Reggio Emilia Pedagogika ir Šimtas Vaiko Kalbų: Visuotinis Požiūris į Vaikystę
„Reggio Emilia“ požiūris į ankstyvąjį ugdymą yra visuotinai pripažįstamas kaip viena iš geriausių programų mažiems vaikams visame pasaulyje. Tarptautinės mokytojų grupės iš viso pasaulio vyksta į Italiją kasmet, kad sužinotų apie šią išskirtinę filosofiją. Šis požiūris yra daugiau nei metodika ar technika; tai veikiau patirtis, susijusi su vaikyste ir tėvyste, nes itin daug dėmesio skiriama tam, ką vaikas mato ir jaučia ankstyvoje vaikystėje.
Reggio Emilia Filosofijos Ištakos ir Esminiai Principai
Terminas „Reggio Emilia (RE) ugdymo filosofija“ kilo iš šiaurės Italijos miesto Reggio Emilia. Tai nedidukas miestelis Šiaurės Italijoje, garsėjantis inovatyviais švietimo srities pasiekimais. Čia kūrybingai bendradarbiaujant pedagogams ir tėvams išplėtota unikali, tarptautinį pripažinimą pelniusi vaikų ugdymo sistema. Po Antrojo pasaulinio karo mokytojai, tėvai ir vaikai susibūrė ir pradėjo kartu kurti visuomenę. Taip jie sukūrė pavyzdinę valstybinių darželių sistemą.
Reggio Emilia ugdymo sistemos kūrėjas ir teoretikas buvo italas Loris Malaguzzi. Jis daugelį metų vadovavo „Reggio Emilia“ miesto darželiams, siekė surišti vaiką, jo šeimą ir jo palydovus - tai, kas paprastai buvo atskiriama darželiuose. Loris Malaguzzi suprato, kad Piaget vystymosi stadijų teorija yra per daug ribojanti. Jis nutapė išraiškingą vaiko įvaizdį: socialus nuo pat gimimo, protingas, smalsus ir neišmatuojamas. 1991 m. ekspertų grupė šį pedagoginį požiūrį įvardijo kaip geriausią ikimokyklinių įstaigų darbo kryptį. Tais pačiais metais, remiantis JAV savaitraščio „Newsweek“ duomenimis, RE darželiai buvo pripažinti geriausiais pasaulyje. C. Giudici teigia, kad geriausio darželio pasaulyje vardą 1991 metais davė amerikiečių žurnalas „Newsweek“. Ji priduria, jog nežinoma, pagal kokius kriterijus jis taip įvertino Reggio Emilia ugdymo įstaigas, bet žinoma, kad kasdien dirbama tam, jog būtų kuriamos ugdymo įstaigos, kuriose ugdymas iš tiesų būtų bendrasis gėris.
Loris Malaguzzi teorija teigia, kad „švietimas gimsta iš santykių“. Reggio Emilia pedagogika nėra naujoviškas modelis ar pamiršta teorija. Teisingiau tai apibūdinti kaip visiškai kitokio požiūrio į vaikus ir jų auklėjimo patirtį. Šio požiūrio įkūrėjas ir teoretikas Loris Malaguzzi savo idėjos pagrindą padėjo tobulinti didiesiems pasaulio mokytojams - Piaget, Dewey, Vygotsky, Steiner, Bruner. Pagrindinė „Reggio“ pedagogikos pozicija yra vaiko teisė į auklėjimą ir išsilavinimą, nepriklausomai nuo jo fizinių duomenų, socialinės ir socialinės padėties. Visi vaikai turi teisę į auklėjimą ir išsilavinimą.
Šimtas Vaiko Kalbų: Saviraiškos Galių Išsaugojimas
Vaikai vystosi mokydamiesi reikšti savo mintis ir jausmus per „šimtą kalbų“. Pagrindinis Reggio Emilia požiūrio tikslas yra išsaugoti ir plėtoti visus įmanomus vaiko saviraiškos būdus. Vaikai moka šimtą kalbų, šimtą būdų mąstyti, žaisti ir kalbėti, tačiau klasikinio ugdymo sistema palieka tik vieną - žodinį. Norėdami išvengti tokio gebėjimų slopinimo, būtina suteikti vaikui saviraiškos galimybes. Tai kalbos, kurių jie nuolat mokosi ir derina. Kaip Loris Malaguzzi poemoje „Iš tiesų šimtas yra čia“ rašo: „Mokykla ir kultūra atskiria galvą nuo kūno. Vaikui liepiama: galvoti be rankų, daryti be galvos, klausytis ir nekalbėti, suprasti be džiaugsmo, mylėti ir žavėtis tik per Velykas ir Kalėdas. Vaikams sako: „Atrask pasaulį, kuris jau atrastas“. Taip pat pabrėžiama, kad vaikas yra pilnas galios. Vaikystė yra svarbi asmenybės augimo dalis, tai yra laikas aktyvinti, auginti vaikų galias ir energiją, nes šiuo metu itin sparčiai auga žmogaus smegenys, vystosi neuronų ryšiai. Svarbu mažylį girdėti, jo nenuvertinti. Vaikas yra stiprus, gabus, vikrus, aistringas tyrinėtojas. Kiekvienas vaiko žaidimas, samprotavimas, ieškojimas yra naujos tiesos gimimas, šviežias ir naujas požiūris į pasaulį.
Sara De Poi teigia, kad Reggio Emilia ugdymo esmė yra pripažinti, kad nuo pat gimimo vaikas turi teisių ir kompetencijų. Jis išreiškia save ir bendrauja 100 kalbų, pavyzdžiui: žodžiais, jausmais, judesiu, gimnastika, sportu, šokiu, piešimu ir kt. Tradiciškai sakoma, kad taisyklės, kurias suaugusieji nustato vaikams, yra svarbios, nes leidžia jiems jaustis saugiai. Suaugusiajam visada tenka atsakomybė kurti ir naudoti taisykles, kurios leistų vaikui jaustis saugiai, bet tuo pat metu suaugusysis turi padėti suprasti šių taisyklių prasmę. Be to, vyresnieji turėtų skatinti suvokimą, kad mus supa kiti žmonės, ir būtinybę laikytis tvarkos bei tokio elgesio, kuris leistų darniai sugyventi kartu.
Vaikas kaip Mokymosi Partneris ir Aplinka kaip „Trečiasis Mokytojas“
Reggio Emilia ugdymo filosofijos centre yra vaikai, sąveikaujantys su kitais vaikais, su suaugusiaisiais, su pasauliu. Vaikai laikomi gebančiais nuo pat gimimo konstruoti savo mokymąsi ir ryšius su kitais. Vaikai čia yra ne tik mokymosi proceso bendraautoriai, bet ir daugumos projektų iniciatoriai. Ugdymas orientuojamas į kiekvieną vaiką, susijusį su kitais vaikais, šeima, pedagogais, bendruomene ir mokykla.
Mokytojas laikomas vaikų mokymosi partneriu. Kiekvienas pedagogas su viena grupe dirba trejus metus. Jis pažįsta grupės vaikų ugdymosi stilių ir užmezga artimus ir šiltus tarpusavio santykius. Vienai grupei skiriami du pedagogai. Jie yra partneriai, kurie kartu atidžiai stebi vaikus, bendrauja ir keičiasi idėjomis. Pedagogai taip pat yra tyrėjai. Grupėse nuolatos dirba du mokytojai. Kiti mokytojai, kurie yra tam tikros srities specialistai (pvz., muzika, menas, literatūra, sportas), dirba kartu su grupės mokytojais ir vaikais komandoje. Tai padeda vaikams išmokti reikšti save įvairiose srityse ir įvairiais būdais. Pedagogai stebi ir dokumentuoja vaikų kūrybinį procesą, tarpusavio sąveiką, diskusijas ir jų susižavėjimą.
Darželio aplinka (jos funkcinės grupės, bendrosios erdvės ir žaidimų aikštelė) laikoma „trečiuoju mokytoju“. Aplinka Reggio Emilia pedagogikoje vaidina trečiojo auklėtojo vaidmenį ir maksimalus dėmesys skiriamas vaikų jausmams ir emocijoms. Aplinka turėtų būti vaikų, mokytojų ir tėvų, kurie čia mokosi, atspindys. Ji turi būti apgalvota, vaizdinga, viliojanti, kelianti vaiko smalsumą ir gerbianti vaiko interesus bei jo pažinimo poreikius. Vaikas savo aplinkoje turi turėti pakankamai kūrybinių priemonių eksperimentuoti ir išreikšti savo supratimą apie jį supantį pasaulį. Kaip Claudia Giudici pažymi, svarbų vaidmenį čia atlieka erdvės, kuriose vyksta ugdymas. Parengti, pasiūlyti ar atrasti vaikų kontekstai (architektūros objektai, interjero elementai, instrumentai, medžiagos) prisideda prie mokymo kokybės tiek pat, kiek ir mokytojai.
Projektinis Ugdymas ir Dokumentavimas
Vaikų projektų programa leidžia vaikams išsamiai ištirti jį dominančias sritis. Išsiaiškinę vaikų interesus, planuojami trumpalaikiai arba ilgalaikiai vaikų projektai, apimantys daugybę pažinimo sričių. Projektinis darbas vaidina pagrindinį vaidmenį „Reggio” pedagogikoje. Dažnai projektai gimsta žaidimuose ir pokalbiuose ir yra pagrįsti tikraisiais vaikų interesais. Projektų temos kyla iš kasdienio vaiko patyrimo, pavyzdžiui: šešėliai, lietus, miestas. Vienas projektas gali trukti nuo kelių valandų iki visų metų. Svarbus yra pats procesas, o ne galutinis produktas. Ugdymo programa lanksti, papildoma naujomis idėjomis pagal vaikų poreikius, todėl leidžia mažyliams natūraliai vystytis. Dienos tvarkaraštis leidžia vaikams patiems nustatyti savo tempą, paliekama pakankamai laiko baigti užsiėmimus. Numatytas veiklas galima keisti, o užduotys gali kilti atsitiktinai.
Didelis dėmesys skiriamas vaikų minčių, kūrybinių procesų ir mąstymo dokumentavimui. Visi mokytojai savo veiklas ir projektus dokumentuoja, fiksuoja vaiką procese. Vaiko patirties kaupimas - dokumentavimas - vienas iš pagrindinių Reggio Emilia sistemos elementų. Pedagogai nuolat stebi vaikus ir fiksuoja jų veiklą įvairias būdais - užrašais, fotografijomis, garso įrašais, filmuota vaizdo medžiaga. Dokumentavimas padeda pedagogui pažvelgti į savo ir vaikų darbą iš šalies, jį įvertinti, pastebėti klaidas ir pasiekimus ir taip kartu augti bei tobulėti. Kiekvieno vaiko kalbos, meno darbeliai, diskusijos, užduotys kaupiamos visus metus. Svarbus RE pedagogikos elementas - vykstančio proceso dokumentavimas.
Tėvų ir Bendruomenės Dalyvavimas
RE susieja vaiką, jo šeimą ir jo ugdytojus. Vaikų ugdymas laikomas ne privačiu, o viešu reikalu, tad procese dalyvauja ne tik vaikai, mokytojai ir tėvai, bet visa bendruomenė. Raginame tėvus dalyvauti projekto darbuose, specialiuose renginiuose ir kasdieniame darželio gyvenime. Reggio Emilia filosofijoje svarbus tėvų vaidmuo. Šeima - neatskiriama ugdymo proceso dalis, vaiko ir tėvų gerovė yra glaudžiai susijusios. Tėvai dalyvauja kasdienos užsiėmimuose, aptaria vaikų reikalus su pedagogais. Dirbant pagal šią filosofiją, tėvai yra partneriai, besidomintys ir dalyvaujantys savo atžalos ugdymosi procese. Auklėtojos fiksuoja vaikų veiklą ir pasiekimus pirmiausia tam, kad pasidalintų visu tuo su tėvais. Be to, tėvai patys noriai prisideda, padeda kurti, parūpina priemonių.
Mūsų ugdymo įstaigos priima visus tėvus su jų skirtumais ir nelaiko jų auklėjimo nevykusiu. Kasdieniame dialoge mokytojai kviečia tėvus papasakoti apie savo ugdymo sampratą, sunkumus, abejones. Šie nuolatiniai mainai sukuria pasitikėjimu grįstą santykį, kuris padeda pagrindą pokyčiams.
Materiališkumas ir Saviraiškos Priemonės
RE pedagogikai labai svarbus medžiagiškumas. Darželyje yra tiesiog viskas, ko reikia vaiko visapusiškumui: viela, molis, medis, gipsas, dažai ir įvairių rūšių popierius. Vaikas savo aplinkoje turi turėti pakankamai kūrybinių priemonių eksperimentuoti ir išreikšti savo supratimą apie jį supantį pasaulį. Ugdymui, savęs suvokimui, bendravimui ir eksperimentavimui reikalingos sąlygos. Ypač būdingi įvairių formų veidrodžiai, persirengimo kambariai, šešėlių teatras, pašto dėžutės, projektoriai ir šviesos staliukai. Reggio Emilia įkvėpta veikla tai tyrinėjimai ir atradimai, naudojant savo pojūčius, užduodant klausimus, išbandant teorijas, sudarant planus ir giliai galvojant.
Šviesos Stalų ir Veidrodžių Svarba
Unikali priemonė šioje sistemoje yra šviesos stalas. Šviesa kuria ypatingą, paryškintą vaizdą, kūrinio detales. Sudaro galimybę laisvai kurti, tyrinėti, laisvę klysti ir pasitaisyti, atrandant naujus dalykus. Sudaro palankias sąlygas vaikui nusiraminti, pailsėti, pabūti vienam ar su draugais. Šviesos stalas - viena iš Reggio Emilia pedagogikoje naudojamų priemonių kūrybai, pažinimui ir žaidimui. Visa kas yra kitaip nei mūsų kasdieniame gyvenime - mus traukia. Taip yra ir su šviesa, ji nuramina, pritraukia dėmesį, stimuliuoja protinę veiklą, pabudina smalsumą, padeda vaikams susikoncentruoti. Tie patys dalykai ant šviesos stalo atrodo visai kitaip. Paprastai staliukai būna sukurti žaidimui smėliu, piešti, naudoti skaidrias figūras, įvairius objektus. Labai daug papildomų pojūčių ir atradimų duoda veidrodis, pastatytas priešais vaiką.
Veidrodžiai taip pat svarbūs. Klausiama savęs, ar veidrodžio pagalba galima pagerinti užsiėmimo kokybę? Ar yra koks nors veiklos aspektas, kurį būtų naudinga pamatyti iš kitos perspektyvos? Pavyzdžiui, naudojant veidrodį su medinėmis kaladėlėmis galima pamatyti jų priekinę pusę, skatinant vaiką kurti daugiau trijų dimensijų statinius. Arba tapant ar piešiant, puikiai matosi ant veidrodžio padėto daikto apatinė dalis, atspindi šviesa ir spalva. Veidrodžius galima naudoti kaip darbinį paviršių dirbant su „loose parts“. Arba kaip paviršių dažymui ir kitiems jutiminiams tyrinėjimas, pavyzdžiui, moliui, skutimosi kremui, smėliui ar druskai. Veidrodžiai taip pat atspindi šviesą, sukuria erdvės pojūtį bei puikiai stimuliuoja norą pažinti savo kūną.
Atelierista ir Meninė Dimensija
Septintajame dešimtmetyje Reggio lopšeliuose ir darželiuose padarytas revoliucinis pasirinkimas: pedagoginį išsilavinimą turintiems auklėtojams partneriu paskirtas ir žmogus, turintis meninį išsimokslinimą (itališkai atelierista). To reikėjo, kad nuosekliai laikytumės idėjos, jog vaikai pažįsta pasaulį per 100 kalbų. Priešingai nei kitose ugdymo praktikose, kurios taip pat pripažįsta meninių disciplinų svarbą, Reggio sistemoje atelierista laikomas ne mokytoju, bet ugdytoju, kuris dirba sujungdamas pedagoginę ir meninę dimensijas, glaudžiai bendradarbiaudamas su mokytojais ir kitu darželio personalu (ugdymo vadovais, virėjais, padėjėjais). Be to, atelierista, įnešęs į pedagoginę aplinką ir meninę dimensiją, padidino suvokimą, kad vaikų (taigi, ir visų žmonių) pažinimo būdas iš prigimties yra estetinis: estetika ir epistemologija yra sinonimai.
Provokacijos ir Priemonės
Reggio Emilia pedagogikoje naudojamas įrankis - provokacija, kuri išprovokuoja veikti, tyrinėti, bandyti, daryti ir pan. Paprastai tariant, provokacijos provokuoja mintis, aptarimus, klausimus, susidomėjimą, kūrybiškumą ir įvairias idėjas. Jos taip pat praplėčia, pagilina mintis, projektą, idėją, žinias ir susidomėjimą. Provokacijos gali būti pateiktos įvairiomis formomis. Tai gali būti: įdomi knyga, fotografija ar paveikslėlis; natūralios gamtos medžiagos; seni daiktai, medžiagos, pateiktos nauju būdu; kažkas įdomaus, ką turi vaikai; įvairūs daiktai (pvz.: magnetai, žemėlapiai); klausimai (iš visų sričių); šventės, įvykiai (prezentacijos ir pan.).
Dabar jau galima suruošti reiklingas priemones. Ko reikės, priklausys nuo pasirinkto užsiėmimo. Jeigu tai kažkas realaus (kaimynystėje ar parke), tada organizuojamos išvykos į lauką, kad būtų galima tyrinėti tikrus dalykus. Reggio Emilia pedagogijoje naudojama kiek įmanoma daugiau natūralių medžiagų. Gamtos dovanos ne tik patrauklios akims, bet savo tekstūra, kvapais, spalvomis sužadina gilesnius pojūčius. Tai kankorėžiai, akmenukai, pagaliukai, gilės, plunksnos ir viskas, ką randame gamtoje. Dar viena svarbi taisyklė - estetika. Ruošiant užsiėmimus labai svarbu, kad ekspozicija būtų estetiška. Jeigu naudosime meno priemones - tai jos turėtų būti kokybiškos. Tai parodo pagarbą mažiesiems kūrėjams.
Reggio Emilia Filosofija Lietuvoje
Pastaruoju metu jaučiamas viso pasaulio pedagogų dėmesys Reggio Emilia požiūriui į vaikus - vaikai ir jų mąstymo būdas tampa vertybe. Prieš gerą dešimtmetį pati pirmoji apie Reggio Emilia kalbėti pradėjo Elena Markevičienė, buvusi vieno Vilniaus lopšelio-darželio vadovė. „Reggio“ programos orientuotos į šeimą ir skirtos vaikams iki 6 metų. Reggio Emilia sistema žinoma visame pasaulyje. Mūsų sėkmės istorijos - tai laimingi vaikai, laimingi tėvai ir mokytojai. Reggio Emilia ugdymo filosofija atkreipia dėmesį į vaiko teisę. Teisę būti skirtingais, teisę nebijoti klysti, teisę gyventi taikoje, kitaip tariant - jaustis gerai. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Turi teisę savo tempu žaisti, patirti, kurti ryšius su kitais, bendrauti.
2019 m. tarptautinis „Reggio Children“ centras „Strazdanėlėms“ suteikė teisę vadintis Reggio Emilia įkvėptu darželiu. 5 darželio darbuotojai įgijo Reggio Emilia ugdymo filosofijos pedagogų sertifikatus. 2025 metų rugsėjo mėnesį oficialiai paskelbta, kad Lietuvos atstovėmis tarptautiniame „Reggio Children“ tinkle tapo Indrė Šeputienė ir Sonata Latvėnaitė-Kričenienė. Jos drąsiai ėmėsi misijos atvežti autentiškus pranešėjus iš Reggio Emilia regiono. Su tarptautiniu „Reggio Children“ centru pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl oficialios konferencijos Lietuvoje. Tai pirmoji tokio pobūdžio konferencija visame Baltijos regione. Leidykla „Muzikija“ tapo oficialiu „Reggio Children“ centro leidžiamų leidinių atstovu Lietuvoje.
Nors Lietuvoje naudojami tik kai kurie Reggio Emilia sistemos elementai, šios filosofijos populiarumas auga. Stebiu, fiksuoju ir net užsirašinėju, kokie dalykai, reiškiniai, objektai domina vaiką. Vaikai dienos bėgyje užduoda daug klausimų, tai ir yra pagrindas planuojant bet kurią veiklą.
Reggio Emilia Integravimas į Lietuvos Ugdymo Sistemą
Lietuvoje naudojame tik kai kuriuos Reggio Emilia sistemos elementus. Tokių ikimokyklinio ugdymo įstaigų turime įvairiuose miestuose:
| Miestas | Apytikslis įstaigų skaičius, taikančių RE elementus |
|---|---|
| Vilnius | 3-4 |
| Kaunas | apie 15 |
| Alytus | yra |
| Klaipėda | yra |
Daug bendraujama su kauniečiais, kartu vykstama į Italiją. Ten jie ir įvertino šios sistemos privalumus bei entuziastingai ėmėsi ją kurti savo mieste. Įsteigtas savotiškas Vilniaus-Kauno Reggio Emilia klubas, į kurį atvyksta kolegės iš Alytaus ir Klaipėdos. Klubui vadovauja Kauno „Vaikystės“ darželio direktorė Regina Beinorienė. Čia dalijamasi patirtimi. Kol kas jis nėra oficialiai įregistruotas, tačiau turimi planai įkurti asociaciją, įsijungti į pasaulinį Reggio Emilia judėjimą. Tuomet būtų galimybė gauti visą naujausią informaciją, dalyvauti konferencijose ir bendradarbiauti bei dalintis patirtimi su viso pasaulio Reggio Emilia šalininkais.
Pirmiausia - nieko nedaryti paviršutiniškai. Svarbu įsigilinti, susipažinti su sistema, suvokti pagrindinius jos principus. Pirmieji žingsniai daromi tik po kruopščių sistemos tyrinėjimų, analizės, informacijos paieškos. Antrasis prašymas - neužsiimti saviveikla. Pedagogai rengiami per praktiką. Turimas sistemos pristatymo modelis. Tai nepaliaujamas procesas, savo įgūdžius jie turtina kasdien, būdami drauge, perimdami vieni kitų patirtį. Kaip minėta, Lietuvoje naudojami tik kai kurie Reggio Emilia sistemos elementai, kurie integruojami į bendrą ugdymo sistemą, ją papildant ir praturtinant. Šia sistema pradėjo domėtis ir pradinių klasių mokytojai, planuojama bendradarbiauti su aplinkinių pradinių mokyklų pedagogais, toliau organizuoti seminarus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
