Vaiko išlaikymo išmokos: teisės, pareigos ir indeksavimo tvarka
Kiekvienas vaikas turi teisę į išlaikymą, o tėvai privalo materialiai remti savo nepilnamečius vaikus. Deja, praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų nevykdo šios pareigos. Tokiais atvejais atsiranda poreikis imtis teisinių veiksmų ir išieškoti išlaikymą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime vaiko išlaikymo išmokas, jų indeksavimą, išieškojimo procedūras Lietuvoje ir užsienyje, taip pat valstybės teikiamą pagalbą.
Kas yra vaiko išlaikymo išmoka ir kam ji skiriama?
Vaiko išlaikymo išmoka - tai valstybės mokama parama vaikui tais atvejais, kai jis negauna teismo priteisto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų. Kaip nurodo „Sodra“, ši išmoka skiriama tik tuo atveju, jei vaikas ilgiau nei mėnesį negauna jam priklausančių lėšų. Išmoką gali gauti ne tik Lietuvoje gyvenantys vaikai. Teisę kreiptis dėl išmokos turi vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaiko išlaikymo išmokas skiria, moka ir išmokėtas sumas iš skolininkų išieško „Sodra“. Iki šiol šias išmokas skyrė ir mokėjo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. „Sodra“ taip pat tęsia anksčiau paskirtų išmokų mokėjimą ir jų išieškojimą iš skolininkų.
Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis. Kaip nurodo „Sodra“, prašymą galima pateikti internetu per asmeninę paskyrą, atvykus į skyrių arba paštu. Jei dokumentai nepateikiami per nustatytą laiką, prašymas gali būti nenagrinėjamas.
Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio. 2026 metais ši suma siekia 133,20 euro per mėnesį.
Išlaikymo indeksavimas: būtina pareiga, o ne noras
LR Civilinio kodekso 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas - tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.
Antstolė Reda Stašenienė pabrėžia, kad išmokas privalu indeksuoti ir tai visai nepriklauso nuo mokėtojo noro ar nenoro. Jos žodžiais, tai juolab nėra vaikus auginančių motinų užgaida ar kaprizas, nors kai kurie tėčiai, deja, moterų prašymus taikyti indeksavimą traktuoja būtent taip.
Indeksavimas nepanaikina priteistų išmokų didinimo. Jis nepadidina priteistų periodinių išmokų faktinės perkamosios galios, o tik padeda išlaikyti ją tokio lygio, koks buvo teismui priteisiant periodines išmokas. Kitaip tariant, nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat.
Pareiga indeksuoti periodines išmokas Lietuvoje galioja jau beveik 14 metų - nuo 2008 m. rugpjūčio 1 dienos. Ji įtvirtinta Civiliniame kodekse, o indeksavimo tvarka nustatyta Vyriausybės nutarimu „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 741).
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką periodinės išmokos indeksuojamos tada, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) yra 101 ir daugiau. Todėl privaloma indeksuoti išmokas, kurios turėjo būti mokamos nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. pradžios. 2014-2016 m. mokėtinos periodinės išmokos jau neindeksuojamos, kadangi VKI nebesiekia nustatyto dydžio.
Vartotojų kainų indeksas skelbiamas sausio mėnesį ir taikomas nuo einamųjų metų vasario mėnesio visus metus. Visi vartotojų kainų indeksai skelbiami Oficialiosios statistikos portale.
Indeksavimo pavyzdys
Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100.
Pavyzdžiui, jei 2018 m. liepą buvo priteistos 200 eurų išlaikymo išmokos, tai jas privalu pradėti indeksuoti nuo 2019 m. vasario 1 dienos, taikant 2018 m. ir paskesniais metais apskaičiuotą VKI:
- 200€ x 101,9 : 100 = 204€ (nuo 2019 m.)
- 204€ x 102,7 : 100 = 210€ (nuo 2020 m.)
- 210€ x 110,6 : 100 = 232€ (nuo 2022 m.)
- 232€ x 121,7 : 100 = 282€ (nuo 2023 m.)
- 282€ x 101,2 : 100 = 285€ (nuo 2024 m.)
Infliacija 2023 m. nuslūgo ir vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2022-2023 m. laikotarpiu (kai išmokos buvo didinamos 10,6 proc. arba 21,7 proc.) tapo mažesnis. Bet pareiga indeksuoti periodines išlaikymo išmokas ir 2024 m. išlieka.
Kada indeksuoja antstolis?
Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo jas indeksuoti pats. Jeigu teismo sprendimą dėl išlaikymo ar žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis vykdo antstolis, tai periodines išmokas indeksuoja antstolis. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Nuo 2024 m. vasario mokėtinos periodinės išlaikymo išmokos turi būti indeksuojamos taikant vartotojų kainų indeksą 101,2. T. y., perskaičiuojamos padidinant 1,2 proc.
Kaip galite teisėtai sumažinti vaiko išlaikymo išmokas?
Priverstinis išlaikymo išieškojimas
Jeigu išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu arba teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis, kurioje taikiai sutartas išlaikymo dydis, tačiau vaiko tėvas nemoka išlaikymo, tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Pirmas žingsnis, ką reikėtų padaryti - tai kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomasis raštas išduodamas teismui pateikus prašymą. Gavus vykdomąjį raštą, jį reikia pateikti vykdyti antstoliui.
Dokumentai, reikalingi antstoliui
Išieškotojas, kreipdamasis į antstolį, privalo pateikti šiuos dokumentus:
- Teismo išduotą vykdomąjį dokumentą;
- Prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas;
- Detalią informaciją apie susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (nurodant tikslią įsiskolinimo sumą ar gautas įmokas);
- Asmens dokumento kopiją.
Jei vykdomasis dokumentas skaitmeninis, išieškotojas jį savarankiškai įkelia į Antstolių informacinę sistemą, portale www.antstoliai.lt. Jei tai rašytinis (popierinis) vykdomasis dokumentas, jį reikėtų pateikti Lietuvos antstolių rūmams suskaitmeninimui ir įkėlimui į Antstolių informacinę sistemą. Nemokėjimą patvirtinančių įrodymų išieškotojas pateikti neprivalo.
Antstoliui pradėjus išlaikymo išmokų išieškojimą, sumažėja rizika, kad šias išmokas „suvalgys“ kitos skolos tais atvejais, kai išlaikymą mokėti privalantis asmuo skolingas daugeliui kreditorių.
Vykdymo išlaidos
Išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, kai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną nėra išlaikymo įsiskolinimo, antstoliui sumoka 12 eurų būtinas vykdymo išlaidas. Jeigu pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamos Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytos būtinos vykdymo išlaidos. Išieškotina suma šiuo atveju laikoma išlaikymo įsiskolinimo suma vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną.
Išlaikymo įsiskolinimas
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas skirtingomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Įstatymai riboja vaikų išlaikymo įsiskolinimo terminą, kuris negali būti didesnis nei trys metai. Tai reiškia, kad jeigu nesikreipsite į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ilgą laiką, tuomet išieškojimas bus galimas tik už paskutinius tris metus.
Vaiko išlaikymas po 18 metų
Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, tačiau ir vaikus, sulaukusius pilnametystės. Vis dėlto, pilnametystės sulaukę vaikai turėtų žinoti apie jiems teisės aktų suteikiamą teisę į išlaikymą bei šia teise, esant poreikiui, pasinaudoti.
Vaikui sulaukus 18 metų, jis įgauna visišką veiksnumą. Tai reiškia, kad jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, taip pat ginti savo teises teisme. Dėl šios priežasties, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, priešingai nei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo nenumatyta nei tėvams ar globėjams, su kuriais, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės, nei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Todėl reikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turėtų pats pilnametis vaikas, kuris, beje, gali būti atstovaujamas advokato.
Sąlygos alimentų priteisimui po 18 metų
Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus yra pakankamai ribota. Teisės aktai numato griežtas sąlygas, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami:
- Vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą;
- Vaikas yra ne vyresnis negu 24 metų;
- Vaikui būtina materialinė parama, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę pačiam gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, vertinami šie kriterijai: sunki turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, turi būti nustatomas priteisiamų alimentų dydis. Alimentų dydžio nustatymui taikytini tie patys kriterijai, kaip ir alimentų priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.
Išlaikymo išieškojimas iš užsienyje esančių skolininkų
Vis aktualesnis tampa priteistų skolų ar alimentų išieškojimas iš skolininkų, kurie išvyko į užsienį, ten gyvena ir (ar) dirba. Jeigu jūs turite įsiteisėjusį Lietuvos teismo sprendimą, kuriuo jums priteista skola ar išlaikymas, šis skolos ar alimentų išieškojimas gali būti vykdomas ir už Lietuvos teritorijos ribų.
Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina du tarptautiniai dokumentai:
- 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti.
- 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.
Lietuvoje centrine institucija Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių nei 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (nuo 2018 m. sausio 1 d. - „Sodra“).
Kai skolininkas gyvena ar dirba ne minėtose Europos valstybėse, priteisto išlaikymo pripažinimo ir išieškojimo galima siekti remiantis kitomis daugiašalėmis konvencijomis ar dvišalėmis sutartimis.
Svarbūs aspektai ir patarimai
Tėvų teisių bei pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, jog šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims. Tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo. Bet LR civilinio kodekso nuostatos leidžia tėvams susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos, t. y. Vaikų išlaikymo dydis yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi.
Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: abiejų tėvų turtinę padėtį ir konkretaus vaiko poreikius. Į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti įeina poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tėvams nesusitarus geruoju, paprastai priteisiamas išlaikymas vaikui yra 50 procentų minimalaus mėnesinio atlyginimo.
Konkretus išlaikymo dydis nėra nustatomas visam laikui, todėl šiandienio išlaikymo dydis po kelių metų gali nebebūti adekvatus, vertinant pasikeitusias aplinkybes. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį - jis gali būti bedarbis, bet turėti daug turto. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas. Ši priemonė taikoma iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
