Žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis: prigimtinis principas ir jo raiška
Visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas. Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pirmoje pastraipoje pažymima, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Ši nuostata nėra tik istorinis dokumentas, tai moralinis kompasas, kuris po Antrojo pasaulinio karo iš esmės pakeitė žmonijos suvokimą apie tai, kaip valstybės privalo elgtis su savo piliečiais.
Prigimtinių teisių doktrina ir Lietuvos teisė
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje yra įtvirtinama pamatinė norma, kuria remiantis garantuojamos ir ginamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad žmogaus prigimtis yra pirminis prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių šaltinis. Prigimtinių žmogaus teisų doktrina teigia, kad žmogaus teisės ir laisvės atsiranda ne valstybės valia, bet žmogus jas įgyja gimdamas, jos yra neatskiriamos nuo asmens ir nesieja jo nei su teritorija, nei su tauta.
Konstitucinė nuostata dėl prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių pobūdžio yra viena svarbiausių Lietuvos Respublikos demokratinės konstitucinės santvarkos pagrindų. Žmogaus teisių pripažinimas ir jų konstitucinis garantavimas yra vienas svarbiausių teisinės valstybės bruožų. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsižvelgiant į pagrindinius Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius žmogaus teisių reikalavimus.
Žmogaus teisių istorija
Žmogaus orumas kaip vertybių pagrindas
Žmogaus orumas yra žmogaus teisių pagrindas, kurį reikia saugoti ir puoselėti. Lietuvos konstitucijos II skirsnyje žmogaus orumas minimas keturis kartus: tvirtinama, kad jį gina įstatymas, kad draudžiama jį žeminti, o įstatymai saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į žmogaus garbę ir orumą. Orumas turi bent tris skirtingus aspektus ar atspalvius:
- Asmens autonomija: Kanto filosofijoje orumas yra neįkainojama, besąlygiška, įgimta vertės rūšis, susijusi su gebėjimu nusistatyti ir įgyvendinti gyvenimo planus.
- Lygybė ir pagarba: Žmogiškasis orumas paverčia kiekvieną žmogų lygiaverčiu piliečiu, nebelieka luomų ar rangų, kurie suteiktų skirtingas teises.
- Elgsena ir laikysena: Orumas dažnai siejamas su žmogaus gebėjimu išlaikyti pagarbą sau ir kitiems, nepasiduodant žeminančioms aplinkybėms.
| Teisės sritis | Reguliavimo esmė |
|---|---|
| Pilietinės teisės | Gyvybė, laisvė, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamybė. |
| Politinės teisės | Dalyvavimas valdant šalį, rinkimų teisė, peticijos teisė. |
| Socialinės teisės | Socialinė parama, švietimas, darbo teisių apsauga. |
Konstitucinė apsauga ir apsaugos mechanizmai
Svarbus žmogaus teisių principas yra suformuluotas Konstitucijos 30 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjant konstitucines žmogaus teises, svarbu nepamiršti, kad jos detalizuojamos atskiruose įstatymuose, tačiau visos normos turi būti suderintos su Konstitucija, nes negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai.
Pavyzdžiui, seksualinis priekabiavimas yra viena iš formų, kuria pažeidžiamas žmogaus orumas, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumas bei teisė nebūti diskriminuojamam. Veiksmingai taikomos teisės normos, įskaitant Darbo kodekso nuostatas ir baudžiamąją atsakomybę, yra būtinos siekiant atkurti galios pusiausvyrą, kurios nebuvimas yra prielaida priekabiavimo praktikoms. Kiekvienas pilietis gali tapti šių vertybių ambasadoriumi paprasčiausiuose gyvenimiškuose pasirinkimuose, gindamas ne tik savo, bet ir kitų prigimtines teises.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
