Muzika yra savita garsinio meno forma, kurią sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros, kuriuos kūrėjai, atlikėjai ir klausytojai apibrėžia kaip muziką. Savo esme muzika yra abstrakti, tačiau vidiniu turiniu ji mums atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šios prasmės ir vertybės yra kultūriškai įgyjamos muzikinio ugdymo procese. Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas.
Mokslininkų atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad muzikinius gabumus tinkamiausia lavinti yra vaikystėje, jeigu jiems plėtotis sudaromos tam palankios sąlygos, todėl ypač aktualus tampa ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinis ugdymas, kuris suteikia galimybę atsiskleisti vaiko muzikiniams gabumams ir tuo pačiu lavinti turimus gebėjimus. Muzikinė veikla leidžia mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi.
Neretai didžiajai daliai vaikų nesudaromos sąlygos lavinti muzikinius įgūdžius ikimokyklinio amžiaus laikotarpyje. Dažnas atvejis, kad vaikas, atėjęs į mokyklą, susiduria su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui, kalbos, emocijų valdymo, elgesio. Daugeliui tėvų svarbiausia yra tai, kad vaikas pažintų raides, išmoktų skaičiuoti ir skaityti ne tik gimtąja, bet ir užsienio kalbomis. Muzikinis vaiko ugdymas paliekamas savieigai, kaip antraeilis ar trečiaeilis dalykas.
Tačiau, jei šeimoje su vaiku bus muzikuojama, vaikas natūraliai atras gėrį ir grožį, kuris slypi muzikoje. Tikėtina, kad tokioje šeimoje užaugusiam vaikui muzika visuomet bus svarbi ir reikalinga. Tyrimo tikslas yra atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo ypatumus, aptarti jo sampratą, tikslus ir uždavinius.

Muzikinis ugdymas yra labai plačios reikšmės ir specifikos. Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Muzikinio ugdymo metu pagrindinis tikslas yra vaiko muzikinio mąstymo tobulinimas, muzikinių gabumų lavinimas, muzikos suvokimo lavinimas, muzikos atlikimo gebėjimų lavinimas, stengiamasi vaiką supažindinti su muzikine kultūra.
Judesys ir muzika vaikui nėra svetima. Tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Judėjimas vaikui - natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas. Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas.
Šokis - viena iš išraiškos formų, ir vaikui tai gali būti puikus būdas pažinti save, ypač jei jis gali improvizuoti, o ne tik mokytis žingsnelių.
Iš tiesų nėra jokios ribos, nuo kada turėtume pradėti. Kuo anksčiau. Vaikas, jau būdamas pilvelyje, pradeda girdėti garsus, muziką, ypatingą ryšį sukuria su mamos balsu. Jau tada galime pradėti supažindinti jį su šiuo aktyviu pasauliu - dainuoti, klausytis įvairios muzikos. Gimęs vaikutis jau reaguoja į skirtingus tonus, atskiria linksmas tonacijas nuo liūdnų.
Studijos parodė, kad vaikučiai, kurie patyrė ryšį su tėvais per muziką ir judesį, lengviau nusiramindavo, anksčiau pradėdavo reaguoti ir suprantamai komunikuoti su tėvais - pamojuoti ranka, parodyti į daiktą, kurio nori.
Iš tiesų visi vaikai turi polinkį į muziką. Labai dažnai tėvai nusprendžia, kad jų vaikas neturi „talento“, „neduota“. Tikrai gali būti vienas vaikas gabesnis, imlesnis, kitas galbūt lėčiau įsisavinti informaciją, tačiau kiekvienas turi savo, t. y. individualų, mokymosi metodą, tik reikia jį paskatinti ir padrąsinti. Viskas priklauso nuo mokymo metodo. Sudominti vaiką muzika - galybė būdų.
Pirmaisiais vaiko metais ryšys ir bendravimas - vieni svarbiausių dalykų, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi. Nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvairiausius žaidimus, bėgiokime drauge. Turėtume atkreipti dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi žaisti, mokytis per žaidimą, turėti galimybę improvizuoti, realizuoti savo idėjas.

Namie galite su vaiku dainuoti, pavyzdžiui, atrasti daugiau būdų kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t. t. Kaip ugdyti vaiką per judėjimą? Šokti, žinomas pasakas perteikti judesiu ar visai be žodžių, klausytis įvairios muzikos, atsiliepti į vaiko smalsumą ir išbandyti įdomiai skambantį puodą!
Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti. Suteikti vaikui galimybę prisiliesti prie įvairių muzikos stilių - tikrai geras sprendimas. Vaikas praplečia akiratį ir dar geriau susipažįsta su supančiu pasauliu. Didžiausią naudą vaiko raidai teikia, kai jis vienu ar kitu būdu reaguoja į muziką, pavyzdžiui, dainuoja, šoka, ploja į ritmą ar sukuria istoriją, susijusią su klausoma muzika.
Muzikos klausymas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės veiklos rūšis. Ji labiausiai prieinama vaikams nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, nors neretai sutapatinama su muzikos suvokimu. Klausant muzikos vaikams suteikiama galimybė pajusti estetines jos savybes, kaupti muzikinius įspūdžius nuo pat pirmųjų kontaktų. Klausydami muzikos vaikai remiasi nemuzikinių priemonių kontekstu ir muzikine medžiaga, diferencijuoja ryškesnes muzikos išraiškos priemones.
Muzikos pažinimo pamoka skirta nuo pat ankstyvojo amžiaus ugdyti pirminius muzikos pajautimo bei išraiškos įgūdžius. Užsiėmimų metu susipažįstama su skirtingais muzikos raiškos būdais, dainuojama, ritmuojama pasitelkiant kūno bei instrumentine perkusija. Muzikos pažinimo užsiėmimų metu atskleidžiami ryškiausi kiekvieno mokinio asmeniniai muzikos gebėjimai, kurie vėliau gali būti tobulinami individualių, jau konkretaus muzikos instrumento, pamokų metu. Tokie užsiėmimai skirti vaikams nuo 2 iki 7 metų.

Muzikinio ugdymo proceso dalyviai yra mokytojas ir mokinys, bei juos supanti aplinka, tačiau daugiausiai dėmesio tenka mokiniui, kadangi muzikinio ugdymo metu yra lavinamas vaiko kūrybiškumas. Kiekvienas ugdomas vaikas yra individuali asmenybė, todėl muzikinio ugdymo proceso formavimo metu yra suteikiama proga atsiskleisti ir tobulėti vaiko asmenybei. Ugdymo procese pedagogas yra labai svarbus mokinių vedlys, kuris turi labai daug įtakos vaiko augančiai asmenybei.
Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką.
1-2 klasėse puoselėjamas įgimtas vaikų muzikalumas, lavinami ikimokykliniame amžiuje įgyti muzikinės raiškos gebėjimai. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla.
Muzikinis lavinimas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse. Įvairios studijos įrodė, kad muzikos ir judesio ugdymas gali padėti lavinant vaiko kūrybiškumą, kalbą, emocinius, motorikos įgūdžius. Tai dar tikrai ne pabaiga.
Įgyvendinant muzikos programą, ugdomos šios kompetencijos:
Per muzikos pamokas pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami muzikos žinių bei gebėjimų. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia savo gebėjimus ir juos tobulina, mokosi įveikti kylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus, t. y. mokosi mokytis. Nagrinėdami muzikos kūrinius, muzikos kalbos elementus ir struktūras, ieškodami sąsajų su savo patirtimi jie mokosi suvokti ir vertinti muziką, plėtoja kritinio mąstymo gebėjimus. Muzikos pažinimas ir suvokimas - savitas mąstymo būdas, skatinantis savižiną ir saviugdą.

Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys.
Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą. Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją. Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas (gilinamasi į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjami pavyzdžiai, diskutuojama).
Augdamas vaikas mokosi pažinti emocijas, su jomis ir jų iššauktu elgesiu susitvarkyti. Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti.