Dauguma tėvų su manimi sutiks, kad vaikų auginimas ir auklėjimas - labai sudėtingas ir sunkus procesas. Natūralu, jog tėvai ne viską ir ne visada daro teisingai, tad šiame bauginančiame kelyje pasitaiko nesklandumų, problemų ir neaiškumų. Tačiau kartais į šį sudėtingą darbą verta pažiūrėti šiek tiek su šypsena, gal net švelniai pasijuokti iš savęs ir savo klaidų. Tada vaikų auklėjimas taps ne tik sunkiai įkandamas uždavinys, bet ir džiuginantis, stebinantis, pasitenkinimą keliantis atradimų procesas.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas tėvų veiksmas turi pasekmes vaiko asmenybės raidai. Pavyzdžiui, jeigu tėvai vaiką itin globoja, saugo nuo liūdinančių ar skausmingų dalykų, paaugęs jis bus bailus, nepasitikės savimi ir nemokės savarankiškai priimti sprendimų.
Kai dvejų metukų berniukas susikaupęs bando apsivilkti megztuką, tėvai gali elgtis dvejopai: pulti padėti (taip „darysite“ iš savo sūnaus amžiną kūdikį) arba padrąsinti. Jei pasakysite, kad jau beveik pavyko, vaikas galiausiai pats susigaudys - svarbu, kad PATS atliko sunkų darbą.
Santuoka turi būti rūpestingai prižiūrima, puoselėjama ir maitinama. Be erdvės, kūrybiškumo ir abipusių pastangų vyro ir žmonos ryšys gali nusilpti. Būtina prisiminti, kad atžalos turi suprasti, jog mama ir tėtis turi ir savo atskirą, suaugusiųjų gyvenimą.
Labai svarbus akcentas - šeimos narių miegojimo vietos. Sutuoktinių lova - tai ramus kampelis, kur galima nors pusvalandį tyliai ir romantiškai pabūti tik dviese, todėl vaikai privalo turėti savo lovas.

Daugelis tėvų, dirbančių iki devinto prakaito, sugalvoja dėl viso pikto įkinkyti vaikus į daugybę būrelių. Tačiau nuo per didelių krūvių vaikai pervargsta, išsenka ir nebeturi energijos džiaugtis vaikyste. Svarbu patyrinėti, ar šeimoje yra bendrų tradicijų: ar visi susėdate prie bendro stalo, ar švenčiate šventes, ar turite laiko pasipasakoti apie savo dienas, baimes ir džiaugsmus.
Tėvams būtina žinoti apie „sukrėsto vaiko sindromą“. Tai trauma, kurią sukelia suaugusieji, stipriai pakratę kūdikį. Tai gali sukelti smegenų pažeidimus ar net mirtį. Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas!
| Situacija | Tėvų veiksmai |
|---|---|
| Kūdikis verkia iš pietų miego | Ramiai pasakyti, kad tuoj ateisite, o ne pulti supti |
| Vaikas bando apsirengti pats | Padrąsinti, o ne atlikti darbą už jį |
| Kūdikis suirzęs | Ieškoti priežasties (alkis, dantukai), vengti kratymo |

Suaugusiųjų geriausi draugai turi būti suaugę žmonės, o vaikų - vaikai. Kai tėvai bando tapti savo vaikų „draugeliais“, santykiuose atsiranda chaosas. Tėvai turi būti autoritetai, o tokie tapti gali tik tada, kai yra pasitikintys savimi, reiklūs, tvirti ir sąžiningi. Jeigu šeimoje yra daug taisyklių, bet jų galima ir nesilaikyti, vaikai elgsis neprognozuojamai.
Galiausiai, nepamirškite, jog vaikai nėra jūsų nuosavybė. Jų norai, poreikiai ir svajonės gali skirtis nuo jūsų. Pradinukas, keičiantis būrelius, nėra nenuoseklus - jis tiesiog eksperimentuoja ir bręsta kaip asmenybė.