti duodami maistingi produktai, pageidautina, kad tas pats patiekalas per savaitę nesikartotų dažniau nei du kartus. Vakarienė turėtų būti duodama likus 1,5-2 valandoms iki miego.
Rekomenduojami produktai vaikui iki 2 metų:
- Pienas ir jo produktai (neriebus sūris, varškė).
- Įvairūs švieži vaisiai ir daržovės, ruoštos namie.
- Kruopos.
- Liesa mėsa ir paukštiena.
- Neriebi žuvis - šviežia ar šaldyta.
Nerekomenduojami produktai vaikui iki 2 metų:
- Riebi grietinė, riebus sūris.
- Riebi mėsa, riebi paukštiena.
- Konservuotos žuvys, silkės, sūdytos žuvys.
- Krienai, garstyčios.
- Rūkytos dešros.
- Pyragaičiai, šokoladas.
Motinos pienas ir pieno mišiniai: pagrindiniai maisto šaltiniai
Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram vystymuisi. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio amžiaus. Naujagimio virškinimo traktas yra labai jautrus ir nepajėgus virškinti kito maisto.
Žindyti naujagimius paprastai pradedama jau pirmąją jų gyvenimo dieną. Motinos pienas laikomas pagrindiniu ir nepakeičiamu maisto šaltiniu kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus. Negalinčios išmaitinti savo pienu mamos, mažylius pasotina specialiais pieno mišinukais.
Pieno mišiniai - motinos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirbto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai net negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdorotas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys.
Prekybos vietose galima rasti kelių rūšių pieno mišinių:
- Sausi pieno mišiniai: populiariausi, ilgiausias galiojimo terminas, pigiausi, tačiau jų paruošimui reikia daugiausiai laiko.
- Vartoti paruošti mišiniai: patogūs tiek namuose, tiek išvykus, tereikia supilti į buteliuką ir galima maitinti. Tačiau šie mišinukai brangiausi, o jų galiojimas itin trumpas.
- Skysti, koncentruoti pieno mišiniai: nesudėtinga paruošti, tereikia skiesti vandeniu. Tinkami vartoti šiek tiek ilgiau nei paruošti, kaina mažesnė nei paruoštų vartoti, bet didesnė nei sausų mišinių.
Pasitaiko atvejų, kai mažylis yra alergiškas ar netoleruoja karvės pieno pagrindu pagaminto pieno mišinio. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja sojų pieno, hidrolizuoto ar kitokio specializuoto pieno mišinio.
Primaitinimo pradžia ir svarbiausi principai
Vienas dažniausių tėvų klausimų - kada pradėti primaitinti mažylį. Nuomonių daug: vieni teigia, kad pradėti reikėtų jau 4-ąjį gyvenimo mėnesį, kiti ragina palaukti bent pusmetį. Vieno universalaus atsakymo nėra.
Kai kurie kūdikiai labai valgūs ir greitai pradeda domėtis kitu maisteliu, o kiti mėgaujasi pienuku net nesidairydami į suaugusiųjų lėkštes. Laikas, nuo kada rekomenduojama pradėti primaitinti kūdikį, priklauso ir nuo to, kaip jis buvo maitinamas iki tol - motinos pienu ar pieno mišiniu.
Pradedant primaitinimą labai svarbu sudaryti tinkamą valgiaraštį. Nepradėkite nuo sunkiai virškinamo maisto ar maisto, kuris dažnai iššaukia alerginę reakciją.
- 4-6 mėn. kūdikiui: primaitinimą siūloma pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo patiekalo. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą užtenka 3-4 lašelių. Košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojama pradėti nuo bulvių, vėliau cukinijų ar moliūgų, morkų, kopūstų. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai: išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių.
- 5-7 mėn. kūdikiui: galite po truputį duoti ragauti kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojama naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryžių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras. Prieš tai kūdikiui pasiūlykite keturių ar penkių grūdų košytes. Košės neturėtų būti sūdomos ar saldinamos! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite, ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikšti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu.
- 6-7 mėn. kūdikiui: racioną galima papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojama pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi, vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles.
- 8-10 mėn. kūdikiui: jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio, pagaminto namuose (ne iš sultinio kubelio), pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. Kai kūdikis pripras prie naujo skonio, galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo jūrinių žuvų. 8-10 mėnesių kūdikiui taip pat galite pasiūlyti paragauti jogurto.
- 10-12 mėn. kūdikiui: mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojama pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio.
Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai, tačiau reikėtų nepersistengti ir atsižvelgti į vaiko poreikius. Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą.
Pradedant primaitinimus svarbus ne tik pats maistelis, bet ir indai, iš kurių mažylis valgo. Svarbu, kad indai būtų patogūs ir pagaminti iš nekenksmingų medžiagų. Silikoniniai indai tampa vis populiaresni dėl savo funkcionalumo ir ilgaamžiškumo.
Svarbu žinoti
Alergijos: Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina.
Mitybos ypatumai: Jeigu pasirinkta vegetarinė ar veganinė mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga gydytojo priežiūra, kad netrūktų būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui ir gali sutrikdyti smegenų vystymąsi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams.
Gėrimai: Kol mažylis žindomas, motinos pienas yra ne tik maistas, bet ir gėrimas. Jei kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Rekomenduojama sultis skiesti vandeniu - bent per pusę.
Vitaminas D: Jeigu kūdikis žindomas, vitamino D lašiukai skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, tačiau svarbu stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų.
Apytiksliai maisto kiekiai ir laikas: Pirmąjį mėnesį kūdikis suvalgo apie 500-700 ml per parą (8-10 kartų). Nuo 1 iki 2 mėnesių - 600-900 ml (6-8 kartus). Nuo 3-4 mėnesių - 750-950 ml (6-7 kartus). Nuo 5-6 mėnesių - 850-1000 ml (5-6 kartus). Nuo 6-12 mėnesių - 1/8-1/9 vaiko svorio (maitinimas papildomas daržovių, vaisių tyrėmis, košėmis). Vienerių metų vaikui - apie 1/10 svorio.
Atkreipkite dėmesį, kad nurodyti maisto kiekiai yra apytiksliai. Kiekvienas kūdikis yra individualus ir pats reguliuoja, kiek jam reikia maisto kiekvieno valgymo metu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
