Žindymas iki dvejų metų ir ilgiau: nauda, rekomendacijos ir iššūkiai

Žindymas yra vienas svarbiausių ir natūraliausių procesų, užtikrinančių kūdikio augimą, vystymąsi ir sveikatą. Jis ne tik patenkina mažylio mitybos poreikius, bet ir stiprina emocinį ryšį tarp motinos ir vaiko. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) pabrėžia žindymo svarbą, teikdami rekomendacijas žindyti kūdikius išimtinai iki 6 mėnesių amžiaus ir tęsti žindymą iki 2 metų ar ilgiau, papildant racioną vertingu maistu. Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime žindymo naudą, praktinius aspektus, galimus iššūkius ir visuomenės požiūrį į ilgalaikį žindymą.

Motinos pieno vertė ir sudėtis

Motinos pienas yra vienintelis geriausias naujagimio ir kūdikio maistas, idealiai pritaikytas jo virškinimo sistemai ir augimo poreikiams. Jis patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Motinos pienas virškinamas lengviau ir greičiau (per 1,5-2,5 val., retai 3-4 val.) nei adaptuotas mišinys (per 3-4 val.).

Pieno sudėties kaita

• Priešpienis (1-2 dienos): Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Priešpienyje daugiau baltymų (imuninių medžiagų), mažiau riebalų (tuo pačiu ir jo energinė vertė yra mažesnė).
• Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo): Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu.
• Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo): Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas.

Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Labai svarbu, kad kūdikis valgytų ir minėtą riebesnį, dar vadinamą „galutinį” pieną, kadangi su juo kūdikis gauna pagrindinį riebiųjų rūgščių ir riebaluose tirpių vitaminų kiekį bei kalorijas. Pieno sudėtis kinta žindymo metu, paros metu ir net to paties žindymo metu. Intensyviausio kūdikio augimo metu - pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, pienas yra riebesnis nei 4-ą gyvenimo mėnesį ir vėliau. Jokio dirbtinio pieno mišinio sudėtis taip nekeičiama. Nuostabiausia, kad motinos pienas yra biologiškai specifiškas, jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių. Neišnešiotą kūdikį maitinančios motinos pieno sudėtis žymiai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį.

Unikalios motinos pieno savybės

Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Jame gausu gyvų ląstelių (baltųjų kraujo kūnelių), imunoglobulinų (mamos pagamintų antikūnų), specialių junginių, naikinančių virusus ir bakterijas (lizocimas, laktoferinai, mucinai ir kiti). Šios medžiagos aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą. Yra duomenų, kad dėl aktyvaus motinos pieno stimuliacinio poveikio kūdikio imuninei sistemai žindomų kūdikių reakcija į kai kurias vakcinas yra geresnė nei maitinamų dirbtinai. Mažo vaiko imuninė sistema dar nėra pakankamai subrendusi, todėl žindymas gali padėti susidoroti su kylančiais iššūkiais.

Kitos svarbios medžiagos:

• Epitelio augimo veiksnys: skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus.
• Įvairūs hormonai: reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą.
• Laktoferinas: padeda kūdikio organizmui pasisavinti 50 proc. geležies, esančios motinos piene (iš jokio kito maisto produkto geležis yra taip gerai nepasisavinama). Jis taip pat, surišdamas geležį, slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne.
• Nukleotidai: stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies pasisavinimą.
• Trofiniai veiksniai (augimo hormonas, į insuliną panašus augimo veiksnys-I, kolonijas stimuliuojantis veiksnys): skatina kūdikio žarnyno brendimą, stiprina apsauginę žarnyno gleivinės funkciją.
• Antioksidatoriai: apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
• Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis veiksnys, sekreciniai IgA, makrofagai: saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių ligų.
• Fermentas lipazė: padeda suvirškinti riebalus ir kurios nėra jokiame pieno pakaitale.
• Ilgagrandinės polinesočiosios riebalų rūgštys: užtikrina naujagimio, kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą ir turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir kitų daug biologiškai aktyvių medžiagų (prostaglandinų, prostaciklinų, tromboksanų, leukotrienų) reikalingų jo organizmo normaliam augimui, brendimui ir funkcionavimui.
• Cholesterolis: iš motinos piene esančio cholesterolio kūdikio organizme pasigamina hormonai, tulžis.

Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė už esančių adaptuotuose mišiniuose. Iš motinos pieno visos medžiagos yra pasisavinamos žymiai geriau nei iš bet kokios rūšies pakaitalų. Žindymas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą. Motinos pienas yra geriausias pienas augančioms ir bręstančioms smegenims.

Žindymo nauda motinai

Žindymas yra naudingas ne tik kūdikiui, bet ir motinai. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika. Žindymas taip pat sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, 2 tipo diabetu, kiaušidžių bei krūties vėžiu. Ilgiau žindančioms mamoms sumažėja tam tikrų ligų, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių vėžio, diabeto, hipertenzijos, infarkto ir kt.

Be fizinės naudos, žindymas padeda užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda. Žindymas - tai puiki proga atsipalaiduoti ir net pailsėti. Psichologė Ramunė Murauskienė teigia, kad žindymas yra svarbus vaiko asmenybės vystymuisi. Žįsdamas vaikas nusiramina, jaučia mamos artumą. Lygiai taip pat - ir mamai.

Tinkamos žindymo praktikos

Kaip teisingai žindyti

Norint užtikrinti sėkmingą ir neskausmingą žindymą, svarbu laikytis teisingos technikos.

• Kūdikio priglaudimas: Kūdikis turi glaustis prie krūties, kad ji būtų lengvai pasiekiama. Bet kuriuo atveju, jei motina jaučia, kad reikėtų prilaikyti krūtį, galima tai padaryti kita ranka, iš apačios priglaudžiant plaštaką prie krūtinės ląstos. Prilaikoma švelniai, neiškreipiant krūties formos. Taip pat tam galima naudoti, tarkim, suvyniotą rankšluostį ar antklodę.
• Tinkamas apžiojimas: Vaikas turi gerai išsižioti ir apžioti krūtį taip, kad spenelis būtų toli burnoje, o ne tarp liežuvio ir dantenų. Svarbiausia - išmokyti vaiką gerai apžioti krūtį, kad nečiulptų tik spenelio. Kai kurie vaikai patys kuo puikiausiai susitvarko su šia užduotimi, kitus reikia švelniai pamokyti: padėti plačiai išsižioti, pasirūpinti, kad žįsdamas nečiulptų apatinės lūpos, kad liežuvis būtų po krūtimi, o ilsintis gulėtų ant apatinių dantenų; bet kokioje padėtyje laikyti taip, kad vaiko nosies galiukas (bet ne šnervės) ir smakras liestų krūtį ir kad vaikas visu kūneliu glaustųsi prie mamos, kad galvytė būtų spenelio lygyje. Jeigu vaikas žinda gerai, judant apatiniam jo žandikauliui kruta smilkiniai ir ausytės.

Žindymo padėtys

Be motinos ir kūdikio gulėjimo šalia, klasikine vadinama ir kita žindymo padėtis: motina sėdi, o vaikelis guli jai ant rankų arba ant rankų ir šlaunų. Sėdinčios moters keliai turėtų būti šiek tiek pakelti (po kojomis galima pasidėti mažą kėdutę ar pan.) - svarbiausia, kad sėdėjimas nevargintų, kad nesinorėtų palinkti į priekį (nugara turi būti tiesi ir atlošta). Jeigu pečių juosta įtempta, gali sutrikti pieno tekėjimas. Beje, kai kuriuos vaikus klaidina mamos prisilietimai prie galvytės, blaško dėmesį, taigi vaikutį paremti, prilaikyti jo galvytę geriau reikėtų kokia nors sulankstyta medžiaga.

Žindymo dažnumas ir trukmė

Kiekviena mama gerai supranta savo sūnelio ar dukrelės užuominas - jei tik vaikas atrodo alkanas ar neramus, reikėtų leisti žįsti. Per parą dauguma kūdikių žinda apie 8-12 kartų - vaikas pats puikiausiai žino, kiek ir kada to reikia. Nesvarbu, kad iš pradžių vaiko norai šiek tiek painūs ir neatitinka jokio valandinio grafiko - laikui bėgant išryškėja tam tikra jo poreikių tvarka. Parankiausias būdas suprasti, ar kūdikiui pakanka pieno, - tai stebėjimas, kaip valosi jo virškinimo sistema.

Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. maždaug kas 1,5-3 valandas). Praėjus pirmosioms, intensyviausio žindymo paroms bus truputį lengviau. Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas. Vėliau naujagimio skrandžio tūris vis didėja ir jis suvalgo vis daugiau.

Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno. Vaikai patys nusprendžia netgi tai, kada baigti žįsti vieną krūtį ir pasisukti prie kitos, ir mamai to daryti nebūtina. Nebent mažylis pradeda snausti ir atrodo, kad čiulpdamas tuoj užmigs, maitinimą galima nutraukti, tačiau jis jau turėtų būti žindęs bent 5-10 min. Jeigu pasiūlius kitą krūtį vaikas žinda nedaug, kitą kartą reikėtų maitinti iš antrosios krūties. Krūtų keitimas padeda sureguliuoti, kad pieno būtų tiek, kiek reikia vaikui. O pasisotinęs mažylis pats paleis krūtį - reikėtų leisti žįsti tiek, kiek jis nori.

Pieno pakankamumo požymiai

Jeigu motina turi užtektinai pieno, vaikas sušlapina apie penkias šešias sauskelnes per parą (medžiaginių vystyklų - pora daugiau), laisvai, beformėmis išmatomis išsituština 2-5 kartus. Jeigu organizmo valymasis reguliarus, ypač pirmomis savaitėmis, jaudintis tikrai nereikia. Vyresni (pusantro mėnesio ir daugiau) žindomi kūdikiai gali nesituštinti ir pora dienų - tai nėra blogas požymis. Tačiau jeigu mažylis vieną dvi dienas negausiai šlapinasi ir nesituština, vertėtų imtis priemonių. Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.

Mamos mityba ir gyvenimo būdas žindymo metu

Žindyvės mityba turi tiesioginės įtakos vaiko savijautai, nes su pienu perduodamos visos maisto medžiagos. Žindyvė būtinai turėtų valgyti kuo įvairesnius, ekologiškus, šviežiai paruoštus maisto produktus, vengti dažniausiai alergizuojančių bei dujų susidarymą žarnyne skatinančių produktų. Nepatartina rinktis aštraus, riebaus, rūkyto, kepto bei neįprasto skonio maisto. Tačiau svarbiausia - nuolat stebėti, kaip motinos vartojami produktai veikia vaiką, ir pagal tai koreguoti elgseną. Jokių papildomų primaitinimų ar vitaminų žindomam vaikui nereikia - motinos pienas yra geriausia, ką jis gali gauti.

Žalingi įpročiai

Žinoma, žindyvei neleistina vartoti jokių alkoholinių gėrimų, rūkyti ar būti prirūkytoje patalpoje, nes kenksmingos medžiagos iš pieno patenka į mažylio organizmą. Alkoholis iš motinos kraujo lengvai patenka į pieną, didžiausią koncentraciją pasiekdamas praėjus maždaug 1-1,5 valandos po išgėrimo. Dingstant alkoholiui iš motinos kraujo, jis netrukus pasišalina ir iš pieno. Trim pirmaisiais gyvenimo kūdikio mėnesiais kepenims labai sunku alkoholį nukenksminti - geriau negerti nė lašo. Rūkyti nesveika niekam. Nikotinas yra labai toksiškas. Į motinos pieną šis nuodas patenka taip pat lengvai, kaip ir iš motinos kraujo į vaisiaus kraują per placentą, tačiau iš kūdikio žarnyno į jo kraują - tik menka dalis. Beveik galėtume sakyti, jog surūkiusi mažiau kaip 15 cigarečių per parą, motina per savo pieną kūdikio labai nenuskriaus. Dar verta žinoti, jog nikotinas kraujyje ir moters piene neužsibūna labai ilgai: per 95 minutes jo koncentracija sumažėja pusiau. Jeigu mama rūkytų tuojau po žindymo, o iki kito žindymo praeitų dvi-trys valandos, nikotino per pieną(!) kūdikis gal ir visai nebegautų. Kenksmingų medžiagų ypač gausu smilkstančio tabako dūmuose. Kūdikis šį „pasyvų rūkymą“ patiria nepriklausomai nuo to, ar jis žindomas, ar ne. Jeigu mama kūdikį žindo, tada jis bent gauna visas žindymo ir motinos pieno teikiamas naudas, kurių neturi joks mišinys. Nuostabiausia, jog žindymas gali moteriai padėti atsikratyti rūkymo. Hormonas prolaktinas, išsiskiriantis iš hipofizio žindymo metu ir skatinantis naujo pieno gamybą krūtyse, bei endogeniniai opioidai, kurių irgi pagausėja žindyvės kraujyje, gerina nuotaiką, slopina stresą ir tuo sušvelnina nikotino abstinencijos simptomus.

Ligos ir vaistai

Net motinai ar vaikui susirgus, nevalia nustoti žindyti - tai palengvina mažylio būklę, padeda kovoti su visomis infekcijomis, o ir motina dėl žindant išsiskiriančių hormonų jaučiasi geriau. Jeigu virusas ar bakterijos paveikia motinos sveikatą, apsauginė organizmo sistema suskumba gaminti antikūnius, per pieną tiesiogiai perduodamus ir vaikui. Motinos pienas negali pakenkti vaikui - žindymas tik padeda kovoti su infekcija, nes mažylių imunitetas dar ne toks stiprus kaip suaugusiųjų. Tyrimais nustatyta, kad žindomi kūdikiai daug lengviau pagydomi net nuo sunkių ligų, jie rečiau serga kvėpavimo, ausų infekcijomis ir kitomis dažnomis ligomis. Geriausia, ką mama, susirgusi virusine sloga, gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu, gali padaryti dėl savo kūdikio, tai tęsti jo žindymą! Kūdikis, būdamas kartu, irgi susiduria su tos ligos sukėlėjais, paprastai net anksčiau negu pati mama pasijunta serganti. Jam reikia padėti, ir tą pagalbą teikia būtent motinos pienas, nešdamas kūdikiui specifinius antikūnus, saugančius, kad mažylis nesusirgtų arba bent nesirgtų taip stipriai, kaip pati mama. O žindymą ligos metu nutraukus, atvirkščiai, pavojus kūdikiui susirgti padidėtų. Ir dar kūdikis netektų motinos artumo teikiamo nuraminimo ir paties geriausio maisto. Mamos apsinuodijimas maistu, sukeliantis virškinimo sutrikimą, pasireiškiantį vėmimu ar viduriavimu, paprastai nėra priežastis nežindyti. Net jeigu į mamos žarnyną su nešvariu ar sugedusiu maistu patenka ir dauginasi kenksmingos, ligą sukeliančios bakterijos, tai dar nereiškia, kad jos lengvai prasiskverbs į kraują ir tuo labiau - į krūtyse gaminamą pieną. O jeigu ir taip atsitiktų, tęsti žindymą vis tiek būtų geriausias ir saugiausias pasirinkimas.

Rizikinga žindyti tik vienu atveju - motinai sergant AIDS. Žindyti laikinai negalima, kai vėžiu serganti motina gydoma radioaktyviomis ir ląstelių vystymąsi stabdančiomis medžiagomis. Kai kurie epilepsijai ir psichinėms ligoms gydyti vartojami vaistai, patekę į motinos pieną, gali slopinti ir apsvaiginti žindomą kūdikį. Jeigu vis dėlto tektų vartoti kūdikiui kenksmingus vaistus, perspėkite gydytoją, kad po gydymo norėsite žindymą tęsti. Jis paaiškins, kada vėl galėsite žindyti. O iki tol mama turėtų pieną iš krūtų ištraukinėti rankomis arba pientraukiu ir išpilti. Aišku, mamos gydymui reikėtų parinkti tokius vaistus, kurie, patekę ir į jos pieną, nebūtų kenksmingi kūdikiui.

Liemenėlės pasirinkimas ir spenelių priežiūra

Dar besilaukiant moters krūtys pradeda didėti ir sunkėti - vos pajutus ryškesnius pokyčius reikėtų pasirinkti tokio dydžio liemenėlę, kad nespaustų, bet šiek tiek pakeltų krūtis. Žindyvės liemenėlės kaušeliuose turėtų likti šiek tiek laisvos vietos, kad prireikus būtų galima įdėti specialius įdėklus pienui sugerti. Papildomi užsegimai taip pat naudingi, nes krūtų dydis šiek tiek kinta. Kuo didesnės krūtys, tuo patogiau dėvėti liemenėles su platesnėmis petnešomis. Kad liemenėlė visada būtų švari (dažnai vien įdėklų keisti nepakanka), jų reikėtų turėti keletą. Skalbti ir skalauti liemenėles reikia labai atidžiai, kad neliktų jokių skalbimo priemonių, o vėl dėvėti galima tik visiškai sausą apatinį drabužį, nes drėgnas audinys erzina spenelius. Svarbiausi kriterijai žindyvei renkantis liemenėlę bei įklotus - tai patogumas ir natūralus audinys.

Kad neatsirastų mamą ir kūdikį kamuojančių žaizdelių, reikia labai saugoti spenelius. Jeigu vis dėlto speneliai tapo skausmingi, nemalonūs pojūčiai per porą dienų, deja, neišnyks. Žaizdeles gydo ir pačios moters gaminamas antibakterinių ypatybių turintis pienas - išspaudus jo reikėtų užtepti ant spenelių bei aureolės ir leisti nudžiūti. Pasitarus su specialistu, galima rinktis specialius tepalus, kremus. Norėdama išvengti krūtų skausmo po kiekvieno maitinimo žindyvė turėtų pasirūpinti, kad krūtys būtų minkštos, be sukietėjimų.

Kiek ilgai žindyti: rekomendacijos ir visuomenės požiūris

„Kiek ilgai žindyti vaiką?“ - klausimas, kuris kelia diskusijas ne tik tarp mamų, bet ir medikų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. Tačiau nereikia pamiršti, kad net primaitinant motinos pienas yra svarbiausias kūdikio maistas. Vien tik motinos pieno vaikui visiškai pakanka pirmąjį pusmetį nuo gimimo, vėliau, pagal poreikį ir gydytojams rekomendavus, galima primaitinti.

Specialistų nuomonės

Santaros klinikų vaikų gydytojas gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas sako, kad žindyti vaikus ilgiau nei iki dvejų metų naudos nėra. Jis pabrėžė, kad motinos pienas yra tobulas maistas naujagimiams ir kūdikiams iki tam tikro amžiaus. „Pirmą gyvenimo pusmetį moters pienas kūdikiui sunkiai pakeičiamas maisto šaltinis. Tada pienas turi didžiausią naudą vaiko vystymuisi ir sveikatai. Tačiau jau nuo keturių, šešių mėnesių mes rekomenduojame vaikui pradėti duoti ir kitą maistą šalia motinos pieno. Vaikui augant motinos pieno nauda mažėja, nes jis valgo kitą maistą. Žinoma, galima ir toliau primaitinti motinos pienu, bet jis per daug naudos neduos.“

Priešingai, Tarptautinė žindymo ir laktacijos valdymo konsultantė (IBCLC) Rasa Siudikienė pastebi, kad rekomendacija žindyti vaiką iki dvejų metų amžiaus, visų pirma, yra pagrįsta jo anatominiais ir fiziologiniais ypatumais. Pasak jos, „žindymo nauda sulaukus dvejų metų niekur nedingsta. Motinos neturėtų būti teisiamos už tai, kad ilgiau žindo savo vaiką. Motinos pienas niekada nepraranda gerųjų savo savybių.“ Nėra nustatyto termino, kada jau laikas nujunkyti vaiką. Tai labai asmeniškas sprendimas, kurį kiekviena šeima turi priimti pati. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3-4 metų. „Žinoma, jeigu mama ir vaikas gerai jaučiasi ir nori, niekas nedraudžia žindymą pratęsti ir ilgiau. Kiekvienas turi savo etinę ir estetinę sampratą. Motinos pieno vartojimas tikrai organizmui žalos nedaro. Tegul žindo, jei nori.“

Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis.

Žindymo trukmė skirtingose šalyse

Lentelė: Žindomų kūdikių procentas pagal amžių

Jungtinėje Karalystėje moterims rekomenduojama maitinti krūtimi vaikus tol, kol vaikui ir pačiai mamai norisi. Nacionalinė šalies sveikatos apsaugos sistema NHS nepateikia rekomendacijų, kada tiksliai nustoti maitinti kūdikį krūtimi. Pirmus šešis kūdikio gyvenimo mėnesius rekomenduoja jį tik žindyti motinos pienu (neduoti jokio kito maisto ar gėrimų), vėliau žindyti ir palaipsniui duoti ir kitokio maisto. Maitinti kūdikį krūtimi iki dvejų metų ar ilgiau - idealu, rašoma NHS interneto svetainėje ir priduriama, kad motina gali žindyti kūdikį tiek laiko, kiek norisi. Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7-37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis - 70,3 proc., o iki 6 mėn. - apie 45 proc. Deja, dauguma vaikų yra nujunkomi per anksti. Lietuvoje 6 mėnesių amžiaus dar žindomi tik maždaug ketvirtadalis visų kūdikių, vienerių metų amžiaus - vos dešimt procentų.

Psichologinė ir raidos nauda ilgiau žindomiems vaikams

Žindymo tęsimas gali būti naudingas vaikui pradėjus naujus gyvenimo etapus - kolektyvo lankymą, dažnesnį buvimą su kitais prižiūrinčiais suaugusiais (aukle, seneliais). R. Siudikienė paminėjo, kad užsienio kolegų moksliniais tyrimais įrodyta, jog vaikas nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus tarsi pažįsta pasaulį naujomis akimis save suvokdamas kaip atskirą asmenį. „Tuo metu mažylis yra labai imlus aplinkai, jo ribos nuo mamos glėbio išsiplečia iki namų aplinkos, kurioje yra daug dirgiklių. Visa tai įtempia jo nervų sistemą. O kadangi vaiko įprotis nusiraminti prisiglaudus prie mamos krūties išlieka, natūralu, kad įsitempęs ar nusibrozdinęs kelius jau būdamas kiek didesnis sugrįžta kelias minutes pažįsti mamos krūtį.“

Lemiantį žodį svarstant, kodėl verta žindyti vaiką iki dvejų metų amžiaus, taria vaikų raidos specialistai ir psichologai. Yra įvardijama, kad vaikas nuo 2,5 metų amžiaus patiria vadinamą trimečio krizę: jam pasidaro labai baisu suvokus, kad jo mama yra atskiras žmogus ir gali vis dažniau nuo jo nutolti. Dėl to vėl patiriama daug streso, kuris veda link to, kad stipriai išauga poreikis žįsti naktimis - net iki 10 kartų. Iki metų amžiaus vaikas yra oralinėje fazėje ir nusiramina tik per burną. Vėliau veikia ir paglostymai, pačiūčiavimai, padainavimai.

Nujunkymas ir visuomenės stereotipai

Dirbtinai nutraukti žindymo nepatariama - ateina diena, kai pats vaikas atsisako krūties, ir tai nesukelia streso nei jam, nei motinai. Norėdama atpratinti mažylį nuo žindymo, motina turėtų maitinti tik rytais ir vakarais - dieną sočiau pavalgęs vaikas vėliau pats nenorės krūties. Moters krūtyse pieno mažėja natūraliai: kuo rečiau žindoma, tuo mažiau pasigamina pieno. Neretai sumažinusi žindymų skaičių motina dar ilgokai jaučia sunkumą krūtyse. Kad vaikas nenorėtų žįsti naktį, vakare galima duoti sočiau pavalgyti. O dieną mažylį galima pagirdyti rūgštesniais karvės pieno produktais, duoti šviežio pieno. Padeda ir nuoširdus paaiškinimas vaikui, kad jau laikas nustoti maitintis iš krūties. Nujunkyti vaiką turite tuomet, kai 100 proc. esate pasirengusi.

Visuomenėje apstu stereotipų, neva ilgai žindomas kūdikis ne tik augs „mamyčiuku“, bet vėliau net gali turėti įvairių oralinių priklausomybių - gerti, rūkyti, valgyti be saiko. Taip pat galinti sutrikti jo lytinė raida, mat apnuoginta motinos krūtis vyresniam berniukui skatins susijaudinimą. Psichologė Ramunė Murauskienė teigia, kad tokie klaidingi įsitikinimai apie žindymą kyla dėl nesuvokimo, kas išties tai yra. „Jei kalbame apie pirmąjį vaiko septynmetį, tuo metu jis dar nemąsto lytiškai. Jo hormoninė pusiausvyra leidžia mėgautis vaikyste ir tokio amžiaus vaikai visiškai nepanašūs į bręstančius paauglius, taigi žindymas tokiame amžiuje visiškai nekenkia. Taip pat, kiek man yra žinoma, nėra koreliacijos tarp ilgo žindymo ir oralinių priklausomybių. Kaip tik yra nustatyta teigiama koreliacija tarp fizinės ir psichinės sveikatos - kuo vaikai ilgiau buvo žindomi pagal jų poreikį pirmame septynmetyje, tuo jie buvo sveikesni ir raida vyko pagal planą.“

Tačiau ilgalaikis žindymas ne visada yra priimtinas visuomenei. Jei nuspręsite žindyti vaiką ilgai, galite sulaukti prieštaringų žvilgsnių ir kritikos. Gera žinia - kad jūsų pasirinkimą ir ilgo žindymo naudą palaiko ir įvairios tarptautinės organizacijos, ir medikų, ir mokslininkių bendruomenės. Laikui bėgant išmoksite atremti arba ignoruoti kritiką. Vaikui augant žindyti pagal poreikį, t. y. bet kada vaikui užsinorėjus, ne visada yra galimybių. Normalu, kad norėsite nustatyti tam tikras ribas bei tinkamą laiką. Pavyzdžiui, daugelis mamų vaikus žindo tik prieš pietų ir / arba nakties miegą, naktį. Tačiau svarbu įsivesti aiškias taisykles (aišku, atitinkančias vaiko amžių), vaikui pačiam neleisti atidengti krūties, jei mama to nenori, ir t. t.

Galimi sunkumai žindymo metu ir sprendimo būdai

Kūdikio sveikatos problemos

Labai gaila, bet išties būna tokių situacijų, kai maitinti natūraliai neįmanoma. Mokslininkams ir gydytojams žinoma vienintelė nuo vaiko sveikatos priklausanti priežastis, dėl kurios jie visiškai uždraustų kūdikį maitinti motinos pienu. Tai įgimtas medžiagų apykaitos sutrikimas, vadinamas galaktozemija. Dėl jos kūdikis negali pasisavinti vienos iš pieno cukraus laktozės sudėtinių monosacharidų - galaktozės, nes vaiko organizme trūksta specifinių ją suskaldančių fermentų. Kadangi laktozės yra ne tik moters bet ir gyvulių piene, tai ir joks kitoks pienas, nei jo pagrindu pagaminti mišiniai tokio kūdikio maitinimui netinka. Reikalingas specialus maistas be laktozės, pvz., iš augalo sojos pagaminti mišiniai.

Kita liga - fenilketonurija. Užsitęsus fenilalanino pertekliui, vaikui gresia protinio vystymosi atsilikimas. Beje, motinos piene fenilalanino yra kur kas mažiau negu karvės piene, todėl geriau žindyti, tik reikia reguliariai tirti fenilalanino koncentraciją kraujyje.

Dauguma vaikų su „kiškio lūpa“ gali žįsti, ypač, jei žindant krūtimi užspaudžiamas ir lūpos plyšys. Taip maitinti gali būti net lengviau, negu iš buteliuko. Jeigu yra platus gomurio nesuaugimas, apimantis ir kaulinę jo dalį, maitinti iš krūties gali būti išties sunku ar net neįmanoma. Gomurio rekonstrukcijos operacijos paprastai atliekamos vėliau, maždaug vienerių metų amžiaus vaikams.

Liežuvis yra raumeninis organas, apgaubtas gleivine. Apačioje iš gleivinės susidaro pasaitėlis, rišantis liežuvį prie burnos dugno. Tai labai svarbu žindymo sėkmei, nes liežuvis yra pagrindinis „darbininkas“. Retai, tačiau pasitaiko, kad pasaitėlis būna prikabintas per daug arti liežuvio galo, yra labai trumpas arba storas ir nepaslankus. Tai laiko liežuvio galą pritrauktą („prisegtą“) prie burnos dugno, ir kūdikiui nepavyksta gerai žįsti. Suriestas liežuvis, užimdamas daug vietos burnoje, neleidžia apžioti pakankamai daug krūties, o vien tik spenelį, kuris, atsidūręs tarp dantenų, yra siurbiamas ir maigomas iki skausmo. Jeigu pasitvirtintų, jog vaikas gimė su „prisegtu“ liežuviu, ir tai trukdo jam normaliai žįsti, liežuvio pasaitėlį pakirpti reikia kuo greičiau, geriausia jau naujagimiui.

Mamų piktnaudžiavimas ir kitos priežastys nežindyti

R. Siudikienė atkreipė dėmesį, kad yra pastebėta ir pačių žindančių mamų piktnaudžiavimo atvejų: „Jei mama yra vieniša, neturi artimo vyro palaikymo, daugiau linksta į vaikus. Tada pastebima, kad ji ima žindyti daugiau nei reikėtų net to sąmoningai nesuvokdama. Žindymo metu ne tik vaikas gauna naudą, dėl spenelių stimuliacijos mamai gaminasi oksitocinas - meilės ir artumo hormonas. Tad jei moteris neturi kitų jo šaltinių, tai gali tokia situacija susiklostyti. Vis dėlto mūsų visuomenėje greičiausiai tai būtų retas dalykas arba mama turėtų ypač stokoti brandumo.“

Stebint primityvias bendruomenes, kur mamos neatakuojamos socialinėmis normomis, nedaromas spaudimas, ar čia per trumpai, per ilgai maitinama, yra pastebėta, kad vaikai patys būdami 3-4 metų amžiaus atsisako krūties. Jiems paprasčiausiai tai nebeįdomu, jie nori žaisti, tyrinėti pasaulį. Tačiau taip pat pastebėta, kad žindomi vyresni nei 4 metų amžiaus vaikai visi buvo ligoti. Tai atveria akis, jog reikia ne smerkti tokias mamas, o padėti pasižiūrėti, įvertinti, kas vaikeliui yra negerai, jei būdamas šešerių metų jis nesidomi aplinka, iš kur tas nerimas. psichologė R. Murauskienė pabrėžė, jei kuri nors motina sugalvotų žindyti vaiką iki 13 metų, galėtume kalbėti ne apie vaiko sveikatos nukrypimus, bet motinos liguistumą. „Tokių istorijų pasitaiko retai, o jei ir nutinka, tai susiję su motinos, šeimos psichiniais sutrikimais.“

Neretai mamos yra linkusios būtent žindymą kaltinti dėl dažnų vaiko pabudimų naktį. Tačiau tie dažni kėlimaisi - natūrali vaiko raidos dalis, be to, tik žįsdamas vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, greičiau užmiega, tad daugiau poilsio gauna ir tėvai. Maitinimas krūtimi, deja, ne tik romantiškas procesas. Tačiau su bet kokiais žindymo sunkumais nereikėtų taikytis, verčiau atkakliai bandyti išspręsti problemas.

Yra ir tokių moterų, kurios neturi pieno arba sąmoningai nusprendžia nežindyti vaikų. Šį sprendimą reikėtų gerbti, pabrėžia ekspertai. „Bet kuriuo atveju jau geriau nutraukti tą pieną ir duoti pačios geriausios kokybės mišinį negu motina su kiekvienu žindymo aktu kraustysis iš proto ir tą energiją kartu su pienu perduos vaikui“, - aiškino psichologė.

Pasaulinė žindymo savaitė ir parama

Nuo 1990 m., kai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ir kitų organizacijų politikos formuotojai pasirašė „Innocenti“ deklaraciją, kurios tikslas saugoti, skatinti bei remti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje, kasmet pirmą rugpjūčio savaitę minima pasaulinė žindymo savaitė. Šių metų žindymo savaitės tema: remkite tėvus - sudarykite sąlygas žindyti. Šalys skatinamos peržiūrėti darbo kodeksą, ginti tėvų interesus darbo vietose bei palaikyti tėvų socialinę lygybę visuomenėje. Siekiama, kad būtų apmokamos ne tik motinystės atostogos, bet ir tėvystės atostogos, tam, kad būtų skatinama vienoda atsakomybė už vaikų priežiūrą. Darbdaviai turėtų sudaryti palankias sąlygas žindančioms motinoms grįžti į darbo vietas, įrengti saugias, higieniškas ir erdves patalpas, skirtas kūdikių žindymui.

tags: #zindymas #iki #2 #metu

• Kūrybinės idėjos darbeliams su pasakomis
• Naujagimio maudynės
• Didmeninė prekyba vaikiškomis suknelėmis
• Ugdantis ryšys ir kūrybiškumo skatinimas
• kaip išsirinkti dantų pastą vaikams