Žmogaus vystymosi stadijos: nuo apvaisinimo iki gimimo
Gyvybės pradžia - tai magiškas momentas, kuriame daugybė procesų susijungia, kad po pasaulį klajotų dar vienas žmogus. Šiame straipsnyje aptarsime žmogaus vystymosi stadijas nuo apvaisinimo iki gimimo, įskaitant ikigemalinį, gemalo ir vaisiaus laikotarpius.
Prenatalinės raidos laikotarpiai
Individualios žmogaus raidos laikotarpis nuo apvaisinimo iki gimimo vadinamas prenataliniu. Jis skirstomas į ikigemalinį, gemalo ir vaisiaus laikotarpius. Nuo apvaisinimo pradžios vidutiniškai per 270 dienų iš vienaląstės zigotos išauga pasiruošęs gimti vaisius. Šis procesas vyksta būsimam naujagimiui saugioje aplinkoje - gimdoje.
Ikigemalinis laikotarpis (progenezė)
Ikigemalinis laikotarpis (dar vadinamas progeneze) apima lytinių ląstelių raidą ir apvaisinimą. Lytinių ląstelių, arba gametų, raida - gametogenezė - tai pasirengimas apvaisinimui. Jos metu vyksta lytinių ląstelių mejozė, todėl chromosomų kiekis sumažėja dvigubai. Per spermatogenezę spermatozoidas netenka beveik visos citoplazmos.
Apvaisinimas - tai sudėtingas ir nuoseklus lytinių ląstelių susijungimo procesas. Natūralus apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakio ampulėje. Į moters makštį lytinio akto metu patenka keli šimtai milijonų spermatozoidų. Kiaušintakių ampulę pasiekia apie 200-500 jų.
Spermatozoidui prisiglaudus prie kiaušinėlio, susijungia abiejų lytinių ląstelių citolemų baltymai, vyksta kiaušinėlio citolemos depoliarizacija, o citoplazmoje padidėja kalcio jonų koncentracija. Tai lemia kiaušinėlio antrosios mejozės pabaigą, kai susidaro subrendęs kiaušinėlis turintis haploidinį chromosomų rinkinį. Žievinės reakcijos metu kiaušinėlio žievės granulės išlieja savo turinį į aplinkinį trynio tarpą. Atsipalaidavę šių granulių fermentai modifikuoja receptorius. Vyksta skaidriosios srities zoninė reakcija, todėl kiti spermatozoidai prie šių receptorių prisijungti nebegali ir nepajėgia prasiskverbti pro skaidriąją sritį. Taigi skaidrioji sritis tampa polispermijos bloku.
Būtent dėl šios priežasties tik vienas vienintelis spermatozoidas „įveikia“ visus kiaušinėlio dangalus ir jį apvaisina. Susiliejus citolemoms, susilieja ir gametų citoplazma. Spermatozoido galva ir uodega įplaukia į kiaušinėlio citoplazmą. Abiejų ląstelių branduoliai dabar vadinami moteriškuoju ir vyriškuoju probranduoliais. Jiems susiliejus į vieną apvaisinto kiaušinėlio, arba zigotos, branduolį, susidaro nauja ląstelė - vienaląstė gemalo užuomazga - zigota.
Pagalbinis apvaisinimas
Dirbtinė reprodukcija yra donoro arba genetinių tėvų spermos ir kiaušidžių (gametų) dirbtinis suliejimas, jei natūraliai yra sunku ar neįmanoma susilaukti vaiko. Lietuvoje dirbtinę apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei įvykdysite tam tikrus reikalavimus.
Yra įvairių pagalbinio apvaisinimo metodų:
- Intrauterinė inseminacija (IUI)
- In vitro fertilizacija (IVF)
- Gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT)
- Zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT)
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)
Gemalo laikotarpis (embrioninis)
Gemalo laikotarpis trunka nuo apvaisinimo iki 8-osios savaitės. Pirmąsias dvi savaites vyksta gemalo užuomazgos raida, vadinama blastogeneze. Gemalo užuomazga skyla, migruoja į gimdą, kur įsitvirtina ir plinta ne tik į gemalo kūną, bet ir į jo plėves bei priedus.
Pirmąją savaitę po apvaisinimo susidariusi zigota, dar būdama kiaušintakyje, kelis kartus greitai dalijasi mitozės būdu ir keliauja į gimdą. Apie trečiąją parą žmogaus gemalo užuomazga būna sudaryta iš 12-16 blastomerų. Tokia ląstelių sankaupa primena avietę ir vadinama morule.
Apie ketvirtąją parą morulė patenka į gimdos ertmę. Pro skaidriąją sritį pradeda skverbtis ir tarp blastomerų kauptis skystis - iš morulės susidaro pūslytė, vadinama blastocista. Jos plona siena, sudaryta iš išorinių ląstelių, vadinama trofoblastu. Viduje lieka blastocistos ertmė ir vidinių ląstelių masė, arba embrioblastas, prigludęs prie trofoblasto. Iš embrioblasto vėliau formuojasi gemalas, amnionas, trynio maišas, o iš trofoblasto - chorionas ir placenta.
Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija ir toliau tęsiasi jos segmentacija. Implantacija - tai blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį. Apie 7-ąją parą blastocista pradeda skverbtis ir nirti į gimdos gleivinę.
Nuo 3-osios savaitės vyksta gastruliacija - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: išorinis - ektoderma, vidinis - endoderma ir vidurinis - mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai. Savaitės pradžioje uodeginiame epiblasto gale susiformuoja pirmykštė linija. Galvinis jos galas pasibaigia sustorėjimu, vadinamu Henzeno (arba pirmykščiu) mazgu. Linija ir mazgas pradeda įdubti.
Trečiosios savaitės pabaigoje ektodermoje prasideda neuruliacija, o mezodermoje - somitogenezė ir vaskuliogenezė. Neuruliacija - tai neuroektodermos (nervinio vamzdžio ir skiauterės) susidarymas. Iš paviršiaus ektodermos vėliau formuosis viso kūno odos epitelis ir jo dariniai.
Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apvaisintos kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. 8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų sistemos jau susiformavusios.
Dvynių raida
Moters organizme gali užsimegzti ir implantuotis dvi ar daugiau gemalų užuomazgų. Jei morulė 1-4 dieną po apvaisinimo skyla į du gemalus, išsivysto identiški (monozigotiniai) dvyniai. Jei apvaisinami du skirtingi kiaušinėliai, susidaro neidentiški (dizigotiniai) dvyniai.
Susijungę dvyniai, populiariai vadinami Siamo dvyniais, gimsta kartą iš 50 000-100 000. Jų formavimąsi lemia vėlyvas (iki 14 dienos) gemalų užuomazgų atsiskyrimas.
Vaisiaus laikotarpis (fetalinis)
Vaisiaus laikotarpis trunka nuo devintos savaitės iki gimimo. Visi organai, užsimezgę gemalo laikotarpiu, jau pradeda atlikti savo funkcijas ir dar intensyviau auga. Nuo 9 iki 40 savaičių vaisius padidėja 12-13 kartų. Galva sudaro ketvirtadalį kūno.
Vaisiaus laikotarpiu, kai vyksta organogenezė, kiekvienas organas turi savo „jautrųjį laiką“. Tai tas laikotarpis, per kurį vyksta aktyviausia konkretaus organo sklaida ir jis yra jautriausias įvairių teratogenų poveikiui.
Normaliai naujagimis gimsta 38-41 savaitę.
Nėštumas: mėnesinis vadovas | 3D animacija
Vaisiaus plėvės ir virkštelė
Vaisiaus plėvės ir virkštelė atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas vaisiaus vystymosi metu. Amnionas (vandenmaišis) apsaugo vaisių nuo sukrėtimų ir išsausėjimo. Chorionas dalyvauja placentos formavimesi. Placenta atlieka įvairias funkcijas: aprūpina vaisių deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, pašalina medžiagų apykaitos produktus, gamina hormonus. Virkštelė jungia vaisių su placenta.
Iš zigotos vystosi ne tik gemalas, bet ir visos vaisiaus plėvės bei priedai.
Gyvybės pradžia ir jos sutrikimai
Nuo apvaisinimo pradžios vidutiniškai per 270 dienų iš vienaląstės zigotos išauga pasiruošęs gimti vaisius. Tačiau ne visada šis procesas vyksta sklandžiai. Segmentacijos sutrikimai, raidos sutrikimai, atsiradę per pirmąsias dvi savaites (blastopatijos), gali lemti gemalo užuomazgos žūtį arba normalų jo augimą.
Sklaidos ydos, atsiradusios gemalo laikotarpiu (embriopatijos), gali būti sunkios ir nesuderinamos su gyvybe, arba palikti ryškių morfologinių bei funkcinių pokyčių. Dažniausiai sklaidos ydas sukelia virusai, motinos vartojami vaistai, alkoholis, nikotinas, stresas ir kt. Chromosominės kilmės raidos ydos susijusios su chromosomų skaičiaus ar jų struktūros pokyčiais.
Dauguma įgimtų sklaidos ydų yra paveldimos ir palikuoniui persiduoda pagal Mendelio paveldėjimo dėsnius. Tokiais atvejais ydas lemia genų pokyčiai, mutacijos.
tags: #zmogaus #vystymosi #stadijos #apvaisinimas #gimimo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
