Viskas apie 1–3 metų vaiko mitybą: nuo primaitinimo pradžios iki sveikų įpročių formavimo

„Ką šiandien pagaminti?“, „Kodėl jis vėl nevalgo daržovių?“, „Ar mano vaikas pakankamai pavalgo?“ - tokie klausimai kasdien kyla daugeliui tėvų, auginančių 1-3 metų mažylius. Dauguma tokio amžiaus vaikų tėvų nerimauja dėl savo atžalų mitybos: pradedant nuo to, ar vaikas valgo pakankamai ir baigiant tuo, ar jo mityba yra subalansuota. Šis amžiaus tarpsnis yra ne tik kupinas atradimų vaikui, bet ir iššūkių tėvams formuojant sveikos mitybos pagrindus. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti kūdikių ir mažų vaikų mitybos ypatumus, remiantis dabartinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo fiziologinių poreikių iki praktinių patarimų tėvams.

Kūdikio mitybos pagrindai: motinos pienas ir adaptuoti mišiniai

Pirmiausia ir svarbiausia pabrėžti, kad iki maždaug 6 mėnesių amžiaus pagrindinis ir dažniausiai vienintelis kūdikio maistas turėtų būti motinos pienas arba, jei žindyti nėra galimybės, adaptuotas pieno mišinys. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir dauguma pediatrijos asociacijų rekomenduoja išimtinį žindymą pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius.

Motinos pieno svarba

Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Motinos pienas yra unikalus ir dinamiškas maisto šaltinis, kurio sudėtis nuolat kinta, prisitaikydama prie augančio kūdikio poreikių. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui, besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Jame yra:

• Optimalus baltymų, riebalų ir angliavandenių balansas: Lengvai virškinami baltymai, būtinosios riebalų rūgštys (ypač svarbios smegenų vystymuisi) ir laktozė (pagrindinis energijos šaltinis).
• Imunoglobulinai ir antikūnai: Padeda apsaugoti kūdikį nuo infekcijų ir ligų, stiprina jo imuninę sistemą.
• Fermentai: Palengvina virškinimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą.
• Vitaminai ir mineralai: Nors kai kurių, pvz., vitamino D, gali reikėti papildomai, daugumos jų kiekis yra pakankamas sveikam kūdikiui.
• Gyvosios ląstelės: Įskaitant baltuosius kraujo kūnelius, kurie taip pat prisideda prie imuniteto stiprinimo.

Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto.

Adaptuoti pieno mišiniai

Kai žindymas neįmanomas arba nepakankamas, adaptuotas pieno mišinys yra saugi ir patikima alternatyva. Adaptuoti pieno mišiniai yra sukurti taip, kad kuo labiau imituotų motinos pieno sudėtį. Labai svarbu tiksliai laikytis mišinio paruošimo instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Netinkamas miltelių ir vandens santykis gali sukelti virškinimo problemų ar net dehidrataciją. Iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.

Papildomas maitinimas: kada ir kaip pradėti? (nuo 4 iki 6 mėnesių)

Daugiausia klausimų kūdikystės etapu kyla pradėjus papildomą maitinimą. Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių*. ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Nereikėtų pradėti primaitinimo anksčiau nei 4 mėnesių (17 savaičių) amžiaus, nes rizika viršija bet kokią galimą naudą.

Oficialios rekomendacijos ir jų pagrindimas

Nors istoriškai buvo įprasta pradėti primaitinimą anksčiau (kartais net nuo 3-4 mėnesių), dabartinės rekomendacijos yra konservatyvesnės. Kaip minėta, PSO ir dauguma pediatrijos organizacijų rekomenduoja pradėti papildomą maitinimą kietu maistu apie 6 mėnesių amžių. Yra keletas svarbių priežasčių:

• Virškinimo sistemos branda: Kūdikio virškinimo sistema iki maždaug 6 mėnesių dar nėra visiškai subrendusi efektyviai virškinti sudėtingesnius angliavandenius, baltymus ir riebalus, esančius kietame maiste.
• Alergijų rizika: Per ankstyvas (iki 4 mėn.) primaitinimas gali būti susijęs su didesne maisto alergijų ir atopinio dermatito rizika vėlesniame amžiuje. Žarnyno barjeras dar nėra pakankamai tvirtas.
• Infekcijų rizika: Per anksti pradėjus duoti kitokio maisto, ypač jei tai daroma nehigieniškomis sąlygomis, didėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcijomis.
• Geležies įsisavinimas: Ankstyvas kieto maisto, ypač grūdinių košių, įvedimas gali sutrikdyti šį procesą.
• Fiziologinis pasirengimas: Dauguma kūdikių iki 6 mėnesių dar neturi pakankamai išsivysčiusių motorinių įgūdžių, reikalingų saugiai valgyti kietą maistą.

Pasirengimo primaitinimui ženklai

Amžius yra tik vienas iš kriterijų. Svarbiau stebėti individualius kūdikio pasirengimo ženklus, kurie paprastai atsiranda apie 6 mėnesį, bet kartais gali pasirodyti ir šiek tiek anksčiau (retais atvejais - tarp 4 ir 6 mėnesių). Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos:

• Geras galvos ir kaklo valdymas: Kūdikis turi gebėti tvirtai laikyti galvą vertikalioje padėtyje.
• Gebėjimas sėdėti (su parama): Kūdikis turėtų gebėti sėdėti maitinimo kėdutėje ar ant kelių su minimalia pagalba.
• Sumažėjęs arba išnykęs liežuvio stūmimo refleksas: Jei kūdikis atveria burną ir bando paimti maistą, o ne automatiškai stumia liežuvį lauk, tai geras ženklas.
• Susidomėjimas maistu: Kūdikis rodo aktyvų susidomėjimą tuo, ką valgo kiti.
• Padidėjęs alkis: Kartais kūdikiai, artėjant 6 mėnesių amžiui, atrodo nepasisotinantys vien pienu ar mišiniu.

Svarbu: Visi šie ženklai turėtų pasireikšti kartu. Vien tik amžius (pvz., suėję 4 mėnesiai) ar vienas atskiras požymis (pvz., susidomėjimas maistu) nėra pakankamas pagrindas pradėti primaitinimą. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.

Pirmieji žingsniai įvedant kietą maistą

Jei po konsultacijos su gydytoju nusprendžiama pradėti primaitinimą tarp 4 ir 6 mėnesių, svarbu laikytis tam tikrų principų:

• Pradėti nuo vieno ingrediento tyrelių: Tinkamiausios yra švelnaus skonio, lengvai virškinamos daržovės (pvz., moliūgas, cukinija, bulvė, morka) arba vaisiai (pvz., obuolys, kriaušė, bananas).
• Itin maži kiekiai: Pradėti nuo pusės ar vieno arbatinio šaukštelio per dieną, geriausia - pirmoje dienos pusėje. Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto.
• Tinkama konsistencija: Maistas turi būti labai gerai sutrintas, skystos ar pusiau skystos konsistencijos, be jokių gumulėlių. Galima skiesti motinos pienu ar mišiniu.
• Vieno naujo produkto taisyklė: Įvesti tik vieną naują maisto produktą kas 3-5 dienas.
• Jokių priedų: Į kūdikių maistą negalima dėti druskos, cukraus, medaus ar aštrių prieskonių.
• Pagrindinis maistas - pienas/mišinys: Papildomas maistas šiuo amžiaus tarpsniu yra tik ragavimas.

Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukšus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antrą kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.

Tėvų patirtys ir dietologės patarimai

Dietologė Lina patarė Vincą pradėti papildomai maitinti nuo šaukštelio virtos ir trintos bulvės. Atrodo, paprasta, ar ne? Tačiau kilo daug klausimų: ar bulvę skiesti? Jei taip, ar pilti savo pieno? Dietologė Lina Barauskienė minėjo, kad jau greitai galėsiu į vaiko racioną įvesti ir kiaušinio trynį, bei patarė pasirūpinti grūdų košėmis, nes po savaitės pradėsiu virti ir jas. Vincas, kaip ir dauguma tokio amžiaus kūdikių, nepatikliai ragavo papildomo maisto. Tai normalu. Deja, pradėjus valgyti bulvę, tuštinimasis visai dingo, tad Vincui pradėjau girdyti gerųjų bakterijų. Kūdikio tuštinimasis keičiasi, net jeigu jis maitinamas tik krūtimi.

Lina Barauskienė patarė drąsiau Vincą pažindinti ir su kitomis daržovėmis (cukinijomis, kopūstais, brokoliais ir pan.), mažinti savo pieno kiekį košėje, įpilti aliejaus šaukštelį. Dabar, praėjus mėnesiui nuo papildomo maitinimo pradžios, kasdien išverdu kelių daržovių derinį. Dažniausiai tai būna saldžioji (arba paprastoji) bulvė, morka, brokolis arba cukinija. Labai palengvėjo, kad galiu nebenusitraukinėti pieno ir košę gardinti aliejumi, - vieną dieną pilu alyvuogių aliejaus, kitą - šviežiai spausto linų sėmenų.

Vakarais sūnui duodu susipažinti su obuoliu (labai labai mažais kiekiais). Iš pradžių, dietologės patarimu, obuolį apvirdavau, bet kelis paskutinius kartus pagremždavau ir šviežio. Viską apibendrindama, galiu pasakyti, kad supratau, jog papildomas kūdikio maitinimas yra tarsi žaidimas. Žinoma, jis naudingas vaikui dėl maisto pažinimo, gerųjų medžiagų ir pan. Sunkumai ragaujant yra normalu, dalis kūdikių ramiai valgys, dalis purkš, spjaus. Nėra „pirmosios“ daržovės, svarbiausia elgtis pagal sezoną, intuiciją ir... savo pačių skonį. Kartesnes daržoves (brokolius, kopūstus, žiedinius kopūstus) reikėtų įvesti anksčiau - kaip antrąją ar trečiąją daržovę.

Vanduo ir vitaminai kūdikio mityboje

Vandens svarba ir sulčių vengimas

Kol kūdikis maitinamas išimtinai motinos pienu ar mišiniu, jam paprastai nereikia papildomai duoti vandens, net ir karštą dieną. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Per didelis vandens kiekis gali užpildyti mažą kūdikio skranduką, sumažinant suvalgomo pieno ar mišinio kiekį. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!

Vaisių sultys (net ir šviežiai spaustos ir skiestos) nerekomenduojamos kūdikiams iki 1 metų amžiaus. Jose daug cukraus, mažai skaidulų ir maistinės vertės, jos gali skatinti dantų ėduonį ir mažinti apetitą pagrindiniam maistui. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.

Vitaminas D: būtinas kaulų augimui

Vitaminas D yra būtinas kalcio ir fosforo apykaitai, kaulų augimui ir mineralizacijai, imuninės sistemos veiklai. Jo trūkumas gali sukelti rachitą. Vitaminas D užtikrinta tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Rekomendacijos: Visiems kūdikiams, nepriklausomai nuo maitinimo būdo (žindomiems, maitinamiems mišiniu ar mišriai), Lietuvoje rekomenduojama profilaktiškai skirti vitamino D papildų nuo pirmųjų gyvenimo savaičių iki bent 1-2 metų amžiaus. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dozę parenka gydytojas. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke.

Geležis: smegenų vystymuisi

Geležis yra būtina hemoglobinui, baltymui, pernešančiam deguonį kraujyje, ir smegenų vystymuisi. Išnešioti naujagimiai gimsta su geležies atsargomis, kurių paprastai pakanka pirmiesiems 4-6 gyvenimo mėnesiams. Motinos piene esanti geležis, nors jos nėra daug, yra labai gerai įsisavinama. Apie 6 mėnesių amžių kūdikio geležies atsargos pradeda sekti, todėl vienas iš papildomo maitinimo tikslų yra aprūpinti organizmą geležimi. Todėl, kai pradedamas primaitinimas (paprastai apie 6 mėn.), svarbu įtraukti geležies turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, geležimi praturtintos košės).

1-3 metų vaiko mityba: augimo tempas ir energijos poreikis

Augimo pokyčiai ir bendra savijauta

Po pirmojo gimtadienio vaiko augimo tempas ženkliai sulėtėja. Per antruosius gyvenimo metus jis priaugs tik apie 3 kg (du kartus mažiau, nei pirmaisiais metais!), o per trečiuosius vos 1.5-2 kg. Svarbiausias požymis, kad vaikas maitinasi gerai, yra tas, kad jis atrodo gyvybingas, žvalus, noriai žaidžia ir bendrauja su kitais žmonėmis. Pediatras taip pat turi patikrinti, koks yra jo ūgis ir svoris lyginant su bendraamžiais. Tačiau prisiminkite, kad nėra „normalaus“ ūgio ar svorio: jei mažylio ūgis nėra „per viduriuką“, tai reiškia tik tiek, kad jis yra aukštesnis ar žemesnis nei kiti panašaus amžiaus vaikai.

Kalorijų poreikis ir savireguliacija

1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną, tačiau nereikėtų labai sukti dėl to galvos - jei mažylis turi gerus sveikos mitybos pagrindus, jis pats gali nuspręsti, kiek maisto jam reikia. Neverskite vaiko valgyti - dėl to jis gali prarasti natūralų gebėjimą atpažinti tiek alkio, tiek sotumo jausmą. Vaikai sava valia nebadauja ir puikiai jaučia, kai yra išalkę arba sotūs (jei tik tėvai neverčia jų valgyti per prievartą). Yra normalu, jei vaikas vieną dieną suvalgo daug, o kitą - beveik nieko, ir tam yra begalė priežasčių. Vaiko skrandukas yra mažas, ir vienu kartu jis negali suvalgyti daug. Būtent todėl mažyliai valgo dažniau - kas 3-4 valandas. Nuo 1.5 metų vaiko naktimis neturėtumėte maitinti.

Sveikos mitybos lėkštė: ką ir kiek siūlyti?

Valgymo ritmas ir šeimos pavyzdys

Mažiems vaikams labai svarbi rutina - ji suteikia saugumo jausmą. Stenkitės laikytis panašaus valgymo grafiko kasdien - 3 pagrindiniai valgiai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2-3 sveiki užkandžiai tarp jų. Reguliarus ritmas padeda vaikui geriau jausti alkį ir sotumą. Pagrindiniai maitinimai turėtų būti tuo pat metu, kai valgo visa šeima (o tarp jų vaikas turėtų gauti užkandžių). Kai tik įmanoma, valgykite kartu su vaiku prie bendro stalo. Vaikai mokosi stebėdami jus - jei matys, kad noriai valgote daržoves, didesnė tikimybė, kad ir patys jų paragaus.

Daržovės ir vaisiai: pusė lėkštės

Tėvai norėtų, kad vaikas valgytų vaisių ir daržovių kuo daugiau, bet būtent šiuos produktus jam sunkiausia įsiūlyti. Pusė lėkštės turėtų būti vaisiai ir daržovės - tai turėtų būti mitybos pagrindas. Siūlykite kuo įvairesnių spalvų: morkas, brokolius, agurkus, pomidorus, paprikas, cukinijas, obuolius, kriaušes, bananus, uogas (atsargiai dėl užspringimo rizikos - smulkesnes uogas perpjaukite). Tinka tiek švieži, tiek virti ar troškinti variantai. Dilema, su kuria susidūriau: daržovių ekologiškumas. Žinoma, tai brangesnės daržovės, bet juk vaikui nieko negaila.

Grūdiniai produktai: energijos šaltinis

Ketvirtadalis lėkštės turėtų būti grūdiniai produktai/krakmolingos daržovės. Bulvių, dribsnių, įvairių grūdų košių, duonos, makaronų, blynelių ir kitų miltinių patiekalų duokite vaikui kasdien kiekvieno pagrindinio maitinimo metu. Dalis užkandžių taip pat gali būti iš šios produktų grupės. Rinkitės viso grūdo produktus - avižų, grikių, sorų, perlinių kruopų košes, viso grūdo duoną, ruduosius ryžius, viso grūdo makaronus. Čia tinka ir bulvės. Tai pagrindinis energijos šaltinis. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių.

Baltyminis maistas: mėsa, žuvis, kiaušiniai

Ketvirtadalis lėkštės - baltyminis maistas. Augančiam organizmui būtini baltymai. Šiai produktų grupei priklauso mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Jų mažylis turėtų gauti 1-2 kartus per dieną.

• Mėsa: Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minutes nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis.
• Žuvis: Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
• Kiaušiniai: Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.

Pieno produktai: kalcio šaltinis

Pieno produktai (ar jų alternatyvos): Svarbus kalcio ir baltymų šaltinis kaulams ir dantims. Rekomenduojamos 2-3 porcijos per dieną. Tai gali būti pienas (po metų amžiaus - dažniausiai įprastas karvės pienas, jei nėra alergijos), natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, kefyras, varškė, nesūrus sūris. Nuo vienerių metų vaikui galima duoti nenugriebto karvės pieno (sūrį vaikas turėjo pradėti valgyti 8-10 mėn., jogurtą - dar anksčiau). Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.

Kiek pieno ir pieno reikėtų vaikui duoti? Vieningų nuomonių šiuo klausimu nėra. Orientuokitės į apytiksliai 700 ml turį. Pradžioje pusę šio turio turėtų sudaryti geriamas pienas, kitą - kiti pieno produktai: jogurtas, sūris, varškė. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.

Vengtini ir ribotini maisto produktai

Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus. Vengti ar riboti turėtumėte tik kai kuriuos iš jų. Nors kartais sunku atsispirti vaiko prašymams, stenkitės kuo labiau riboti ar visai vengti produktų, kurie neturi didelės maistinės vertės ir gali pakenkti sveikatai. Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.

Vengtini ir ribotini produktai:

• Perdirbti mėsos gaminiai (dešrelės, rūkyti kumpeliai).
• Gruzdintas maistas (fri bulvytės, kepti mėsos gabaliukai tešloje).
• Sūrūs užkandžiai (traškučiai, sūrios lazdelės).
• Saldumynai (saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai, saldūs sausainiai).
• Saldūs pieno produktai (saldinti jogurtai, varškės sūreliai).
• Saldūs pusryčių dribsniai.
• Greitas maistas.
• Gėrimai su kofeinu (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai).
• Maisto produktai su daug maisto priedų, dažiklių, konservantų.

Vengtini produktai ne tik mažina vertingo maisto apetitą, bet ir skatina pripratimą prie sūraus ar saldaus skonio, kenkia dantims ir gali prisidėti prie nutukimo bei kitų sveikatos problemų vystymosi ateityje. Gaminkite vaikui maistą namuose, naudodami kuo mažiau druskos ir cukraus. Jei norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui.

Dažniausios mitybos problemos ir sprendimai

Virškinimo sistemos ypatumai: diegliai, atpylinėjimas, tuštinimasis

• Diegliai: Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Jie atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų.
• Atpylimas maistu: Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, būtina specialisto konsultacija.
• Viduriavimas: Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui.
• Tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis: Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
• Vidurių užkietėjimas: Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma. Ankstyvas primaitinimas gali būti viena iš vidurių užkietėjimo priežasčių.

Maisto alergijos ir netoleravimas

Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.

Išrankumas maistui: kantrybė ir kūrybiškumas

Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus. Šio amžiaus tarpsniu vaikai tampa išrankesni maistui, nuolat keičiasi jų norai ir skonis. Tai normalu, tačiau reikalauja iš tėvų kantrybės. Siūlykite pakartotinai: naują maistą vaikui gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų, kol jis sutiks paragauti. Nenuleiskite rankų po pirmo „ne“. Mažos porcijos: naują produktą patiekite labai maža porcija šalia įprasto, mėgstamo maisto. Patrauklus pateikimas: kartais padeda įdomesnis maisto pateikimas (pvz., iš daržovių sudėliotas veidukas). Įtraukite į gaminimą: leiskite vaikui padėti paprastuose gaminimo procesuose. Valgykite kartu: matydamas jus valgantį tą patį maistą, vaikas gali susigundyti. Negaminkite atskirai: stenkitės negaminti vaikui „specialaus“ meniu, jei jis atsisako šeimos maisto. Išlikite ramūs: nesureikšminkite nevalgymo, venkite spaudimo ar derybų.

Praktiniai patarimai ir aplinkos kūrimas

Maisto ruošimas ir laikymas

Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Antrą kartą maisto užšaldyti negalima.

Pozityvi valgymo aplinka

Kaip vaikas jausis prie stalo, priklauso nuo jūsų. Stenkitės kurti ramią ir malonią atmosferą:

• Jokios prievartos: Niekada neverskite vaiko valgyti, nebaiginėkite lėkštės už jį. Pasitikėkite jo gebėjimu pajausti alkį ir sotumą.
• Valgykite prie stalo: Pratinkite valgyti tam skirtoje vietoje.
• Be ekranų: Valgymo metu televizorius, telefonas ar planšetė turėtų būti išjungti.
• Vaikiški įrankiai: Naudokite vaikui patogaus dydžio lėkštę, stalo įrankius, puodelį.
• Leiskite tyrinėti: Ypač mažesniems vaikams leiskite liesti maistą, valgyti rankomis.
• Ribokite valgymo laiką: Jei vaikas pradeda žaisti maistu ar akivaizdžiai nebenori valgyti, baikite valgymą (pvz., po 20-30 min.).

Vegetarinė ir veganinė mityba vaikams

Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.

tags: #1metu #ir #4 #menesiu #vaiko #mityba

• Pasiruošimas antram gimdymui
• kaip malšinamas gimdymo skausmas vaistais
• patarimai, kaip su vaiku aptarti lytiškumo klausimus
• Sužinokite viską apie GPM dalį ir jos skyrimą
• Apie IVF ir ICSI