Žemės gimimo istorija ir kartografinis Tauragės paveldas
Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių - kartografiniai darbai. Ir čia tenka pripažinti, kad buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės svarbiausi dokumentai, dvarų ir kitų valdų kartografinė medžiaga yra labai nukentėjusi.
Tačiau pradėsime nuo Tauragės istorijos, o tiksliau - knygos, kurioje ji išsamiai surašyta. Tai Manfred Hellmann 1940 m. Berlyne išleista knyga „Die preussische Herrschaft Tauroggen in Litauen (1690-1793)“. Išanalizuota, kaip Tauragė tapo valstybine Prūsijos žeme, likusia Lietuvos sudėtyje (Prūsijos valdovas turėjo mokėti Lietuvai mokesčius, kaip ir kiti valstybės didikai). Aprašomos Tauragės žemės ūkio sąlygos, gyventojų santykiai ir valdos visiškas perdavimas Lietuvai 1793 m.
Ankstyvoji Tauragės raida ir inventoriai
Tauragės dvaras davė pradžią miesto kūrimuisi ir augimui. Manfredui Hellmannui ankstyviausias šaltinis buvo žinomas iš 1567 m., kai Melchioras Šemeta, Žemaitijos kaštelionas įkūrė jam paveldėjimo ir nuosavybės teise priklausančiose valdose evangelikų liuteronų bendruomenę.
XVII amžiaus duomenys
Kai 1653 m. Tauragė atiteko Lietuvos kariuomenės etmonui Jonušui Radvilai, jis išnuomojo valdą Gotfriedui von Budenbrockiui. Šiam sandoriui prireikė surašyti inventorių, išmatuoti žemes ir sudaryti aptariamą žemėlapį.
| Rodiklis | 1571 m. inventorius | 1653 m. inventorius |
|---|---|---|
| Miestelio valdos | 13 kaimų, 12 kiemų | 13 valakų |
| Gyventojų skaičius | Nėra duomenų | ~200 žmonių |
Miestiečiai vertėsi amatais: gyveno 2 kirpėjai, 2 mėsininkai, 3 siuvėjai, katilius, virėjas, račius, kalvis, kepurininkas. Dokumente minima, kad vokiečiai, škotai ir geri statybininkai bei mūrininkai atleisti nuo dvaro prievolių. Miestiečiams leista daryti alų ir midų, degtinę.
Kartografijos svarba: Joseph Naronski darbai
Ankstyviausiu Tauragės apylinkių kartografavimo darbu M. Hellmannas nurodė kartografo Joseph Naronski sudarytą 1653 metų darbą, pagal kurį sudarytas Tauragės apylinkių žemėlapis buvo publikuotas minėtoje jo knygoje. Dirbant su buvusio Karaliaučiaus valstybinio archyvo kartografinės medžiagos katalogu, aptikta, kad čia yra saugomi du Tauragės apylinkių žemėlapiai, kurio sudarytojas - kartografas Joseph Naronski.
Labai įdomu tai, kad spalvotasis žemėlapis turi atskirą pavadinimą „Taurogen Zum Furstenthumb Samogiten gelegen“, t.y. „Tauragė, priklausanti Žemaitijos kunigaikštystei“. Šiame kartografiniame darbe nemažai ir šiandien atpažįstamų vietovardžių ir upėverdžių. Tiesa, jie suvokietinti. Pagrindinis yra Stadt Taurogen (Tauragės miestelis) su nupieštais aplink liuteronų bažnyčia apstatytais namais. Šiaurėje atskirai išskirtas katalikų bažnyčios sklypas - Catolische Kirch.
Kartografo asmenybė
Joseph Naronski - tai neeilinė asmenybė Abiejų Tautų Respublikos istorijoje, daug nusipelniusi Lietuvos ir Prūsijos kartografijai ir kituose moksluose. Šio žmogaus biografijos tyrinėtojai ir kiti apie jį rašiusieji autoriai dažnai nurodo, kad Joseph Naronski gimimo vieta ir laikas pagrįsti daugiau spėlionėmis nei dokumentais. Manoma, kad gimė XVII a. pirmame dešimtmetyje LDK teritorijoje.
Šiandien Prūsijos slaptajame archyve saugoma daugiau nei 20 J. Naronskio darbų - įvairių Prūsijos apskričių žemėlapių. Iš jų Lietuvos istorijai ypač svarbus Klaipėdos apskrities žemėlapis „Districtus Memmeliensis in Ducatu Prussiae eiusqu tractu Schalavoniae“. Tai tikras kartografijos mokslo ir kartografijos meno sąveikos šedevras.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
