Žindymas: Nauda, Iššūkiai ir Sėkmės Paslaptys

Maitinimas krūtimi yra ne tik svarbus kūdikiui, bet ir gali būti naudinga mamai, norint numesti svorio. Pagrindinė priežastis, kodėl maitinimas krūtimi gali padėti numesti svorio, yra metabolizmo pokyčiai. Kai maitinate krūtimi, jūsų kūnas sunaudoja daugiau kalorijų pieno gamybai. Metabolizmas taip pat keičiasi po gimdymo, nes kūnas bando grįžti į savo normalų svorį. Maitinant krūtimi, šis procesas gali vykti greičiau.

Hormonai taip pat vaidina svarbų vaidmenį svorio metime maitinant krūtimi. Ypač prolaktinas ir oksitocinas, kurie yra atsakingi už pieno gamybą ir išskyrimą. Šie hormonai ne tik padeda su pieno gamyba, bet ir gali padėti reguliuoti apetitą. Pavyzdžiui, prolaktinas gali sumažinti norą užkandžiauti nesveiku maistu. Tai, kaip organizmas reaguoja į hormonų pokyčius, yra labai individualu.

Nors fiziniai aspektai yra svarbūs, nereikėtų pamiršti ir psichologinio požiūrio. Žindymas gali suteikti mamai stiprybės ir pasitikėjimo savimi. Be to, žindymas gali būti raminantis procesas, kuris padeda sumažinti streso lygį. Mažesnis stresas gali padėti išvengti emocinio valgymo, kuris dažnai prisideda prie svorio padidėjimo.

Subalansuota mityba ir skysčiai

Subalansuota mityba yra pagrindinis sėkmingo svorio metimo komponentas, ypač maitinant krūtimi. Svarbu įtraukti visas maistines medžiagas: baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus ir mineralus. Planuodami savo mitybą, orientuokitės į sveiką ir natūralų maistą. Vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, liesa mėsa ir žuvis yra puikus pasirinkimas. Reikia atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. Bandant numesti svorio ir tuo pačiu metu maitinti krūtimi, svarbu ne tik ką valgote, bet ir kaip dažnai bei kiek valgote.

Skysčiai yra ne mažiau svarbūs nei maistas. Vanduo yra pagrindinis elementas, kuris padeda pieno gamybai ir apsaugo nuo dehidratacijos. Rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens per dieną, tačiau šis kiekis gali padidėti, jei esate fiziškai aktyvūs ar karštu oru. Venkite kofeino ir alkoholio, nes jie gali dehidratuoti kūną ir neigiamai paveikti pieno kokybę.

Nors sveika ir subalansuota mityba turėtų užtikrinti visų reikiamų medžiagų įsisavinimą, kartais gali prireikti papildų. Konsultuodamiesi su gydytoju ar dietologu, galite nuspręsti, kurie papildai jums yra reikalingi. Esmė yra sekti savo sveikatą ir kūno reikalavimus.

Fizinis aktyvumas ir palaikymas

Fizinis aktyvumas yra neatsiejama svorio metimo dalis. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo lygį, ypač po gimdymo. Tokio tipo pratimai ne tik padeda deginti kalorijas, bet ir pagerina nuotaiką, sumažina stresą ir padeda atsigauti po gimdymo. Svarbu atsižvelgti į savo kūno signalus ir neperkrauti savęs.

Kai jaučiatės stipresni ir pasiruošę, galite įtraukti į savo rutiną ir jėgos treniruotes. Jėgos treniruotės gali apimti svorių kilnojimą, atsispaudimus, treniruotes su elastiniais diržais ar netgi kūno svorio pratimus, tokius kaip pritūpimai ir lunges. Konsultuokitės su treneriu arba fizioterapeutu, jei nesate tikri, nuo ko pradėti.

Ne visada reikia eiti į sporto salę tam, kad būtumėte fiziškai aktyvūs. Daugelis kasdienių veiklų taip pat gali prisidėti prie svorio metimo. Svarbiausia yra išlaikyti judrumą ir stengtis integruoti fizinį aktyvumą į savo kasdienybę. Pasirinkite veiklas, kurias jums patinka, ir stenkitės jas atlikti reguliariai.

Vienas iš efektyviausių būdų išlaikyti motyvaciją yra nustatyti aiškius ir pasiekiamus tikslus. Svarbu, kad tikslai būtų realistiški ir įgyvendinami. Per dideli arba per greiti tikslai gali sukelti nusivylimą ir demotyvaciją. Be to, tikslų nustatymas padeda išlaikyti discipliną ir struktūrą.

Stiprūs palaikymo ryšiai gali padėti išlikti motyvuotais ir siekti savo tikslų. Kalbėkite su šeima, draugais ar netgi prisijunkite prie mamų grupių, kurios taip pat siekia numesti svorio. Gera palaikymo sistema gali padėti ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Pasidalinkite savo tikslų su palaikymo sistema ir įtraukite juos į savo kelionę.

Kiekvieną pasiektą tikslą apdovanokite ir skatinkite save. Tai gali būti kažkas paprasto, kaip ilgas karštas dušas, naujas knyga ar netgi masažas. Savęs apdovanojimas padeda išlaikyti motyvaciją ir sukuria teigiamą asociaciją su tikslais.

Svorio metimas maitinant krūtimi yra iššūkis, bet visiškai įmanomas uždavinys. Sėkmės paslaptis slypi subalansuotoje mityboje, tinkamame fizinio aktyvumo lygyje ir stiprioje palaikymo sistemoje. Atminkite, kad kiekvienos moters kūnas yra unikalus, ir tai, kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai. Kantrybė ir nuoseklumas yra raktas į ilgalaikę sėkmę.

Mitybos piramidė žindymo laikotarpiu

Naujagimiui palankios ligoninės ir sėkmingo žindymo pagrindai

Besilaukdamos pirmagimio daugelis mamų pirmą kartą išgirsta, kad kai kurios ligoninės ar gimdymo namai yra palankios naujagimiams. Naujagimiui palanki ligoninė (NPL) yra ta, kuri laikosi 10 reikalavimų ir nepriima nemokamų pieno mišinių bei yra įvertinta nepriklausomų stebėtojų, kurie patvirtina, kad ligoninėje įgyvendimi NPL reikalavimai. Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą 1990 metais paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija kartu su UNICEF. Šio žingsnio šios dvi didelės organizacijos ėmėsi dėl to, kad niekaip nepavyko sustabdyti žindymo, kaip reiškinio, nykimo: vis mažiau ir mažiau kūdikių buvo žindoma, o per 20 metų iki NPL reikalavimų paskelbimo niekaip nepavyko žindymo atgaivinti. Vienas po kito moksliniai tyrimai rodė, kad motinos pienas yra tas maistas, kurį valgydami vaikai auga tokie sveiki ir protingi, kokie jie gali būti pagal savo paveldą iš tėvų, tuo tarpu mišiniais ar kitu maistu maitinami kūdikiai daugiau serga, prasčiau auga ir nepajėgia išnaudoti viso savo protinio potencialo. Tuo tarpu pieno neturėjimas prilygo epidemijos mastams. Ligoninių personalas, iš kurio mamos mokosi pavyzdinės naujagimių priežiūros, nesistemingai taikė naujas žinias apie žindymo valdymą. Kažko reikėjo imtis ir PSO bei UNICEF nusprendė sulošti tėvų korta.

Ketvirtasis, atnaujintas, NPL reikalavimas, sako, kad vos tik gimęs kūdikis nedelsiant turi būti padėtas nuogas jums ant nuogo kūno. Tai labai svarbus reikalavimas ir bet koks nereikalingas įsikišimas - kad ir akušerės noras tiesiog apiplauti kūdikį prieš dedant jums ant krūtinės - gali sutrikdyti kūdikio gebėjimą susirasti krūtį ir pradėti žįsti. Jeigu kūdikis iš tiesų išsitepė krauju dėl kirpimo ar plyšimo, jį galima tiesiog apvalyti ir tiek pakanka. Jeigu po gimdymo buvo būtinas mamos ir vaikučio atskyrimas, tuomet, vos tik abiejų būklė leidžia, mama su vaikučiu turėtų susitikti ir patirti oda prie odos kontaktą - nuogas vaikutis dedamas mamai ant nuogos krūtinės ir ten paliekamas keletui valandų.

Niekam neatiduokite kūdikio! Kai kuriose ligoninėse personalas vis dar elgiasi taip, lyg kūdikis būtų ligoninės nuosavybė, kurią jums tik paskolina pažindyti ir nenoriai atiduoda išvykstant iš ligoninės. Iš tiesų kūdikis yra jūsų ir jūs su tėčiu esate atsakingi už jį, už tai kur ir kaip jis miega, ką valgo ir kaip jaučiasi. Kartais personalas vis dar siūlo paimti kūdikį nakčiai, kad mama galėtų išsimiegoti. Tyrimai ir patirtis rodo, kad po gimdymo tiek turinčios šalia vaikutį, tiek neturinčios jo miega labai panašiai neramiai. Neturinčios netgi prasčiau, nes joms neišsiskiria žindymo hormonai, skatinantys mieguistumą.

Nepasiduokite, jeigu ligoninės personalas nurodinės žindyti tik tam tikrą minučių skaičių ir nedažniau kaip kas kažkiek valandų. Naujagimis geriausiai žino, kiek jis maisto suvalgė ir kada jam reikia vėl pripildyti savo mažą pilvuką, todėl būtina leisti jam valgyti tiek dažnai ir tiek ilgai, kiek jis nori. Kuo daugiau priešpienio jis suvalgys, tuo geriau bus jam pačiam - greičiau pašalins mekonijų, mažiau numes svorio, bus mažesnė naujagimių gelta, ir tuo greičiau prasidės mamai pieno gamyba. Kuo daugiau pieno mažylis ištrauks, tuo daugiau jo gaminsis. Jeigu neramina skausmingi speneliai - paprašykite personalo pagalbos parodyti, kaip taisykingai paduoti krūtį.

Pati nesivežkite į ligoninę ir nesiūlykite kūdikiui čiulptuko nei buteliuko. Net neišnešioti kūdikiai moka gerti iš mažo puodelio, šaukštelio ar pipetės, tuo tarbu išnešiotas kūdikis gali pasinaudoti šiuo savo sugebėjimu, jeigu negali žįsti tiesiai iš krūties ir tokiu būdu jį gali pamaitinti ne tik mama, bet ir tėtis ir net medicinos personalas.

Pasaulio sveikatos organizacija 2006 metais patvirtino medicininių priežasčių, dėl kurių reikėtų naujagimį primaitinti mišiniu, sąrašą. Išnešiotiems kūdikiams medicininė priežastis primaitinti yra svorio kritimas daugiau kaip 10 proc. nuo gimimo svorio. Taip pat įgimtos ligos, kaip galaktosemija, klevo sirupo šlapimo liga ir fenilketonurija - jomis sergančiam naujagimiui ir kūdikiui reikės ne paprasto, o specialaus mišinio. Maitinti mišiniu gali tekti dėl mamos būklės: jei mama yra ŽIV nešiotoja, serga labai sunkia liga (pvz., ištiko sepsis), serga herpes simplex pirmojo tipo virusu, mamai reikia naudoti stiprius raminančius ar antiepileptinius vaistus, nuskausminamuosius, sukurtus opiatų pagrindu, mamai taikomas gydymas radioaktyviuoju jodu ar jodo preparatais, chemoterapija. Taip pat gali būti situacijų, kai dėl mamos būklės laikinai žindyti negalima, tačiau praėjus kuriam laikui, žindymą galima tęsti.

Naujagimio ir mamos oda prie odos kontaktas

Žindymo svarba ir ilgalaikė nauda

Žindymas yra natūralus ir normalus būdas maitinti kūdikius ir mažus vaikus, o mamos pienas yra specialiai ir tiesiog tobulai sukurtas jos vaikui, kokia bebūtų mamos socialinė, ekonominė ir asmeninė padėtis. Net jei ji badaus, ar valgys tik greitojo maisto užkandinėse, jos pienas bus vistiek tobulos sudėties, nes tuo pasirūpino pati gamta ir tik dėl to žmonija išliko - moteris pastoja, išnešioja, pagimdo ir išmaitina kūdikį - savo giminės pratęsimą. Didžioji dalis mamų puikiai pajėgios išmaitinti savo kūdikius tik savo pienu maždaug šešis mėnesius, toliau kūdikis turi būti primaitinamas kietu maistu.

Iš tiesų, dauguma mamų pajėgios pagaminti daugiau nei pakankamai pieno. Deja, daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų vis dar dominuoja pasenusios rutininės procedūros ir elgesys, paremtas dirbtinai maitinamų kūdikių auginimo žiniomis ir gairėmis, kas labai apsunkina žindymą, ar net padaro jį neįmanomu. Ir pernelyg dažnai, deja, tokios mamos dėl to kaltina tik save. Jei nuo pat pirmųjų akimirkų po gimimo leisime mamai ir kūdikiui daryti tai, kam juos sukūrė pati gamta, tai gali iš esmės pakeisti visą situaciją su žindymu. Be abejo, net esant siaubingai pradžiai, mamos ir jų kūdikiai neretai susitvarko su žindymu ir tęsia jį toliau.

Žindymo pagrindas yra geras krūties apžiojimas. Gerai apžiojęs krūtį kūdikis godžiai geria mamos pieną ir gauna jo pakankamai. Mažylis, blogai apžiojęs krūtį, sunkiau iš jos gauna pieną, ypač, jei iš mamos pusės nėra gausios pieno gamybos. Pieno gamyba pirmomis paromis po gimdymo nėra gausi ir tai yra normalu ir taip apspręsta gamtos, bet jei jau pirmomis dienomis krūties apžiojimas nėra geras, mažylis sunkiau gauna pieną ir būtent dėl to tiek daug mamų pirmomis paromis „neturi pakankamai priešpienio”. Dažniausiai mamos tikrai turi pakankamai priešpienio, bet dėl prasto krūties apžiojimo jų kūdikis tiesiog nepaima to, ką jau yra pagaminusi jo mama. Kita prasto krūties apžiojimo medalio pusė - spenelio žalojimas ir jo skausmas. Ir jei tuo pačiu kūdikis negauna pakankamai pieno, jis priverstas ilgai likti prie krūties ir visai netrukus speneliai tampa itin skausmingi ir labai dažnai - rimtai sužaloti.

Itin dažnai naujagimių mamoms pasakoma, kad jų kūdikis puikiai apžiojęs krūtį, nes tikrai lengva pasakyti, kad apžiojimas yra geras žiūrint tik iš šono, nors tai nėra tiesa. Svarbiausia - kaip žindymo metu jaučiasi pati mama, kokie jos pojūčiai vaikui apžiojus krūtį. Mamos taip pat pasimeta klaidinančios ir prieštaringos informacijos apie žindymą jūroje - iš knygų, žurnalų, interneto, artimųjų ir medicinos personalo. Deja, dauguma medicinos personalo turi nedaug žinių ir įgūdžių kaip išvengti žindymo problemų arba kaip jas spręsti, jei jos jau pasirodė.

Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama ir turėti galimybę prieiti prie krūties iškart po gimimo. Dauguma ką tik gimusių kūdikių tikrai gali būti padėti mamai nuogi ant jos nuogo pilvo (oda prie odos kontaktas) per pirmąsias minutes po gimimo. Atlikti tyrimai parodė, jog net minučių amžiaus kūdikiai, jei tik jiems leidžiama, pradeda savo ropojimą link krūties nuo mamos pilvo, pasiekia krūtį, apžioja ją ir patys savarankiškai pradeda žindymą. Šis procesas užima nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet mamai ir jos kūdikiui turi būti suteikta ši galimybė ir šis laikas (mažiausiai 1-2 valandos) buvimo kartu, kad jie galėtų pradėti pažinti vienas kitą. Taip krūtį „savaime apžioję” be jokios kitų žmonių pagalbos mažyliai dažnai patiria mažiau žindymo problemų.

Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama iškart po gimimo ir kiek įmanoma daugiau pirmąsias gyvenimo savaites. Atlikti tyrimai parodė, kad mažylis, laikomas oda prie odos su mama, išlieka toks pat šiltas, kaip būtų laikomas inkubatoriuje. Oda prie odos kontaktas yra svarbus mamai ir kūdikiui ir ne vien dėl sklandios žindymo pradžios: jo širdutė plaka ritmiškiau, jo kvėpavimas yra ramesnis ir kokybiškesnis, jis jaučia mažiau streso, jo miegas yra labiau gilus ir jis jaučiasi saugiai ir gerai.

Geras krūties apžiojimas yra ypač svarbus sėkmingam žindymui. Deja, dažnai mamai su krūties apžiojimu padeda žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie tai, ką reiškia geras krūties apžiojimas. Jei mamai skauda, jei jos spenelių būklė blogėja diena iš dienos - apžiojimas yra netinkamas ir jį būtina taisyti. Skausmas nėra normalu! Normalu yra tam tikras diskomfortas nuo to, kad spenelis burnoje apžiojimo metu vakuumo dėka pailgėja savo trečdaliu, tačiau tai nėra mechaninis spenelio traumavimas kietomis burnytės struktūromis (dantenomis ir kietuoju gomuriu), kuomet spenelis iš vaikučio burnos išeina „suplotas”, suspaustas, kaip nupjautas, įgnybtas, kaip gerai palygintas „su kantukais” ir pan.

Mamai su kūdikiu reikia būti kartu toje pačioje patalpoje visą parą, bet koks jų išskyrimas yra didžiulis stresas abiems. Kūdikiai moka parodyti, kada nori valgyti daug anksčiau nei pradeda verkti iš alkio. Dar miegant mažylis ima krutėti, sukti galvą į šoną, ieškoti savo kumštuko. Tai yra ankstyvojo alkio požymiai, kuomet mama dar turi laiko ramiai pasiimti vaikutį, rasti patogią žindymo pozą ir bent kelis kartus pridėti vaikutį prie krūties siekiant geriausio apžiojimo. Vystyklų keitimas prieš pat žindymą nėra gera mintis - taip mama praranda brangų laiką tarp minėtų alkio stadijų ir greit ateinama iki vėlyvojo alkio stadijos. Žindyti reikia ne pagal laikrodį, o stebint mažylio ankstyvojo alkio signalus.

Tėveliai turi užtikrinti, kad mažylis būtų maitinamas pagal jo poreikį, tačiau ne rėčiau nei 2-3 val. dieną ir 3-4 val. naktį. Žindymo sesijos trukmė priklauso nuo to, ką vaikelis daro prie krūties, t.y. jis turėtų aktyviai „prašyti” iš jos pienelio, greitai ir nestipriai ją žįsdamas, o kai tik į tai sureagavęs mamos kūnas atleidžia iš krūties pieno „bangą”, jis turi jį ryti dideliais ir ritmiškais gurkšniais. Tokios „bangos” trukmė yra apie 1,8-2,5 min., jei mažylis iššaukia tokias 3 „bangas”, jis gauna apie 95% krūtyje sukaupto pieno ir jei jo jam nepakako, jam pasiūloma kita krūtis.

Kūdikiui iki pusės metų nereikia vandens, arbatėlių, sulčių, o naujagimiams retai prireikia glukozės tirpalo ar pieno mišinio. Visų pirma reikia siekti gero krūties apžiojimo, o tik tuomet spręst su gydytoju, ar jūsų mažyliui tikrai reikia primaitinimo. Nemokami pieno mišinių pavyzdžiai, buteliukai, čiulptukai, žindukai, bet kokie daiktai ar spauda su dirbtinio kūdikių maitinimo firmų atributika ir reklama nėra dovanos.

Kartais dėl įvairių priežasčių žindymas iškart po gimdymo nėra įmanomas. Tačiau daugeliu atvejų tai tikrai yra įmanoma po kurio laiko - svarbu pradėti krūties stimuliaciją (pieno ištraukimą) rankomis po gimdymo praėjus 2-4 valandoms, reguliariai traukiant jį iš abiejų krūtų iškart po 15-20 min. (iš kiekvienos krūties) visą parą kas 3 val. Grįžus namo kurį laiką bus neįprasta, pradėjus gyvenimą jau su nauju šeimos nariu, tačiau ilgainiui viskas susitvarkys.

Iškart po gimdymo ji gali valgyti viską, ką valgė iki nėštumo, jos raciono principai: saikas, maistingumas ir įvairovė. Jai būtina gerti tiek, kad nejaustų troškulio, o jei iki gimdymo nebuvot pratusi gerti, tuomet visad turėkite vandens butelį šalia savęs ir atsigerkite bent kelis gurkšnius prieš kiekvieną maitinimą ir net jo metu.

Praėjus 6 savaitėms po gimdymo būtina apsilankyti pas savo ginekologą ir jei jis nustato, kad moteris sveika ir atsistatė po gimdymo, mama gali sportuoti (tuomet svarbu yra gera sportinė liemenėlė), eiti į pirtį, gulėti vonioje, maudytis baseine, jūroje ir kt. Ji gali naudotis kosmetologų, grožio salonų ir spa paslaugomis, net eiti į soliariumą, naudoti kremus, aliejus ir kitas kosmetines priemones. Asmeninė higiena lieka tokia pati, kaip ir įprastam gyvenime, t.y. krūties prieš žindymą nereikia specialiai „ruošt”, valyt, praust ar pan.

Maitinant galima darytis absoliučiai visus būtinus sveikatos patikrinimus ir procedūras - rentgeno nuotraukas, KT, magnetinį rezonansą, gydyti dantis, naudoti nuskausminimą ir pan. ir po to iškart grįžt pas savo kūdikį ir jį maitinti.

Nuo pirmųjų dienų ir visą laktacijos laiką mamai reikia saugoti savo krūtis nuo traumų, o ne nuo „perpūtimo”, nes užspaudus, užgulus, užveržus, užgavus krūtį, traumuojami joje esantys pieno latakai, dėl to vyksta jų patinimas ir per sumažėjusį jų spindį pienas blogiau prateka, ar visai neprateka. Ir pirma atsiranda pieno kamštis (laktostazė, arba pieno sąstovis), jei nieko nedaroma, ar elgiamasi neteisingai - po to toje vietoje vystosi pieno liaukos uždegimas (mastitas), o dar vėliau ten pradeda kauptis pūliai (susidaro abscesas). Todėl ypač pirmąsias 6 savaites, kuomet kūnas kasdien didina pieno gamybos apsukas reaguodamas į krūties ištuštinimą, nereikia išvis jokios liemenėlės. Jei krūtinė didelė ir be liemenėlės yra nepatogu, tuomet geriau naudoti apatinius tolygiai prie kūno priglundančius marškinėlius (ar net glaustinukę), negu dėvėti maitinimui skirtą liemenėlę ar net sportinę liemenėlę. Po to galima bandyti pasirinkti sau tinkamą niekur neveržiančią liemenėlę, bet dėvėti ją kuo mažiau, o ne nuolat. Taip pat krūtys yra jautrios pieno persipildymui - iki jausmo „tuoj sprogs” ar „kaip akmuo” - tokie persipildymai gali skatinti pieno sąstovių atsiradimą ir, kas dar blogiau, ilgesnis pieno liaukos persipildymas skatina pieno gamybos mažėjimą. Pirma pagalba atsiradus pieno sąstoviui - mamos poilsis, šaltis (iki 20 min. vienu metu) ant skaudančios vietos, ITIN švelnus masažas (daugiau - „prastumdymas”) pirštų galiukais ir vaikučio dėjimas prie krūties taip, kad smakriukas liestų tą vietą, arba būtų bent jos kryptimi. Jei taip gelbėtis atsiranda aukšta kūno temperatūra ir per 24 val. nepagerėja, reikia kreiptis į gydytoją.

Dažnai girdžiu kaip mamytės sako: „žindau savo mažylį pagal poreikį, maždaug kas 3-4 valandas”. Tačiau naujagimis, jeigu papildomai nėra primaitinamas, negirdomas ir negauna čiulptuko, paprasčiausiai NEGALI taip retai prašyti žįsti. Naujagimis turi būti žindomas mažiausiai 8-12 kartų per parą. Tai reiškia, kad kažkas žįs kas tris valandas, o kažkas dažniau nei kartą per dvi valandas. Kai kurie mažyliai gali norėti žįsti kas 10 minučių, kai kurie - po 10 minučių kas dvi valandas, kai kurie - po 40 minučių kartą į dvi valandas ir visi šie skaičiai yra visiškai normalu.

Mažylis pravirko ar tiesiog sunerimo, mama, ilgai nesvarsčiusi, duoda krūtį ir tik tada tikrina visas kitas verksmo priežastis - ar nešlapias, ar jam ne per karšta, ar patogiai guli ir kt.? Kaip dažniausiai būna gyvenime? Mažylis sunerimo - mama galvoja, kas atsitiko? Kuo ilgiau galvoja, tuo labiau nerimsta mažylis ir tuomet jį įsiverkusi vis sunkiau nuraminti netgi krūtimi. Rezultatas: mama pradeda jaudintis, tą jaudulį jaučia mažylis ir susidaro užburtas ratas.

Dažnai vyresnės kartos mamas ir močiutes apima siaubas, kai jos sužino kiek kartų per parą žindomas mažylis, o tas skaičius gali siekti 30 kartų, priklausomai nuo vaiko temperamento ir savijautos. Mažylių poreikiai labai individualūs, ir kokius poreikius turės jūsų mažylis sunku pasakyti, todėl nekreipkite dėmesio į aplinkinių replikas, nelyginkite savo vaikelio su draugės. Nemanykite, kad dažnas žindymas išliks visą laiką. Augant mažyliui, jis pradeda domėtis jį supančia aplinka, ir vis mažiau nori būti prie krūties. Visgi nepamirškite, pirmąjį pusmetį žindymo trukmės riboti negalima.

Tik pats mažylis gali nuspręsti, kiek jam reikia būti prie krūties. „Žiūrėkite į vaikelį, o ne į laikrodį”. Kiekvienas mažylis pats nusistato optimaliausią režimą. Vietoje pastangų kuo greičiau baigti žindymą, išmokite teisingų žindymo padėčių, atsipalaiduokite žindymo metu, pailsėkite, paskaitykite, pasiklausykite muzikos.

Daugelis mamų galvoja, kad jeigu mažylis dažnai ir ilgai žindo, reiškia, jis nepasisotina. Tokiam atvejui yra visiškai paprastas testas: jeigu vaikas priauga ne mažiau kaip 500 gramų svorio per mėnesį ir šlapinasi ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą, reiškia, pienelio jis gauna pakankamai, ir dažnai bei ilgai žįsdamas jis patenkina kitus savo poreikius.

Yra mamų, kurios riboja mažylio žindymų skaičių, ilgindamos tarpus tarp žindymų ir taip diegdamos maitinimo režimą. Griežtas žindymo režimas neatsižvelgia į vieną aplinkybę: pieno poreikis priklauso nuo įvairių išorinių faktorių, tokių kaip orų kaita, geomagnetiniai svyravimai ir t.t. - daugeliui išorinių faktorių vaikai yra pakankamai jautrūs.

Be akivaizdžios žindymo pagal poreikį naudos mažyliui, yra ir pliusų mamai: žindymas pagal poreikį leidžia reguliuoti krūties prisipildymą pieneliu, po gimdymo greičiau susitraukia gimda, sumažėja kraujavimo tikimybė, mažesnė pieno sąstovių, mastitų ir kitų krūtų ligų.

Vaikas su mama dar prieš gimimą susijęs ypatingu ryšiu, o jam gimus šis ryšys nenutrūksta, nes dažna mama renkasi natūralų vaiko maitinimo būdą ir maitina naujagimį savo pienu. Medikai ir vaiko raidos specialistai nėra paskelbę vieningos išvados, kaip ilgai mama turėtų maitinti vaiką krūtimi, bet esama pavyzdžių, kai šis procesas užsitęsia kur kas ilgiau nei galite numanyti.

Žindanti mama turi labai stiprų ryšį su savo vaiku: mama žindymo metu vaiką ima ant rankų, jį priglaudžia, atsiranda akių kontaktas. Ypatingas ryšys tarp mamos ir vaiko atsiranda jau per pirmąsias jo gyvenimo minutes. Nemaža dalis mamų dėl visuomenės spaudimo ar kitų dalykų kaip tik nori kuo anksčiau nutraukti žindymą. Žindymas yra priklausomybė, nes mama negali valgyti to, ko nori, vartoti alkoholio, rūkyti ir pan. Šiuolaikinei moteriai tai nemaži apribojimai, tad mamos dažnai stengiasi atjunkyti kuo anksčiau.

Kasdien motinos organizmas pienui gaminti išeikvoja apie 500 kcal, tad natūralu, kad žindymo metu moterims krenta svoris. „Tai, kad žindant kūdikį gana greitai krenta svoris - neabejotina, bet nemanau, kad tai pagrindinė priežastis, kodėl moterys žindo vaikus ilgiau.“

Nors nėra jokio įstatymo, kad žindyti kūdikio viešumoje negalima, mūsų visuomenė vis dar nepalankiai žiūri į motinas, kurios ryžtasi savo pienu maitinti vaikus viešumoje. Ne taip jau seniai spaudos puslapiuose buvo atsidūrusi Seimo narė Asta Baukutė, kuri savo naujagimį maitino Seimo posėdžių salėje. Vieni tokį politikės poelgį smerkė, esą, tai buvo netinkamas laikas ir vieta, o kiti - sveikino ir sakė, kad mama turi teisę patenkinti savo vaiko poreikius, kad ir kur ji būtų. Internete mamos taip pat šia tema intensyviai diskutuoja ir nuomonių esama labai įvairių.

Ne taip jau seniai spaudos puslapiuose buvo atsidūrusi Seimo narė Asta Baukutė, kuri savo naujagimį maitino Seimo posėdžių salėje. Vieni tokį politikės poelgį smerkė, esą, tai buvo netinkamas laikas ir vieta, o kiti - sveikino ir sakė, kad mama turi teisę patenkinti savo vaiko poreikius, kad ir kur ji būtų. Internete mamos taip pat šia tema intensyviai diskutuoja ir nuomonių esama labai įvairių.

„Savo dukrą maitinau iki jos antro gimtadienio. Maitinau pilnu tempu: duodavau krūtį tada, kai ji paprašydavo, tiek dieną, tiek naktį. Buvau labai nualinta ir pati jau nebenorėjau maitinti, tačiau vis nesiryžau nutraukti, kol aplinkiniai nepradėjo gėdinti“, - patirtimi dalijosi mama.

Kita mama atkreipė dėmesį į tai, kad ūgtelėję žindomi vaikai dažnai mamos pieno pasigenda ne pačiu patogiausiu mamai metu: „Pasijutau labai nejaukiai, kai mažoji pradėjo draskyti marškinius viešoj vietoj“, - sakė moteris.

Kita diskusijos dalyvė taip pat pasidalijo patirtimi: „Pažįstama pasakojo, kaip vienas dar žindomas trimetis išgąsdino jauną merginą, kurios pagailėjo ir pasisodino ant kelių. Vaikas pradėjo šaukti ir nurenginėti ją. Nesmagu buvo ir dėl to, kad kompanija buvo daugiau vyriška, o veiksmas vyko kavinėje.

Nors nėra jokio įstatymo, kad žindyti kūdikio viešumoje negalima, mūsų visuomenė vis dar nepalankiai žiūri į motinas, kurios ryžtasi savo pienu maitinti vaikus viešumoje. Ne taip jau seniai spaudos puslapiuose buvo atsidūrusi Seimo narė Asta Baukutė, kuri savo naujagimį maitino Seimo posėdžių salėje. Vieni tokį politikės poelgį smerkė, esą, tai buvo netinkamas laikas ir vieta, o kiti - sveikino ir sakė, kad mama turi teisę patenkinti savo vaiko poreikius, kad ir kur ji būtų. Internete mamos taip pat šia tema intensyviai diskutuoja ir nuomonių esama labai įvairių.

Nors nėra jokio įstatymo, kad žindyti kūdikio viešumoje negalima, mūsų visuomenė vis dar nepalankiai žiūri į motinas, kurios ryžtasi savo pienu maitinti vaikus viešumoje. Ne taip jau seniai spaudos puslapiuose buvo atsidūrusi Seimo narė Asta Baukutė, kuri savo naujagimį maitino Seimo posėdžių salėje. Vieni tokį politikės poelgį smerkė, esą, tai buvo netinkamas laikas ir vieta, o kiti - sveikino ir sakė, kad mama turi teisę patenkinti savo vaiko poreikius, kad ir kur ji būtų. Internete mamos taip pat šia tema intensyviai diskutuoja ir nuomonių esama labai įvairių.

Žindymo nauda kūdikiui ir mamai

Žindymas krūtimi - geriausias natūralus naujagimių ir kūdikių maitinimo būdas, nes kiekvienos motinos pieno sudėtis yra unikali, atitinkanti vaiko poreikius. Beje, pats žindymo procesas yra natūrali įsčiose prasidėjusio glaudaus motinos ir vaiko ryšio tąsa. „Nustatyta, kad natūraliai maitinami kūdikiai vėliau, jau užaugę, rečiau serga alerginėmis ir autoimuninėmis ligomis (pvz., I tipo cukriniu diabetu).

Imuniteto stiprinimas. Motinos piene yra specifinių imunoglobulinų A. Imunoglobulinai - tai molekulės, kuriomis organizmas ginasi nuo infekcijas galinčių sukelti mikroorganizmų. Motinos piene yra ir kitų medžiagų, kurios padeda sustiprinti mažylio imunitetą. Žindomi vaikai rečiau ir lengviau perserga kvėpavimo takų, vidurinės ausies ir šlapimo takų infekcijomis.

Mokymasis nepersivalgyti. Naujagimiui ar kūdikiui krūties žindimas - sunkus darbas. Todėl jis mokosi žįsti tiek, kiek užtenka pasisotinti ir ne daugiau. Su buteliuku viskas yra atvirkščiai. Buteliuką žįsti yra nesunku. Kai kurie pieno mišiniai yra specialiai paskaninti, kad vaikas jų norėtų kuo daugiau.

Mažesnė staigios mirties tikimybė. Staigios kūdikių mirties sindromas - tai netikėta, dažniausiai iki tol buvusio visiškai sveiko kūdikio mirtis, kurios priežasties negali paaiškinti net pomirtiniai tyrimai ir skrodimas. Yra daug hipotezių, mėginančių paaiškinti tokių nelaimių priežastis.

Aukštesnis intelekto koeficientas. Natūraliai maitinami kūdikiai užaugę turi iki 7-10 balų aukštesnį intelekto koeficientą (IQ), nei kūdikiai, kurie užaugo maitinami mišinukais.

„Gerieji“ hormonai. Žindant motinos organizme gaminasi du svarbūs hormonai - oksitocinas ir prolaktinas. Šie hormonai atpalaiduoja ir sukelia ramybės pojūtį. Jie taip pat padeda gimdai grįžti į būklę iki nėštumo, slopina kiaušinėlių brendimą kiaušidėse ir ovuliaciją. Kalbant paprasčiau - sudaro natūralią apsaugą nuo nėštumo.

Pagalba metant svorį. Krūtimi maitinanti moteris per dieną sunaudoja apie 500 kcal - tiek kalorijų galima „sudeginti“ vieną valandą važinėjant dviračiu.

Mažina įvairių ligų riziką. Žindžiusi moteris vėliau gyvenime turi mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Rizika ne tik yra mažesnė, bet ir pačių ligų pasireiškimas dažnai būna vėlesnis.

Taupo pinigus. Natūralus maitinimas yra pigesnis nei maitinimas kokybiškais mišiniais.

Natūralaus maitinimo metu naujagimis ar kūdikis žindomas tuomet, kai pats parodo, kad yra alkanas. Kiekviena mama greitai išmoksta atpažinti šiuos vaiko signalus. Dažniausiai vienas žindymo seansas tęsiasi 20-45 min. Jeigu vaikas valgo labai lėtai ar ilgai, jeigu retai prašosi valgyti, verta sunerimti - tai gali būti įvairių ligų pirmasis požymis.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius maitinti išskirtinai tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus. Vėliau iki vienerių metų amžiaus primaitinti mišiniais ir įvedinėti į mažylio mitybos racioną įvairius maisto produktus. Visame pasaulyje medikai ir vaikų priežiūros specialistai rekomenduoja rinktis tik natūralų maitinimą. Tik tais atvejais, kai jis yra neįmanomas dėl motinos ar vaiko ligų, pieno trūkumo, pereiti prie maitinimo mišiniais ar kitos moters pienu.

Kūdikio žindymo padėtys

Lietuvos naujagimiui palankių ligoninių žemėlapis

Kaip taisyklingai apžioti krūtį

tags: #zindymas #krutimi #zalingas



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems