2 Metų amžiaus vaiko psichologinės raidos analizė ir ypatumai

Vaiko raida pagal amžių - tai plati tema, apimanti augimo ir pokyčių procesą nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raida yra dinamiškas procesas, kurio metu asmenybė vystosi nuo kūdikystės iki savarankiškos pilnametystės.

Pirmieji dveji gyvenimo metai - tai įspūdingų pokyčių metas. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikas iš bejėgio kūdikio, negalinčio savarankiškai patenkinti gyvybiškai svarbių poreikių, tampa lakstančiu, žaidžiančiu ir kalbančiu vaiku, gebančiu įsivaizduoti, prisiminti, planuoti veiksmus bei keisti savo aplinką.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius 2 metų amžiaus vaiko raidos etapus, atsižvelgdami į fizinius, pažintinius, emocinius, socialinius, kalbos ir savarankiškumo įgūdžius. Šis lėtas vaikučio virsmas kelia daug klausimų šeimoms: ar mano vaiko raida yra tinkama? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnio? Kviečiame išsamiau susipažinti su kiekviename vystymosi etape vaiko laukiančiais raidos uždaviniais, vystymosi krizėmis, vaiko raida fizinėje, pažintinėje, emocinėje bei socialinėje srityse skirtingais raidos etapais.

Saugumo ir pasitikėjimo pagrindai

Tam, kad vaikas įsitrauktų į aplinkos tyrinėjimą, reikalingas jausmas, jog pasaulyje yra pakankamai saugu, tad savo dėmesį galima ramiai nukreipti į dominančius objektus. Pirmųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti pamatinius saugumo ir pasitikėjimo jausmus.

Jausmas, kad pasaulis yra saugus ir pakankamai kontroliuojamas, įgyjamas dėka daugiausiai vaiku besirūpinančio žmogaus atidaus ir, svarbiausia, nuoseklaus vaiko poreikių tenkinimo. Tai užtikrina saugaus prieraišumo radimąsi - emocinį ryšį tarp vaiko ir pagrindinio juo besirūpinančio asmens, grindžiamą vaiko tikėjimu, kad jam išreiškus poreikius taip, kaip tuo metu sugeba, jie bus suprasti ir atliepti, o kreipusis pagalbos į suaugusįjį - jis bus šalia ir ją suteiks.

Saugaus prieraišumo svarba vaikui reiškiasi įvairiose jo vystymosi srityse: užtikrina pamatinių fiziologinių ir emocinių poreikių patenkinimą: išgyventi, būti saugiam, būti ryšyje su kitu; užtikrina tinkamą smegenų vystymąsi; sukuria „saugios salos“ jausmą, t. y. leidžia drąsiau tyrinėti pasaulį, mokytis, patirti, žinant, kad nesėkmės ar grėsmės atveju visada yra kur sugrįžti; užtikrina emocinę raidą: „išorinė“ emocijų reguliacija pamažu tampa „vidine“, t. y. išmokęs nurimti su kito pagalba vėliau išmoksta padėti sau pats stiprių emocijų metu; kuria pamatus socialinei raidai: saugus prieraišumas - tai pagrindas tolimesniems žmogaus santykiams, t. y. į vėlesnius santykius žiūrima per ankstyvųjų santykių patirties „akinius“.

Antrųjų gyvenimo metų raidos ypatumai

Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.

Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.

Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos.

2 Metų vaiko raidos etapai: Suvestinė

Savarankiškumo ugdymas ir autonomija

Maždaug 1-erių metų amžiuje stiprėja vaiko supratimas, kad jis yra fiziškai atskiras, o sulaukus 1,5-2 metų amžiaus - kad ir skirtingas nuo kitų, t. y. asmuo su savo kūnu, norais ir valia. Šis naujas suvokimas skatina išmokti pasirūpinti savimi: pačiam vaikščioti, kalbėti, valgyti, naudotis tualeto įgūdžiais bei atlikti daugybę kitų įdomių veiklų, kurias iki tol padėdami vaikui atliko suaugusieji.

Tad antrųjų-trečiųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti savarankiškumą. 2-metis teikia pirmenybę naujų gebėjimų išbandymui, stipriai reiškia norus būti savarankišku: „Aš pats!“, „Ne!“, „Mano!“. Jei leidžiama savarankiškai atlikti veiksmus, pripažįstama, kad tai svarbu, bei suteikiama atjauta nepavykus iš karto atlikti veiklos taip, kaip tai pavyksta suaugusiesiems - greitai ir sklandžiai - formuojasi savarankiškumo jausmas.

Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“.

Žaidimų raida

Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.

Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.

Emocinė raida ir iššūkiai

Vaikų emocinis ugdymas - yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje.

Nuo 1 metų pradeda stipriai reikštis vaiko savarankiškumas. Gana dažnos situacijos, kuomet vaikui nepavyksta pasiekti norimo tikslo (pvz., apsiauti bato), tenka nutraukti mėgiamą veiklą (pvz., nustoti žaisti ir ruoštis miegui) ar tėvai atitraukia mažylį nuo tam tikro pavojingo veiksmo (pvz., neleidžia pačiam lipti stačiais laiptais). Tokiose ir panašiose situacijose vaikas gali kristi ant žemės, spardytis, rėkti ir verkti dėl patirtos nesėkmės ar nutrauktos veiklos. Raidos atžvilgiu - tai visiškai normali ir dažnai pasitaikanti tokio amžiaus vaikų reakcija.

Tarp tėvų šios intensyvios emocijos dažnai dar yra žinomos, kaip pykčio priepuoliai vaikui ar vaiko isterijos priepuoliai. Stiprių emocijų protrūkiai būdingiausi tarp 1-3 m. amžiaus ir vis retesni vaikui sulaukus 4-5 m. Stiprių emocijų protrūkis - tai nervų sistemos atsakas į per daug sudėtingą situaciją, kai kūnas atsikrato įtampos per veiksmą. Protrūkiai įprastai dažnesni vaikui esant šalia savo prieraišumo objekto, t. y. žmogaus, su kuriuo vaikas jaučiasi saugus. Tai - pasitikėjimo kitu asmeniu grįstas vaiko kreipimasis pagalbos, pačiam nesusidorojant su jaučiama įtampa. Per daug sudėtingos situacijos gali būti: nemaloni, prasta fiziologinė būklė (alkis, troškulys, skausmas, nuovargis), sensorinė perkrova (ypač iki 2 m.).

Kaip padėti vaikui valdyti emocijas

Kai kyla vadinamos „vaiko isterijos”, svarbiausia ne pulti moralizuoti vaikui, kad to daryti negalima, slopinti ar nukreipinėti šias emocijas, o padėti jam išgyventi emociją kartu, tinkamais būdais ir sugrįžti į glaudų ryšį: „Suprantu tave“, „Suprantu, kad tau pikta“, „Man irgi būtų pikta, esu šalia, girdžiu tave“, „Ar nori, kad apkabinčiau tave?“, „Kaip galime išleisti šį jausmą? Patrepsėkim, pakvėpuokim, pakumščiuokim pagalvę“.

Tuo metu, kai vaikas yra pagautas itin stipraus įkarščio, labai tikėtina, kad jis negirdės tėvų prašymų arba jie net paaštrins situaciją. Tokia situacija tėvų akimis dažnai gali atrodyti, kaip nevaldoma vaiko isterija, tačiau svarbu suprasti, kad tai yra vaiko pagalbos šauksmas jums, nes tokio amžiaus vaikai dar negeba efektyviai reguliuoti savo emocijų patys ir dar ne vienerius metus tam pasitelks pačius artimiausius žmones - tėvus. Taip pat svarbu paminėti, kad vaiko emocijų protrūkiai gali pasireikšti po įtemptos dienos, kai vaikas eina į darželį, buvo šventėje ar kitoje veikloje ir po dienos grįžta namo sudirgęs.

Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą.

Tėvų vaidmuo ir pozityvios aplinkos kūrimas

Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas domėti bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais.

Nuo to, kaip jaučiasi tėvai, ar savo vaikams skiria pakankamai laiko, dėmesio, kur gali kreiptis ir sulaukti pagalbos, jei to reikia - priklauso ir vaikų emocinė būsena. Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo rolę:

• Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes;
• Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones;
• Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos;
• Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje;
• Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.

Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis. Tai tikriausiai efektyviausias ingredientas įveikti visus sunkumus ir pagrindinis įrankis tėvų ir vaikų pozityvių santykių kūrime.

Atvejo analizės taikymas vaiko raidos stebėjimui

Atvejo analizė yra išsamus ir detalus individualaus asmens, grupės ar situacijos tyrimas. Atvejo analizės objektas - vaikas, jo socialinė aplinka, ugdymosi poreikiai ir sunkumai. Tikslas - įvertinti vaiko situaciją, nustatyti poreikius ir parengti individualizuotą pagalbos planą. Uždaviniai apima stebėjimą, analizę, įvertinimą ir rekomendacijų teikimą.

Šiame kontekste atvejo analizėje remiamasi įvairiais metodais, įskaitant stebėjimą, pokalbius, dokumentų analizę ir testavimą. Stebėjimas ir analizė yra esminiai atvejo analizės komponentai. Jie leidžia specialistui rinkti informaciją apie vaiko elgesį, socialinę sąveiką, kalbos ir komunikacijos gebėjimus, stereotipinį elgesį, interesus ir sensorinius ypatumus.

Analizuojant vaiko psichologinę raidą, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

• Bendra vaiko socialinė - demografinė charakteristika.
• Fizinė raida ir jos atitikimas amžiaus tarpsniui.
• Pažintinė raida.
• Psichosocialinė raida.
• Apibendrinimas.

tags: #2 #metu #amziaus #psichologines #vaiko #raidos

• Esminis pagalbininkas vaikų ugdyme
• Kalėdų žvaigždė ir kiti stebuklingi nuotykiai – gražiausias filmukas vaikams
• Kūdikių diegliukai
• prabangus triratukas vaikams
• Kaip išsirinkti tinkamą dydį