Vaiko adaptacija darželyje: patarimai 4 metų vaikų tėvams ir pedagogams

Pirmieji žingsniai į darželį dažnai būna kupini jaudulio - tiek vaiko, tiek tėvų širdyse. Tai vienas pirmųjų kartų, kai mažylis palieka saugią namų aplinką ir patenka į naują pasaulį, pilną nepažįstamų žmonių, garsų ir taisyklių. Adaptacija darželyje - tai procesas, kupinas švelnumo ir kantrybės. Darželis, tai tikras socializacijos iššūkis vaikui ir pirmasis didelis išsiskyrimas abiem pusėms.

Suaugusiems darželis gali atrodyti kaip smagi vieta žaisti ir mokytis, tačiau mažam vaikui - tai pasaulis, kupinas naujovių: jame nauji žmonės, nauji kvapai, nauja aplinka, nauji nepažinti žaislai, naujos taisyklės ir labai gąsdinantis atsiskyrimas nuo namų bei pagrindinio saugumo šaltinio - mamos. Todėl visi šie nauji dalykai gali sukelti ir dažniausiai sukelia vaikui labai stiprias emocijas, nes šie pokyčiai vaiko pasaulyje yra be galo dideli, jie stipriai veikia vaiko nervų sistemą ir daro įtaką jo nuotaikoms.

Suaugusiųjų ir vaikų adaptacijos skirtumai

Žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Mes visi esame patyrę adaptaciją - prisitaikymą prie tam tikrų pokyčių. Tik mums, suaugusiems, tai padaryti pavyksta kiek paprasčiau ir mūsų adaptacija nebūna taip stipriai išreikšta, kaip vaikų. Suaugęs žmogus tokias situacijas išgyvena periodiškai, turi patirties prisitaikyti, adaptuotis (kolektyve, darbe, naujoje gyvenamojoje vietoje), todėl gali joms pasiruošti, suprasti savo emocijas ir su tuo dirbti. Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą.

Vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės. Kaip vaikas priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų, visų pirma, tai individualios mažylio savybės. Vaikai mums tyčia nekelia sunkumų - jis pats išgyvena sunkumus. Kai į vaiko patiriamus sunkumus atsakome su empatija, atjauta ir smalsumu, o ne mėgindami vaiką „taisyti“ ar bausti, - vaikas jaučiasi saugesnis ir ramesnis.

Naujovės vaiko akimis

Panagrinėkime atidžiau, ką iš tiesų minėtos naujovės reiškia mažam vaikui, pradedančiam lankyti darželį, ir kodėl jam gali būti sunku, net kai aplinka suaugusiems atrodo saugi ir svetinga:

• Nauji nepažįstami žmonės. Suaugusieji mokytojus ir kitus darželio vaikus mato kaip galimus draugus ar rūpestingus globėjus. Tačiau vaiko akimis viskas atrodo kitaip. Mažam vaikui kiekvienas nepažįstamas suaugusysis ar bendraamžis yra svetimas, o svetimas dažnai prilyginamas nesaugiam. Kol mokytoja netampa vaiko saugiu prieraišumo objektu, vaikas gali jaustis tarsi be pagrindo po kojomis.
• Naujos taisyklės. Darželio grupėje galioja nerašytos taisyklės: pakelk ranką, sėdėk ratelyje, stovėk ramiai eilėje, dalinkis, palauk, nešūkauk, kalbėk tyliai, laikykis dienotvarkės. Mažiems vaikams šios taisyklės nėra savaime suprantamos. Tai nauji dalykai, socialiniai susitarimai, kuriuos reikia suvokti, išmokti, praktikuoti - ir tai trunka tam tikrą laiką.
• Nauja rutina. Darželyje dienos rutina kitokia nei namuose: skiriasi valgymo ir miego laikas, kitokios veiklos ir aktyvumai, kitokia aplinka, garsai, dirgikliai, kurie dažnai labai skiriasi nuo namų aplinkos. Kai kuriems vaikams tokia aplinka tinka, kitiems - ypač jautresniems ar sunkiau prisitaikantiems vaikams - nuolatinis triukšmas, nenuspėjamumas ar stiprūs įspūdžiai gali sukelti diskomfortą.
• Didžiausias iššūkis - atsiskyrimas nuo mamos. Didžiausia naujovė, kurią išgyvena vaikas yra atsiskyrimas nuo mamos ir namų. Vaikui, ypač iki šešerių metų, mama ar kitas artimas šeimos narys yra saugumo uostas, pagrindinis prieraišumo objektas. Atsiskyrimas nuo mamos - tai ne tik fizinis atsiskyrimas, tai ir emocinio ryšio praradimas.

Adaptacijos eiga ir trukmė

Vaikui pradėjus lankyti darželį, tėvams kyla didesnė baimė nei pačiam vaikui. Dažnu atveju tėvų baimė, kad vaikas nesugebės sėkmingai prisitaikyti, verks išsiskiriant, negalės pasilikti ir kt., veidrodinių neuronų pagalba sustiprina vaiko baimę ir nesaugumo jausmą. Mažo žmogaus gyvenime vienas reikšmingiausių pokyčių, prie kurių tenka prisitaikyti, yra darželio lankymas. Adaptacijai darželyje būdingi tam tikri bendri požymiai, bylojantys apie tai, kad vaikas susiduria su pokyčio sukeltu stresu. Adaptacijos procesas vyksta etapais:

1. Euforijos etapas. Vaikas iš pradžių susižavi, susidomi darželiu, džiaugiasi buvimu jame. Tai trunka kelias dienas, tačiau po to mažylis geriau susipažįsta su darželiu ir į jį eiti nebenori. Šiame etape patenkama į naują aplinką, kur nauji žaislai bei bendraamžiai vaikai.
2. Protesto etapas. Jo metu vaikas siekia sugrįžti į namus, daug verkia, nepaleidžia tėvų atsisveikindamas. Vaikas visiškai nenori pasilikti darželyje, išsiskyrimas būna sunkus. Grupėje gali pasirodyti agresija, chaotiškas elgesys, padidėjęs aktyvumas, judrumas arba priešingai gali būti stebimas abejingumas aplinkai, susitelkimas į save. Vaikas gali šlietis prie auklėtojos (saugaus objekto).
3. Mokymasis prisitaikyti prie naujos aplinkos.
4. Susitaikymas.
5. Adaptacijos pabaiga. Tai - normali mažo vaiko jausmų eiga, kurią reikia suprasti ir kantriai išlaukti.

Dauguma vaikų adaptuojasi per 1-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių. Mažesnių vaikų adaptacinis laikotarpis trunka kiek ilgiau ir reikalauja daugiau tėvų dalyvavimo, tačiau dauguma vaikų daugiau ar mažiau apsipranta su nauja aplinka per savaitę. Vaikų adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Kartais adaptacija gali trukti ir apie metus. Svarbu suprasti, jog kiekvieno vaiko adaptacija individuali.

Tėvų vaidmuo adaptacijos procese: Prieš, per ir po darželio

Tėvų nusiteikimo svarba

Pirmosiomis savaitėmis tėvai dažnai išgyvena įvairias emocijas - nuo džiaugsmo, kad jų vaikas auga, iki nerimo, ar naujoje aplinkoje jam bus gera. Pagalvokime, kaip turi jaustis vaikas, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių ir dar matydamas, kad mamai ar tėčiui baisu. Tikriausiai nejaučia mūsų pasitikėjimo juo, kad jis viską gali įveikti pats. O tai būtina vaikui pajusti, kad galėtų sėkmingai įveikti iššūkius, su kuriais susiduria pradėjęs lankyti darželį.

Permąstykite savo požiūrį. Pradėkite nuo savęs. Kalbėkite pozityviai. Apie darželį vaikui kalbėkite pozityviai. Tėvų tikėjimas, kad darželis išties yra gera vieta jų vaikui, jis jau pakankamai didelis ir gali pažinti platesnį pasaulį, susirasti draugų, žaisti įvairesniais žaislais, išmokti naujų dalykų, kad auklėtojos yra rūpestingos, geranoriškos ir kompetentingos atlikti savo darbą, tikrai turi teigiamos įtakos vaiko adaptacijai. Jei mūsų nusiteikimą, jog gali ir nepavykti adaptuotis, pajaus ar nugirs vaikas, gali ir nepavykti. Vaikams reikia tėvų palaikymo ir paramos.

Pasirengimas darželiui namuose

Norint suprasti, kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje, svarbu žinoti, kad tam ruoštis reikia pradėti dar prieš pirmąją lankymo dieną. Susižinokite darželio dienotvarkę porą-trejetą mėnesių prieš pradėdami lankyti darželį ir pamažu pertvarkykite savąją taip, kai ji būtų kuo artimesnė darželio dienotvarkei. Pirmiausia turite sureguliuoti vaiko miego režimą ir savo atžalą į darželį atvesti pedagogų nurodytu laiku. Jeigu vaikams nepakanka miego, jie būna irzlesni, o vakare tarsi atsiranda antras kvėpavimas ir jie negali nurimti, būna energingi ir veiklūs. Jeigu ryte vaikas keliasi vėliau, iki pietų jis nespėja pavargti ir sunkiai užmiega pietų miegelio arba tai padaro, kai netrukus reikia keltis, tad lieka gerai nepailsėjęs. Taip išderinamas visas dienos režimas. Vaikas šiuo atveju yra priklausomas nuo jūsų, jūs reguliuojate jo miego režimą.

Žaiskite namuose darželį (pvz., su lego duplo ar lėlytėmis). Skaitykite knygas apie darželį. Prieš pradedant lankyti darželį rekomenduojama susipažinti su darželio aplinka, auklėtojomis. Galima atvykti su vaiku į darželio teritoriją, pažaisti žaidimų aikštelėse. Susiraskite draugų. Gal kaimynų vaikas lankys tą pačią darželio grupę kaip ir jūsiškis? Suorganizuokite bendrą pramogą ir leiskite vaikams susidraugauti. Jei vyresnis vaikas (-ai) lanko darželį, pagal galimybes keliaukite kartu nuvesti/pasiimti, dalyvauti darželio šventėse.

Svarbu, kad vaikas turėtų su savim kažką, kas primintų namus, nes tokie mažyliai išsiskirti nenori, nes nesupranta, ar mama palikus grįš, ar ne. Turėkite vidaus batukus, patogius vaikui. Gertuvę rinkitės tokią, kad ji būtų patogi vaikui laikyti rankose. Miego žaisliukas, lietaus drabužiai, sauskelnės, pižama miegui taip pat turėtų būti paruošti.

Emocinis vaiko nuteikimas ir bendravimas

Vaikui turite pasakoti apie teigiamus dalykus, kurie nutiks darželyje, bei apie naujus draugus, su kuriais jis susipažins. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką vaikai veikia darželyje ir kodėl ten yra smagu. Galite akcentuoti tas veiklas, kurias vaikas mėgsta. Pasakokite vaikui, kas jo laukia. Papasakokite vaikui, kas jo laukia šiandien. Eliis sistemoje galite matyti savaitės planus - pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką jis veiks darželyje. Orientuokite vaiką į kūrybinę veiklą. Tik kūryba daro žmogų laimingą.

Skatinti vaiko pasitikėjimą savimi ir auklėtojomis. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte. Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Būtent to vaikui ir reikia.

Būkite atviri ir sakykite vaikui tiesą. Būkite nuoširdūs su vaiku ir būtinai laikykitės duoto žodžio. Jeigu pasakėte, kad ateisite po miegelio ar vakarienės, tada ir ateikite, nes vaikas lauks. Nemaitinkite vaiko tuščiais pažadais. Geriau nežadėkite, jeigu nesate tikri, kad tada ateisite.

Atsisveikinimo ritualai ir taisyklės

Atsisveikinimas turi būti greitas. Prieš kelias dienas parodykite vaikui veiksmais, koks bus atsisveikinimo ritualas. Iš vakaro džiugiai, ramiai ir kupini gerų emocijų priminkite atsisveikinimo ritualą, o ryte jo laikykitės. Sutarkite dėl adaptacinio periodo. Paprastai adaptacinio periodo rekomendacijas pateikia darželio auklėtojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Šios rekomendacijos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į Jūsų žinias apie vaiką. Svarbu greitai išeiti. Taip jūs pradedate formuoti atsisveikinimo ritualą. Kuo greičiau sugebėsite atsisveikinti, tuo greičiau vaikas įpras prie šito ritualo ir pradės domėtis nauja aplinka, pedagogais ir vaikais.

Nepalikiame vaiko ir paslapčia neišeiname, nemeluojame ir neapgaudinėjame. Tai blogai paveiks jūsų tarpusavio santykius ir vaiko saugumo jausmą. Vaikas gali jus saugos ir bijos išleisti iš akių, nes žinos, kad gali būti netikėtai paliktas. Jeigu išeinate neatsisveikinę, leidžiate vaikui suprasti, kad tėvai gali netikėtai dingti. Vaikas gali jų ieškoti ir jausti dar didesnę baimę. Tai trukdo adaptuotis. Atsisveikinimas su vaiku - tai ne tik fizinis atsiskyrimas, tai ir emocinio ryšio praradimas. Jūsų ramybė ir užtikrintumas padės vaikui nurimti ir susireguliuoti. Vaikas turi žinoti, kad tokie jausmai kaip nerimas, liūdesys ar nejaukumas yra visiškai normalūs.

Atsisveikinkite greitai. Apsikabinkite, pasibučiuokite, pasakykite „Atia, atia!” ir išeikite. Vaikas gali verkti, nes išsiskyrimas su brangiausiu žmogumi jam sukelia stresą. Tačiau likti guosti vaiko nėra pati geriausia mintis: vaikas tai supranta kaip veiksmingą būdą išlaikyti jus dar minutėlei, ir atsisveikinimas gali trukti visą amžinybę. Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais. Leiskite tėčiui vesti vaiką į darželį. Pirma, dauguma vaikų yra įpratę bent kažkurią dienos dalį būti be tėčio, todėl išsiskyrimai su tėčiu yra labiau vaikui įprasti.

Laikykitės ritualų ir susitarimų. Vaikams ritualai yra svarbūs ir būtini, jie suteikia saugumo jausmą. Kad ir susitarimas iš vakaro, kad bus bučkis, žaibas ir - į grupę. To ir turite laikytis. Taip pat ir pasiimant. Su vaiku reikia atsisveikinti, jokiu būdu ne dingti nepastebėtiems nukreipus jo dėmesį. Atsisveikinimui geriausia turėti savo ritualą, kuris būtų trumpas, linksmas, patinkantis vaikui bei su tolimesniu fiziniu kontaktu (tokiu kaip „žaibas“, „duok penkis“ ir panašiai). Kurkite nuspėjamumą ir atsisveikinimo ritualą. Vaikas jaučiasi saugiau, kai žino, kas jo laukia. Vizualūs tvarkaraščiai, rytiniai ritualai ir nuoseklūs atsisveikinimai mažina nerimą. Nepamirškite, kad nuspėjami, pilni meilės ir švelnumo ritualai padeda vaikams jaustis emociškai saugiems, net kai nesate šalia.

Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų darželio nelankymo periodų. Labai svarbu vaiką į darželį vesti kasdien, bent po keletą valandų. Laikykitės rutinos ir stenkitės atvesti į darželį tuo pačiu laiku. Dažnai užduodamas klausimas, kas turi atvesti vaiką - mama ar tėtis. Tas, kurio nervai šaltesni. Statistiškai tėčiams geriau sekasi rytiniai ritualai su vaikais, bet būna ir išimčių, mamoms ir vaikams išsiskirti daug sunkiau. Spręskite patys, geriau, kad pradžioje tas pats žmogus atvestų ir pasiimtų, bet atsižvelkite į savo šeimos situaciją. Prieš pradedant lankyti darželį, rekomenduojama papasakoti auklėtojai apie savo vaiką.

Emocinis palaikymas ir empatija

Vaikas gali verkti, tačiau būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais. Likti guosti vaiko nėra pati geriausia mintis. Svarbu išlaikyti vidinę ramybę ir stenkitės ramiai reaguoti bei parodyti empatiją vaiko atžvilgiu, kai jis verkia, mušasi, spardosi, rėkia, griūva ant žemės. Atsitūpkite, apkabinkite, jeigu leidžiasi. Pakeltas ir įsakmus tonas nepadeda vaikams apsiraminti. Jeigu veržiasi emocijos, daug nekalbėkite, nes vaikas nieko negirdi.

Bet jeigu vaikas tik pradeda ar jau baigia reikšti emocijas, įvardykite vaiko jausmus ir pasakykite, kodėl jis taip jaučiasi. Taip pat trumpai, vienu sakiniu, pasakykite, ko negalima daryti, kai taip jaučiasi (pvz., spardytis), ir ką galima daryti (gali apkabinti mane, jeigu tau liūdna). Nepamirškite pridurti, kad jūs jį mylite. Vaikai dažnai laiko užspaudę savo emocijas visą dieną darželyje, o grįžę į saugią aplinką - pas mamą - išsikrauna. Tai geras ženklas - reiškia, kad jie pasitiki jumis ir gali parodyti visus savo jausmus ir „širdies slėpinius“. Svarbu vaiko emocinių iškrovų nepriimti asmeniškai. Labai gelbsti situaciją užkandžiai, prisiglaudimas ir tyla.

Rūpinkitės vaiko kūnu. Mažų vaikų emocinė savijauta glaudžiai susijusi su jų fizine būsena. Svarbu, kad vaikas visuomet išsimiegotų, valgytų sveiką maistą, kuo daugiau leistų laiko lauke, judėtų. Rekomenduojame žaisti su vaiku fizinius žaidimus, šėlti - tai padeda vaikui išlieti per dieną susikaupusią įtampą ir stiprina tarpusavio ryšį. Stenkitės būti tolerantiški ir kiek įmanoma atsipalaidavę, vaikas tikrai jaučia, kai tėvai išgyvena nerimą, įtampą. Vaikai perima mūsų nuotaikas - jei mes neramūs ar skubame, jie tai pajunta ir taip pat tampa nerimastingi.

Bendravimas su auklėtojomis

Bendraukite su auklėtojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti. Kad vaiko adaptacijos darželyje procesas būtų sklandesnis, labai svarbu ne tik tėvų, bet ir pedagogų pasirengimas šiam reikšmingam procesui. Adaptacijos metu pedagogai kasdien bendrauja su tėvais, dalijasi pastebėjimais, aptaria, kas vaikui padeda, o kas jam kelia nerimą. Mokytojai ne tik stebi vaiką, bet ir padeda jam išreikšti emocijas. Jei vaikas verkia darželyje, jis nėra paliekamas vienas - su juo kalbamasi, jis apkabinamas, jam suteikiamas fizinis ir emocinis saugumas. Jei vaikas nevalgo darželyje, mokytojai ir neverčia to daryti - tik po truputį skatina paragauti, kurdami ramią valgymo atmosferą. Vaikui, kuris buvo kasdien tik su mama, glaustymasis yra visiškai normalus, nes vaikas yra įpratęs prie kontakto - mylavimo, supimo, glostymo.

Adaptacijos iššūkiai ir pagalbos ženklai

Adaptacijos sunkumų požymiai

Visiškai normalu, kad vaiko adaptacija darželyje kelia iššūkių: mažylis gali tapti liūdnesnis, jautresnis ar labiau užsisklendęs savyje. Tokie įspūdžiai įsirėžia ryškiai ir ilgam. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas pradėjo labai dažnai sirgti, tai gali būti ženklas, kad dėl adaptacinio periodo keliamo streso nusilpo vaiko imunitetas. Stebėkite vaiko elgesį. Dėl patiriamo naujoje aplinkoje streso gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali būti agresyvesnis, irzlesnis, reikalauti daugiau dėmesio.

Normalu, jei pradėjus lankyti darželį atsiranda miego sutrikimų, reikalaujama daugiau dėmesio, vaikas atsisako valgyti, pablogėja puoduko reikalai, padažnėja ligos, vaikas tampa irzlesnis, vaikas tampa agresyvesnis. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė. Netinka sakyti „nebijok“. Jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti. Turime žinoti, kad vaiko ašaros - natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Tai rodo, kad jūsų ryšys su vaiku yra stiprus.

Kartais vaikas, pradėjęs lankyti darželį, gali regresuoti - pradėti čiauškėti kaip kūdikiai, sunkiau užmigti, dažniau prisiglausti, net „prilipti“ prie mamos. Tai ženklai, kad jų prisirišimo sistema stengiasi atkurti artumo ir saugumo jausmą. Net ir trumpus kasdienius atsiskyrimus, pavyzdžiui rytinius atsisveikinimus, vaikas gali išgyventi kaip mini netektį, ypač kol dar nėra stipraus ir saugaus ryšio su mokytoja ir dar vaikas neįsitikina, kad mama visada sugrįžta. Tai, kad vaikas, pradėjęs lankyti darželį patiria sunkumų, yra normalu.

Kaip padėti vaikui įveikti sunkumus

Padėti vaikui jaustis saugiai, aiškiai ir nuolatos patvirtinti, kad ateisime pasiimti ir tiksliai įvardinti kada, remiantis vaikui aiškiais veiklos orientyrais (pvz.: kai pabūsi lauke, grįžęs pavalgysi sriubą ir kotletą aš ateisiu tavęs pasiimti; kai pamiegosi, atsikėlęs pavalgysi ir pažaisi su vaikais ateisiu tavęs pasiimti). Pasiimdami iš darželio neskubėkite, skirkite individualaus dėmesio, jei yra galimybė leiskite vaikui kurį laiką diktuoti veiklos pobūdį, pvz.: palakstyti darželio teritorijoje, paėjėti norima kryptimi, apžiūrėti rūpimus pastebėtus daiktus. Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio, geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais: žaidimo kambariais, parduotuvėmis, kompiuteriais ar televizoriais.

Jeigu susidursite su sunkumais, kurie jums asmeniškai bus neįveikiami, nebijokite pasikonsultuoti su pedagogais, o jeigu pedagogų ir jūsų resursų nepakaks, drąsiai kreipkitės pagalbos ir nelaukite, kol šios problemos išsispręs savaime. Jeigu matote, kad tie potyriai yra lydimi neigiamų emocijų, kurių protrūkiai vis dažnėja ir stiprėja, tai nelaukite, kol tai savaime praeis. Tai gali išsispręsti ir savaime, bet galimai ne vaiko naudai.

Kada vaikas turėtų pradėti lankyti darželį?

Vaikai yra skirtingi, tad sudėtinga būtų nurodyti amžių, kada vaikas turėtų pradėti lankyti darželį. Svarbiau nei chronologinis amžius yra vaiko emocinis pasirengimas, vidinė branda ir saugus prieraišumas. Erika Homburgerio Eriksono (1902-1994) psichosocialinės asmenybės raidos teorijoje antroji raidos stadija, vykstantį nuo maždaug 1 iki 3 metų (kaip tik tuo metu vaikas dažniausiai pradeda lankyti darželį), pagrindinė užduotis yra pasiekti tam tikrą savarankiškumo laipsnį mažinant gėdos ir abejojimo savimi jausmus. Jei vaiku besirūpinantys asmenys leidžia vaikui aktyviai tyrinėti ir keisti jį supančią aplinką, jis įgyja autonomijos ir nepriklausomybės jausmą.

Jei vaiku besirūpinantys asmenys leidžia vaikui aktyviai tyrinėti ir keisti jį supančią aplinką, jis įgyja autonomijos ir nepriklausomybės jausmą. Besirūpinantys asmenys neturi nei slopinti vaiko aktyvumo ir drąsos, nei pernelyg jį skatinti, būtina pusiausvyra. Jei pasiekiama tinkama pusiausvyra tarp savarankiškumo ir gėdos bei abejojimo savimi jausmų, susiformuoja pagrindinis šios stadijos darinys - visagališkumo jausmas, t.y. jausmas, kad žmogus gali pats valdyti savo veiksmus, ateitį. Vienas iš labiausiai žavinčių (bet kartu ir gąsdinančių) trejų metų vaikų bruožų - jų motto „aš galiu tai padaryti“. Toks vidinis nusistatymas leidžia žmogui daug pasiekti gyvenime.

Dauguma ekspertų, tokių kaip dr. Dan Siegel ir dr. Tina Payne Bryson („Auklėjimas be dramų“), dr. Gordon Neufeld ir dr. Gabor Maté („Nepraraskime savo vaikų“), dr. Laura Markham („Ramūs tėvai, laimingi vaikai“), dr. Lawrence Cohen („Palyful Parenting“), vaikams iki 2 metų darželio nerekomenduoja, nes jie dar nėra pasirengę buvimui grupėse su kitais vaikais. Šiuo periodu prioritetas - saugus prieraišumas ir jo puoselėjimas su mama.

Priklausomai nuo vaiko, 2-3 metų mažylis gali po truputį pradėti pažindintis su darželiu, kuriant saugų ryšį su mokytoja, praleisdamas vos porą valandų per dieną darželyje žaisdamas. Jei darželio aplinka emociškai palaikanti, jei jame daug žaidimų, jei atsiskyrimas nekelia didelio streso, tuomet apie 3-4 metus daugelis vaikų jau gali pradėti lankyti darželį. O jau apie 4-5 metus daugumo vaikų būna pasiruošę darželiui emociškai ir socialiai.

Laipsniška adaptacija ir laikas darželyje

Adaptacinis laikotarpis turėtų būti palaipsnis, darželyje praleidžiant po kelias valandas (ne visą dieną išsyk). Rekomenduojamas valandų skaičius darželyje, ypač pirmosiomis dienomis ir savaitėmis:

• Trumpesnė diena - jaunesniems. Iki 4 metų vaikams būtų pakankama praleisti 3-4 valandas per dieną darželyje. Ypač pirmosiomis savaitėmis ar mėnesiais. Ilgesnės 6-8 valandų dienos dažnai būna emociškai varginančios mažiems vaikams, kurių savireguliacijos sistema vis dar vystosi.
• Laipsniškas pereinamasis laikotarpis. Adaptacija turėtų vykti be skubos, pavyzdžiui, pirmą-antrą savaitę pabūnant darželyje 1-2 valandas, jei yra galimybė su mama. Trečią-ketvirtą savaitę, jei vaikas jaučiasi saugiai, pasitiki mokytoja, rodo smalsumą aplinkai ir kitiems vaikams, laiką darželyje galima didinti iki 3-4 valandų. Vėliau, kai vaikas jau yra užmezgęs saugų ryšį su mokytoja, yra džiaugsmingas ir noriai eina į darželį, galite apsvarstyti ilgesnius 4-6 valandų buvimus grupėje.

Nepaisant to, kad gali atrodyti, jog vaikui „viskas gerai“ ir labai patinka ilgai būti darželyje, reiktų stebėti vaiko siunčiamus signalus, kurie gali pasireikšti kaip „emocijų audrelės“ ar isterijos po darželio, sunkumai užmigti, neramus miegas, puoduko reikalų regresija ar šlapinimasis lovoje, „prilipimas“ prie mamytės, paūmėjęs atsiskyrimo nerimas ir panašiai. Raginame tėvus stebėti savo vaiko siunčiamus emocinius signalus, o dienos režimą bei laiko praleidimą darželyje taikyti pagal vaiko poreikius, o ne suaugusiųjų lūkesčius.

Sutarkite dėl adaptacinio periodo. Pirmą dieną darželyje vaikas gali praleisti vos kelias valandas ar pusvalandį, paprastai rekomenduojama su abiem tėvais. Kiekvieną dieną buvimo darželyje trukmė po truputį ilginama, o tėvų (tiksliau mamos arba tėčio) - trumpinamas. Šios rekomendacijos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į Jūsų žinias apie vaiką.

tags: #4 #metu #vaika #i #vyresne #grupe

• Slapus pilvukas: pagrindinės priežastys ir pavojai sveikatai
• „Senevitos“ vadovo įžvalgos
• Sužinokite viską apie darželį ir vaiko adaptaciją
• Kūdikių vystymasis: nuo įsčių iki pirmųjų mėnesių.
• Sveika dvimečio mityba: pagrindinės taisyklės