Vieniems vaikams sunkumų mokykloje kelia tik namų darbai, kitiems mokykla tampa baimės, streso ir įtampos sinonimu. Sūnus ar dukra grįžta iš mokyklos su ašarų pilnomis akimis, o į klausimą „Kas atsitiko?“ neatsako, suka žvilgsnį į šalį. Paaiškėja, kad tokio elgesio priežastis - žemas įvertinimas už namų darbą ar kontrolinį.
Tokiose situacijose labai svarbu, kad padėtumėte vaikui suformuoti adekvatų savęs ir savo pastangų vertinimą. Pirmiausia, ką galite padaryti, kad jis mažiau išgyventų dėl blogų pažymių - nustoti į juos koncentruotis. Pagirkite už jo pasiekimus, pavyzdžiui, pagražėjusią rašyseną, raiškiai padeklamuotą eilėraštį, o ne už dešimtukus. Privalote akcentuoti, kad geri pažymiai - puiku, bet svarbiausia - realios žinios, norėjimas išmokti ir pastangos.
Kaip kalbėtis su vaiku apie mokyklą?
Deja, standartinis dialogas tarp vaiko ir jį iš mokyklos pasitinkančių tėvų dažniausiai nėra informatyvus. Kodėl vaikai nenoriai mums atsiveria ir kaip paskatinti juos bendrauti atviriau?
- Nespauskite vaiko. Suteikite jam galimybę atsikvėpti. Palaukite, kol jis užsinorės bendrauti pats.
- Kai tai įvyks, tapkite jam „viena didele ausimi“: jokiu būdu nepertraukinėkite, nekomentuokite, nekritikuokite.
- Pradėkite nuo savęs. Pabandykite papasakoti savo vaikui, kaip praėjo jūsų diena, kas nutiko neįprasto.
- Klauskite konkrečiai, iš eilės, pavyzdžiui, „o ką veikėte per pirmą pamoką?“, „o per pertrauką?“, „o pietų metu?“.
Pateikiame sąrašą klausimų, kuriuos galite užduoti savo vaikui, grįžusiam iš mokyklos, kad suprastumėte jo jausmus:
- Koks buvo geriausias ar įdomiausias dalykas, nutikęs šiandien mokykloje?
- Kurią akimirką mokykloje jauteisi laimingiausias?
- Su kuo šiandien žaidei per pertrauką?
- Kurią akimirką šiandien nuobodžiavai?
- Jei vienai dienai galėtum tapti mokytoju, ką darytum?
Kaip kalbėti raiškiai? Raiškaus kalbėjimo pratimai - Mokykla HEROJUS
Socialiniai santykiai ir patyčių prevencija
Realybė skaudi: beveik kiekvienoje klasėje yra bent vienas vaikas, kurį kiti skriaudžia, iš jo šaiposi ir tyčiojasi. Ką galite padaryti šioje situacijoje - tai maksimaliai palaikyti savo vaiką. Išklausyti, kai jis nori pasiskųsti, pabandyti surasti jam tokią aplinką, kurioje jo ypatybes vertintų, ne išjuoktų. Jeigu vaikas pernelyg plepus, užrašykite jį į teatrą, jeigu aukštas ir liesas - į krepšinio treniruotes. Supratęs, kad nėra vienintelis toks, jis ims mažiau gėdytis savo „ypatumo“.
Santykių su bendramoksliais problemos nebūtinai susiję su patyčiomis. Kartais vaikas tiesiog ignoruojamas. Puikiausiai galite surengti savo namuose kokį nors renginį, į kurį pakviesite kitus vaikus.
| Problema | Siūlomas sprendimas |
|---|---|
| Vaikas patiria patyčias | Palaikymas, veiklos paieška pagal pomėgius, aplinkos keitimas. |
| Vaikas neturi draugų | Renginio organizavimas namuose, bendravimas su kitų tėvų vaikais. |
| Konfliktas su mokytoju | Taikus pokalbis su mokytoju, neigiamų emocijų vengimas, situacijos aptarimas. |
Bendradarbiavimas su mokykla
Ugdant vaiką mokykla ir tėvai turi veikti išvien. Štai keletas patarimų, kaip užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą:
- Reguliariai bendraukite su mokytojais. Domėkitės savo vaiko progresu, mokykloje vykstančiais renginiais.
- Nekritikuokite mokytojo vaiko akivaizdoje. Tai žalinga pačiam vaikui, nes mokytojas gali prarasti autoritetą.
- Nedelskite. Jei jaučiate ar matote, kad kažkas negerai, vaikas turi problemų, jam nesiseka mokytis, pasikeitė nuotaika, nedelskite ir kreipkitės į mokytojus bei mokyklos specialistus.
- Vykdykite įsipareigojimus. Ugdant vaiką mokykla ir tėvai turi veikti išvien.
Pradėkite į mokytojus žvelgti ne kaip į potencialius priešus, bet kaip į sąjungininkus, siekiančius bendro tikslo, t. y. - gerovės ir žinių Jūsų vaikui. Kai vaikas pradeda jums skųstis dėl ko nors, kas vyksta mokykloje, stenkitės išgirsti ne tik žodžius, bet ir emocijas. Išklausykite jo ir įgarsinkite tuos jausmus, kuriuos, jūsų manymu, jis jaučia. Pavyzdžiui, pasakykite „Man atrodo, kad esi labai nuliūdęs“, ir nutilkite.