Žmonijos lopšys Pietų Afrikoje: Kelionė per laikus ir civilizacijas

Žmonijos istorija - tai ilgas ir sudėtingas kelias, prasidėjęs Afrikoje ir išplitęs po visą pasaulį. Tačiau kur tiksliai prasidėjo šis kelias? Kokia vietovė galėtų būti laikoma tikruoju žmonijos lopšiu? Į šiuos klausimus bandoma atsakyti remiantis archeologiniais radiniais, mitologiniais pasakojimais ir moksliniais tyrimais. Žmonijos lopšys - tai konceptas, apimantis vietovę ar regioną, kuriame, kaip manoma, atsirado pirmieji žmonės arba iš kur kilo svarbiausios žmonijos civilizacijos. Ši idėja nuolat kinta, atsižvelgiant į naujausius archeologinius ir genetinius atradimus.

Afrika - žmonijos gimtinė

Ilgą laiką buvo manoma, kad žmonija kilo Afrikoje. Šią hipotezę patvirtina daugybė archeologinių radinių. Šiandien žmonijos lopšio vardas atitekęs Afrikai, nes ten nuo senų laikų gyveno daug ir įvairių primatų. Pirmieji Homo sapiens pėdsakai rasti Etiopijoje, prie Omo upės krantų. Mokslininkai rado dviejų skeletų liekanas ir nustatė, kad jos - 200 000 metų senumo. Iš tos vietos kilo mūsų rūšis - anatominiu požiūriu šiuolaikinis žmogus.

Afrika nepaliauja stebinti. Žemės gelmių lobiai, įspūdinga augmenija ir unikali gyvūnija kontrastuoja su skurstančių žmonių buitimi, vėjų košiamose trobelėse. Afrika - tai antras pagal dydį žemynas, kurio kiekvienas centimetras apipintas legendomis, keistomis tradicijomis ir sunkiai suprantamais papročiais.

Žmonijos lopšys Pietų Afrikoje

Pietų Afrikoje yra UNESCO pasaulio paveldo vietovė, vadinama Žmonijos lopšiu (angl. The Cradle of Humankind), esanti Gautengo provincijoje, į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo. Ši Pasaulio paveldo vieta apjungia dramatiškus kraštovaizdžius, senovės urvus ir interaktyvias ekspozicijas, pasakojančias apie mūsų ankstyviausius protėvius. Tai vietovė, kurioje tiesiog privalote apsilankyti.

Šiame žemės ruože slypi daugybė dolomitinių kalkių urvų, kuriuose yra augalų, gyvūnų ir hominidų (tikrųjų žmoginių beždžionių) fosilijų. Šiems urvams - beveik 2,3 milijono metų. Jie išsidėstę 17 tūkst. hektarų plote Gautengo provincijoje. Žmonijos lopšyje yra beveik 200 urvų, o trylikoje jų rasta fosilijų.

Sterkfonteino urvai

Vienas iš svarbiausių urvų šiame regione yra Sterkfonteino urvas. Tyrinėkite įspūdingus Sterkfonteino urvus, kur buvo rasti pasaulinio garso fosilijos, tokios kaip „Mrs. Ples“ ir „Little Foot“. Daugiau nei trisdešimtyje urvų rasta fosilijų.

1935 m. Robert Broom Sterkfonteino urve rado pirmąsias hominido fosilijas ir pradėjo tyrinėjimus. 1947 m. Robert Broom ir John Robinson Sterkfonteino urve rado 2,3 mln metų amžiaus australopiteko fosiliją pramintą „Mrs. Ples“. 1997 m. Ronald J. Clarke rado beveik pilną australopiteko skeletą pramintą „Little Foot“.

Olduvajaus slėnis Tanzanijoje

Ilgą laiką buvo manoma, kad žmonija kilo Afrikoje. Šią hipotezę patvirtina daugybė archeologinių radinių, įskaitant Olduvajaus slėnį Tanzanijoje, kuris garsėja savo priešistorinių žmonių archeologinėmis radimvietėmis. Manoma, kad maždaug prieš 1,9 mln. metų čia gyveno sumanieji žmonės (Homo habilis), vėliau juos pakeitė statieji žmonės (Homo erectus), o paskutinius 17 000 metų - dabartiniai žmonės (Homo sapiens).

Olduvajaus slėnyje aptinkama pirmykščių žmonių naudotų akmeninių ir kaulinių įrankių liekanų, piešinių ant uolų. Taigi ši vieta gali būti viena pirmųjų vietovių Žemėje, kurioje gyveno žmonės. Šis slėnis Tanzanijos šiaurėje pasaulyje garsėja savo priešistorinių žmonių archeologinėmis radimvietėmis ir ypač reikšmingas tyrinėjant žmonijos evoliucijos procesą.

Bendrieji faktai apie Afriką

Gegužės 25-ąją visas pasaulis mini tarptautinę Afrikos dieną. Štai keletas įdomių faktų apie šį žemyną:

Afrika - tai antras tankiausiai apgyvendintas kontinentas. Daugiausia gyventojų įsikūrę Nigerijoje. Iš viso čia gyvena apie 1,1 milijardo žmonių, o tai sudaro 16 % pasaulio populiacijos. Daugiau nei 50 % afrikiečių yra jaunesni nei 25 metų.

Asalio ežeras Džibutyje, Rytų Afrikoje, garsėja ne tik tuo, kad tai yra sūriausias pasaulyje ežeras, bet ir tuo, kad jis telkšo žemiausioje Afrikos žemyno vietoje (155 m žemiau jūros lygio). Pasaulyje šis ežeras yra trečias iš žemiausiai esančių ežerų. Senajame kontinente gyvena didžiausias pasaulyje sausumos gyvūnas - afrikinis dramblys, kuris gali sverti nuo 6 iki 7 tonų. Patinai užauga net iki 4 metrų aukščio, patelės - tradiciškai žemesnės (2,2 - 2,6 metrų). Per Afriką teka ilgiausia pasaulyje upė Nilas, kuri driekiasi net 6670 kilometrų per Egiptą, Tanzaniją, Burundį, Ruandą, Kongo demokratinę respubliką, Keniją, Ugandą, Pietų Sudaną, Etiopiją, Sudaną. Viktorijos ežeras vadinamas gamtos stebuklu, kasmet pritraukiančiu minias turistų. Jis yra didžiausias ežeras Afrikoje ir antras pagal dydį gėlavandenis ežeras pasaulyje. Vandens telkinys užima 69490 kvadratinių kilometrų teritoriją. Serengečio regionas Rytų Afrikoje (Tanzanijoje) yra didžiausia laukinių gyvūnų migracijos vieta Žemėje.

Kalbos, raštingumas ir sveikata

Afrikoje yra maždaug 30 % visų pasaulio mineralų išteklių. Maždaug 170 milijonų Afrikoje kalba arabiškai, 130 milijonų - angliškai, 100 mln. - suahilių kalba, 115 mln. - prancūzų, 50 mln. - berberų, 50 mln. - hausų, 20 mln. - portugalų. 25 % visų pasaulio kalbų yra kalbamos tik Afrikoje. Deja, 40 % suaugusiųjų Afrikoje yra neraštingi, iš jų - du trečdaliai moterų. Maliarija, Ebola bei ŽIV/AIDS, jeigu ir neprasidėjo šiame žemyne, tai čia vis tiek randa didžiausią „pasisekimą“ ir yra paplitusios plačiausiai. Afrikos pietuose, Svazilende, apie 25% suaugusių žmonių yra ŽIV nešiotojai. Visoje Afrikoje ŽIV nešioja daugiau nei 18 milijonų žmonių, kurie plečia virusą, nes tai dažniausiai savo kūną pardavinėjančios moterys, kurioms apsauga yra per brangi. Daugiau nei 25 milijonai senajame žemyne yra ŽIV viruso nešiotojai.

Kolonizacijos padariniai ir augantis žemynas

Afrikos kolonizavimo laikotarpio epogėjuje, XX a. pradžioje - tik dvi iš dabar egzistuojančių 54 valstybių - Liberija ir Etiopija, nebuvo Europos valstybių kolonijos. Šio laikotarpio pėdsakai išlikę ir iki šių dienų, kadangi Šiaurės ir Vakarų Afrikoje daug kas kalba prancūziškai bei angliškai ir išpažįsta katalikybę, Šiaurės rytuose - dominuoja islamas, o pietuose vis dar likę pagoniškų, stabmeldiškų tikėjimų ir regioninių dialektų.

Pagal Pasaulio banko 2014 metų duomenis, iš 10 sparčiausiai pagal gyventojų skaičių augančių valstybių, 7 buvo Afrikoje. Zimbabvė yra didžiausio gyventojų prieaugio sulaukianti valstybė Afrikoje, per metus ten jų padaugėja maždaug 4,5%. Didėja ir valstybių skaičius. Sudanas dar 2010 metais buvo 10-a didžiausia valstybė pasaulyje. Tačiau kaip ir didelė dalis valstybių šiame žemyne - ji buvo kamuojama milžiniškų etninių bei kultūrinių skirtumų, tad 2011 metais, referendumo metu šalis skilo į dvi - Sudaną ir Pietų Sudaną.

Konfliktai ir ištekliai

Afrikos šerdyje, piečiau už Sahelį, tačiau šiauriau už Namibą yra labai derlingas ir itin gamtos apdovanotas kraštas, kurį, pagal šalimais tekančią didelę upę, Europiečių atradėjai pavadino Kongu. Ilgai žinomas kaip Zairas, tiksliau Kongo Demokratinė Respublika yra didžiausių mineralų (aukso, brangiųjų metalų ir kt.) atsargų pasaulyje savininkė. Jie iškasami itin mažais kaštais, darbuotojai čia laikomi nežmoniškomis sąlygomis, o iš to pelnosi gobšūs ir godūs vietos bei užsienio verslininkai. Dėl šių priežasčių Kongo D.R. (ne Kongas) tapo net kelių karinių konfliktų auka. Antrasis Kongo karas yra daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas įvykęs po II pasaulinio karo - žuvo per 5.5 milijono gyventojų.

Skurdas ir realybė

Iš Tarptautinio Valiutos Fondo duomenų matome, kad 15 pačių skurdžiausių valstybių pasaulyje yra Afrikoje. Dėl itin karšto klimato, nederlingos žemės, pamišusių diktatorių ir totalios suirutės, tokiose valstybėse kaip Centrinė Afrikos Respublika, Kongo D.R., Liberija ar Somalis ir Mozambikas - nemažai žmonių turi pragyventi už mažiau nei 10 USD per mėnesį. Tiesa, skurdžiausiuose kaimuose žmogus per dieną gauna gerti tik apie 0.4-0.7 litro vandens, o ir 10 dolerių atrodo gana didokas įvertis. Nors bene visos nemusulmoniškos Afrikos valstybės jau senokai turi demokratiškus rinkimus ir modernios valstybės valdymo principus, realybė visiškai kitokia. Prezidentai būna žiaurūs, korumpuoti, o apie daugelį valstybės vadovų sklando paslaptingi gandai. Pvz. Liberijos vadovas Ch.Taylor‘as buvo kaltinamas kanibalizmu, kad tiesiog suvalgė savo oponentą, kurį išvertė iš valdžios.

Pietų Afrikos Respublika

Pietų Afrikos Respublika dažnai laikoma civilizuočiausia ir labiausiai pažengusia Afrikos valstybe. Čia ilgai kartu gyveno olandų kolonistai ir britai, tačiau karinis konfliktas atvedė britus į pergalę ir tada olandai buvo priversti asimiliuotis. Daug baltųjų PAR gyventojų kalba angliškai arba olandiškai net ir dabar. Vis dėlto šiomis dienomis šalį kamuoja smurto ir kitų nusikaltimų antplūdžiai. Šiaurėje šalis ribojasi su Namibija ir Zimbabve, rytuose - su Mozambiku ir Svazilandu.

Pietų Afrika pasižymi kalbų ir kultūrų įvairove. Čia rasite daug didingų istorinių paminklų, išvysite daugybę egzotiškų laukinių gyvūnų, nuostabių gamtos vaizdų ir puikiai pastatytų miestų, patirsite nepaprastą vietinių žmonių draugiškumą. Šiame regione gimęs žmogus pabrėžia, kad tai yra jo kultūrinio paveldo dalis, ir veda kultūrines ekskursijas, norėdamas parodyti šalies istoriją.

Apartheido muziejus

Po vaizdingos kelionės, tęskite į Apartheido muziejų, vieną svarbiausių kultūrinių paminklų šalyje. Pasivaikščiokite po įtraukiančias ekspozicijas, kurios seka Pietų Afrikos kelią nuo priespaudos iki laisvės. Šis muziejus yra gyvas liudijimas apie šalies sudėtingą praeitį ir siekį užtikrinti vienybę ateityje.

Pietų Afrikos tradicijos ir papročiai

Kitos gentys organizuoja ekstazinius ritualus bei kitas procesijas, kurių metu šokama per kartį ar kitą objektą. Eiliniai vyrai peršoka kartį iškeltą į daugiau nei 1,9 m aukštį, o tą padaro ir su kasdiene apranga. Dauguma genčių taip pat turi „įšventinimo į vyrus“ papročius. Pietų Afrikoje kai kurios gentys atlieka ritualą, skirtą įrodyti, kad berniukas tampa tikru vyru. Sulaukę tam tikro amžiaus, berniukai žiemą yra išsiunčiami į atokią trobelę, kurioje prasideda vadinamoji „Khweta“ ceremonija. „Lobola“ - dar viena prieštaringai vertinama Pietų Afrikos tradicija, kai nuotakos šeima derasi su jaunikiu dėl nuotakos kainos. Derybos vyksta raštu.

Kitos teorijos apie žmonijos lopšį

Be Afrikos hipotezės, egzistuoja ir kitų sampratų apie žmonijos kilmę. Vienas seniausių rašytinių šaltinių - Biblija sako, kad Dievas ne tik sukūrė žmogų, bet ir paruošė jam Rojaus sodą. „VIEŠPATS Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs.“ (Šventasi...)

Lemūrijos teorija

XIX amžiuje, remiantis Darvino, Hekslio ir kitų žymių mokslininkų darbais, iškilo teorija, kad žmonija galėjo atsirasti paskendusiame žemyne - Lemūrijoje.

Trakijos hipotezė Šiaurės Afrikoje

Yra ir kitų teorijų, teigiančių, kad žmonijos lopšys galėjo būti kitose vietovėse. Viena iš tokių teorijų siejama su Šiaurės Afrika, kuri galėjo būti vadinama Trakija. Šią teoriją grindžia toponiminiai objektai ir miestų pavadinimai, tokie kaip Trys (dėl trijų viršukalnių) ir Trakai (slavų vadinami Troky). Dirys kalnai ir Trakijos sąsajos taip pat minimi. Šiaurinės Etiopijos pusėje yra viršukalnės: vakaruose - 3340 m, 3825 m, 4165 m; centre - 3265m, 3376 m, 3415 m; rytuose - 2637 m, 2187 m, 2216 m. Miestai Kair(t), Dira, Diryna, Dirėja. Objektų fragmentai: Atlaso kalnai anksčiau vadinosi Dirys. Originalus buvęs pavadinimas Trys. Kodėl Trys? Dėl viršukalnių, stūksančių šalia viena po kitos, dėka. Gyventojai vadinami trogloditais, t. y. trog(y)loditais - trokyloditais. Beje, mūsų miestą Trakus slavai iki šiol tebevadina Troky vardu. Triakiais. Triakiai“. kuris gynė jų kraštą iš jūros pusės. (dab. vadinami „ūlų trogloditais“ - trok(y)loditais. Vyresnysis veikale „Geografija“ (VI, 189 str.). Trynėja pavadinimuose. Chartum - Kartum - Tr(i)akum miesto prie Nilo upės vardas.

Senovės civilizacijų palikimas

Negalima pamiršti ir senovės civilizacijų, tokių kaip majų, actekų ir inkų, palikimo Amerikoje. Inkų imperija, nusidriekusi išilgai dabartinio Peru ir Čilės pakrančių, buvo vienintelė mums žinomoje žmonijos istorijoje aukštai išsivysčiusi civilizacija į pietus nuo pusiaujo. Inkai sudarė valdantįjį visuomenės sluoksnį, uždarą kastą, kurios žmonės buvo skiriami svarbioms valstybinėms ir karinėms pareigoms. Jie balzamuodavo savo mirusiuosius valdovus, panašiai kaip senovės egiptiečiai. Jų miestų apleidimas, kryžiaus simbolio naudojimas ir legendos apie dievžmogį primena kitas senovės civilizacijas.

Archeologija atlieka svarbų vaidmenį ieškant atsakymų į klausimą apie žmonijos lopšį. Archeologiniai atradimai, tokie kaip Gobekli Tepe (seniausia pasaulyje šventykla Turkijoje), Indo slėnio civilizacija ir Ašurbanipalo knygų lobynas, atskleidžia vis naujus puslapius iš žmonijos istorijos. Svarbiausi archeologiniai atradimai apima: Gobekli Tepe: Seniausia pasaulyje šventykla, pastatyta maždaug prieš 12 000 metų. Indo slėnio civilizacija: Seniausia žinoma Indostano civilizacija, gyvavusi 3 000-1 500 m. pr. m. e. Ašurbanipalo knygų lobynas: Seniausia raštų kolekcija planetoje, apimanti tekstus nuo 7 a. pr. m. e.

Kultūros ciklų teorija ir paslaptys

Kultūros ciklų teorija, pradėta Graebnerio, tobulinta W. ir daugybės kitų etnologų, remiasi kultūros ciklo sąvoka. Ši teorija teigia, kad kultūra vystosi cikliškai, pereidama per skirtingus etapus. O. Menghinas išskiria tris pagrindinius kultūros ciklus: Žmogus gamtoje (Naturmenschentum), Žmogus kaip gamtos brolis (Naturbrudertum), Žmogus kaip gamtos viešpats (Naturbeherrschung).

Visose pasaulio tautose išlikęs padavimas apie kažkokią katastrofą, mūsų Žemę užgriuvusius baisius žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, tvanus. Daugelis šalių likę negyvenamos. Dalis sausumos nugrimzdusi į jūros dugną. Išnykę, matyt, ir ryšiai, egzistavę anksčiau tarp tolimiausių Žemės rutulio rajonų. Yra hipotezė, kad šiuos sugriovimus ir pražūtį atnešusi kometa, kuri staiga pasirodžiusi mūsų danguje maždaug vienuolika tūkstančių metų prieš naująją erą. Kaip atrodė pasaulis prieš katastrofą, jei ji iš tikrųjų buvo? Seniausios istorijos ir archeologijos faktai piešia nuostabų vaizdą. Iš jo mokslininkai sprendžia, kad be galo senais laikais Žemėje egzistavo kažkokia aukšta civilizacija. Tautos, katastrofos metu žuvusios ir išsisklaidžiusios po pasaulį, daug žinojo. Tikriausiai šių žinių liekanas mes aptinkame senovės Indijoje, Egipte ir Pietų Amerikoje. Mes tegalime tiktai spėti, kokia nuostabi ir plati buvo žinija, kurią palaidojo katastrofa. Kai kuriuos atradimus žmonija turėjo pakartotinai padaryti, praėjus tūkstančiams metų. Vienos tokios valstybės - civilizuoto miesto (Ūro) įkūrėjai buvo šumerai. Jeigu žinotume iš kur atėjo šumerai ir kaip jie pasiekė tokį žinių, kultūros ir gamybos lygį tuomet viskas būtų aišku. Apie tolimus šumerų laikus mums labai trūksta informacijos, kadangi tai netgi ne istorija - tai priešistorė. Žmonijos istorija - tai kelionė, kurios ištakos siekia tolimą praeitį. Mūsų Žemės civilizacijos istorija aprašyta labai seniai ir daug kartų.

Kelionė į Etiopiją: sustojęs laikas ir unikalios gentys

A.Rutkauskienė pasakoja apie savo kelionę į Etiopiją, kuri reikalauja psichologinio pasiruošimo. Tai viena seniausių ir skurdžiausių pasaulio šalių, bet išliko labai autentiška, nes niekada nebuvo kolonizuota, išskyrus kelerius metus trukusią Mussolinio Italijos okupaciją. Šalis neturi uosto, nesiriboja su jūra, todėl nebuvo įdomi kolonizatoriams. Ilgą laiką joje buvo socialistinė santvarka, iš kurios jie išsivadavome kaip ir Lietuva, 1991-aisiais.

Lalibela - krikščionybės bastionas

Neatsitiktinai vienas didžiausių turistų traukos objektų - paslaptingoji Lalibela, krikščionybės bastionas. Pirmieji europiečiai, išvydę Lalibelos miestą ir bažnyčias, buvo portugalai. Kadangi bažnyčios buvo iškaltos iš uolienos, jos priskiriamos monolitiniams statiniams. Lalibelos komplekso bažnyčia Medhame Alem yra laikoma didžiausia pasaulyje monolitine bažnyčia. Visas 11 bažnyčių į visumą sujungia painus tunelių labirintas, siauri koridoriai, galerijos ir grotos.

Etiopijos gentys ir jų papročiai

Po krikščionybės objektų turistai susipažįsta su šios šalies gentimis. Neabejotinai didžiausias Etiopijos turtas - jos unikalios gentys. Komunikacija su jais sudėtinga, nes jie neturi kalendorių, viską skaičiuoja pagal pilnatį, ateina pilnatis ir užriša mazgelį. Pasak keliautojos, nuo vienos genties viename slėnio pusėje iki kitos kartais reikia parą važiuoti plynaukštėmis. O Afrikoje tai gana ekstremalu. Susisiekimas tik numanomais keliais, važiavome džipais, vieną vakarą ėmė ir sugedo mašina: saulė leidžiasi, vėsta, tuoj pradės lįsti žvėrys, esame vidury niekur, telefonai neveikia.

Daugelis genčių gyvena taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų, praktikuoja animizmą, tarpusavyje kaunasi dėl gyvulių, kurie yra didžiausias jų turtas. Kai kuriose gentyse išlikę po kelis tūkstančius, kitose - vos po kelis šimtus žmonių. Jų buitis panaši savo skurdumu. Vietinėms gentims negalioja pinigai, jų valiuta - ginklai, kuriuos perka už galvijus. Jie gyvena dūminėse pirkiose, bet vaikšto su kalašnikovais. Nesupranta klausimo, kada gimei ir koks tavo vardas. Sudano Latuka gentyje yra įprasta, kad vyras, norėdamas vesti, pasigrobia nuotaką. Vyresnieji jo šeimos nariai eina pas nuotakos tėvą prašyti merginos rankos, jeigu tėvas sutinka, tai jis nuplaka sužadėtinį, taip išreikšdamas savo pritarimą.

Hamerių genties „Šokinėjimo per jaučius“ šventė

Kai jauna moteris sulaukia pilnametystės, jai po oda pradeda kišti pagaliukus, žaizdos karštyje užsvyla ir lieka susiformavę randai. Lankydamasi hamerių gentyje, A.Rutkauskienė pateko į „Šokinėjimo per jaučius“ šventę, kurios metu berniukai įšventinami į vyrus. Šventės kulminacija - jaunuolio ėjimas per sustatytų į eilę jaučių nugaras. Jei jaunuolis suklumpa ir neperbėga jaučių nugaromis, į vyrus neįšventinamas ir dar metus laukia kitos progos. Šventinamojo jaunuolio giminaitės ir draugės yra... plakamos. Plakimo esmė - tam, kuris bus įšventintas į vyrus, jos nori įrodyti draugystę ir artumą, be to, nori parodyti savo drąsą ir sugebėjimą ištverti skausmą. Jei jį pakelia, vadinasi, pasirengusios gimdyti. Šokdamos ratu sviestu tepasi nugaras, geria naminukę, garsiai dūduoja ir žvangina papuošalus trepsėdamos kojomis. Moterys yra plakamos rimbais su metaliniais antgaliais, išplakamos iki alpulio, jos klykia plakamos.

Bumi ir mursių gentys

Kita Etiopijos gentis - bumi. Ši gentis dėl maisto, vandens išteklių ir nuožmaus karingo būdo su kaimyninėmis karo ir hamer gentimis, nuolat migruoja. Kolčo kaimelio moterys pasipuošusios vinimi, įverta į lūpą - tuo jos išsiskiria iš kitų aplinkinių genčių. Tai viena spalvingiausių ir mažiausių vietinių genčių, kurioje priskaičiuojama nuo 1000 iki 3000 žmonių. Garsiausia Omo slėnio gentis - karingieji mursiai, įsikūrę vienoje labiausiai atsilikusių ir archajiškų gyvenviečių. Aršieji mursiai degina miškus, šaudo dramblius ir raganosius, vėliau jų ragus bei iltis maino į ginklus. Bet labiausiai ši gentis išgarsėjo tuo, kad mursių moterys puošiasi į lūpas įvertais moliniais diskais (lėkštelėmis) - kad velnias pro burną neįlįstų. 15-16 metų mergaitei prapjaunama apatinė lūpa ir į skylę įstatomas molinis diskas. Laikui bėgant, lūpa vis labiau tempiama, o diskas didinamas. Dorze genties žmonės kultivuoja terasinę žemdirbystę.

„Boutique Travel“ vadovė išskiria Etiopijos gamtos grožį. Plauki laiveliu nuostabiu Čamo ežeru ir matai, kaip į tave spokso dešimtys akių iš vandens. Tik vienas neatsargus judesys ir tapsi krokodilų pietumis. Ežeras garsus visoje Afrikoje - tiek daug krokodilų vienoje vietoje vargu ar kur rasite… Taip pat ežere gyvena impozantiškieji hipopotamai, pulkai pelikanų, egrečių, garnių, avocečių, marabu, erelių žuvininkų ir gausybė kitų paukščių.

Pietų Afrikos turistinės vietos

Pietų Afrikos Respublika turi 3000 km ilgio pakrantę, tad paplūdimių čia - apstu. Štai 10 vietų, kurias rekomenduojame aplankyti, jei planuojate atostogauti šioje šalyje:

1. Krugerio nacionalinis parkas: tai lankomiausias šalies objektas. Tai 2 milijonus hektarų užimantis gyvūnų rezervatas, esantis 1600 kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Ši pievų teritorija žinoma “Lowveld” pavadinimu, o vietiniai ją vadina “tikrąja Afrika”. Subtropiniame klimate veši ir tankūs lapuočiai, ir spygliuočiai medžiai, sukuriantys natūralų botanikos sodą. Nacionaliniame parke gyvena drambliai, liūtai, zebrai, žirafos ir daugybė kitų mažu bei didelių gyvūnų. Galite užsisakyti turą su gidu, išsinuomoti kalnų dviratį arba išsirengti į safarį pėsčiomis.
2. Sodo kelias (Garden Route): dar viena nuostabi kalnuota vietovė, skalaujama jūros bangų. Ji išsidėsčiusi pietrytinėje Pietų Afrikos pakrantėje ir tęsiasi nuo Vakarų Kape esančio Heidelbergo miesto iki Storms upės. Klimatas - tropinis: vasarą šilta ir drėgna, žiemą - vėjuota. Tarp nuostabių koralinių rifų nardo banginiai, delfinai ir ruoniai, pakrantėse čiulba 300 rūšių paukščiai. Čia tikrai bus ką veikti ir į ką pažiūrėti!
3. Durbano paplūdimys: jei jūsų kelionės į Pietų Afriką tikslas - pasimėgauti saule ir jūra, siūlome rinktis Durbano paplūdimį. Durbanas - judrus uostas ir trečias pagal dydį šalies miestas. Jis garsėja nuostabiu paplūdimiu, be to, čia rasite vienintelį Pietų Afrikoje banglenčių sporto muziejų. Paplūdimyje gausu kavinių, restoranų, prekybos centrų, blusų turgų, vandens pramogas siūlančių prekeivių. Dėl šių priežasčių Durbanas yra viena lankomiausių šalies vietų. Nepamirškime ir puikaus subtropinio klimato, kuris vilioja turistus ir vasarą, ir žiemą.
4. Mpumalanga: žodis “Mpumalanga” zulų kalba reiškia “vietą, kur teka saulė”. Ši provincija išsidėsčiusi rytinėje šalies dalyje, kuri dar vadinama “Highveld”. Centriniame provincijos regione stūkso didingų kalnų grandinės, auga vešlūs miškai, klajoja laukiniai gyvūnai. Mpumalangos teritorija ir jos kalnai, žali miškai ir įspūdingi kriokliai užima maždaug 80 tūkst. kv. km plotą. Čia išsibarstę kaimai ir miesteliai reprezentuoja turtingą šalies kultūros paveldą.
5. Stalo kalnas: Keiptaune esantis Stalo kalnas - vienas įstabiausių gamtos kūrinių. Ši kalnų grandinė su visiškai plokščiu viršumi yra vaizduojama ir Keiptauno vėliavoje. Dėl tokios neįprastos išvaizdos Stalo kalnas pritraukia minias turistų. Norėdami pasigrožėti nuo viršūnės atsiveriančia panorama, pasikelkite funikulieriumi arba užkopkite patys. Kalno viršūnė yra plokščiakalnis su stačiais uolų skardžiais, kuris tęsiasi maždaug 3 km.
6. Sovetas (Soweto): tai tik Johanesburgo miesto, esančio Gautengo provincijoje, dalis, tačiau jis įtrauktas į 10 lankomiausių objektų sąrašą. Šioje 150 kv. km teritorijoje gyvena pusantro milijono žmonių, kurių didžiąją daugumą sudaro juodaodžių afrikiečių populiacija. Sovetas garsus tuo, kad jame daug metų gyveno Nelsonas Mandela. Be to, čia yra Hektoro Pietersono muziejus ir Laisvės aikštė. Vietiniai gyventojai nepamiršo senosios Pietų Afrikos kultūros; turistai gali paganyti akis į ryškiaspalvius tautinius drabužius ir pasiklausyti šiam regionui būdingų užburiančių melodijų.
7. Johanesburgas: dar vadinamas “Aukso miestu”, yra viena populiariausių atostogų vietų Pietų Afrikoje. Tai didžiausias šalies miestas ir Gautengo provincijos (turtingiausios provincijos Pietų Afrikoje) sostinė. Priešingai nei daugelis kitų pasaulio metropolių, Johanesburgas neturi priėjimo prie jūros ar upės. Turistus vilioja geras klimatas, aktyvus naktinis gyvenimas ir galybė pramogų. Johanesburgas populiarus ir dėl to, kad čia yra daug zoologijos sodų, teatrų, restoranų, istorinių muziejų ir prabangių prekybos centrų.
8. Vynininkų miesteliai (Winelands): Keiptauno rytuose išsidėstęs Winelands regionas - tai žali slėniai, kuriuos juosia kalnų grandinės, ir miesteliai su nuosavais vynuogynais. Pasidairę po vaizdingas vietoves, pasigrožėkite XVII a. olandų architektūra ir pavakarieniaukite viename iš gausybės restoranų. Rasti viešbutį bus nesunku, nes šis vaizdingas slėnis jau seniai vilioja Pietų Afrikoje viešinčius turistus.
9. Šiaurės Kapas: Paskutinis 10-ies populiariausių objektų sąraše yra Šiaurės Kapas. Tai didžiausia, tačiau rečiausiai apgyvendinta šalies provincija, mat dalį jos užima Karoo pusdykumė ir Kalahario dykuma. Per šiuos didžiulius nederlingos žemės plotus tekanti Oranžinė upė sukuria keletą gaivių oazių. Šioje vietovėje išvysite didelę botanikos įvairovę, nes čia auga įvairių rūšių sukulentiniai (sultingi) ir dykumų augalai. Likusioji provincijos dalis - įvairūs miesteliai ir kaimai, kuriuose galima išmėginti vandens sportą ir kitas pramogas.

tags: #zmonijos #lopsys #pietu #afrika

• Priežastys ir patarimai tėvams dėl vaiko agresijos
• Kaip pasirinkti kempinę kūdikiui
• Kaip gydyti peršalimą būnant nėščiai?
• Sužinokite apie ginekologijos paslaugas Antakalnio gatvėje
• kaip vystosi stuburinių embrionai