Dauguma nėščiųjų žino, kad aukštas kraujospūdis gali būti pavojingas, tačiau žemas kraujospūdis (hipotenzija) taip pat gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir paveikti nėštumo eigą. Nors dažniausiai tai nėra pavojinga, svarbu suprasti, kodėl kraujospūdis krenta ir kaip sau padėti.

Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Dėl hormoninių veiksnių - ypač progesterono - kraujagyslės atsipalaiduoja, o kraujospūdis natūraliai šiek tiek sumažėja. Normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70-120/80 mmHg. Tačiau jei sistolinis spaudimas (viršutinis) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - žemiau 60 mmHg, tai jau laikoma hipotenzija.
Nėštumo metu kraujospūdis gali sumažėti dėl natūralių organizmo pokyčių:
Daugelis moterų žemą spaudimą pastebi tik tuomet, kai atsiranda nemalonūs pojūčiai:
Būtina kreiptis į gydytoją, jei kraujospūdis nuolat žemesnis nei 90/60 mmHg, pasireiškia alpimo epizodai, stiprus galvos svaigimas, dusulys ar krūtinės skausmas.
Kai užklumpa žemo kraujo spaudimo simptomai, svarbiausia - reaguoti greitai ir saugiai. Atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio - tai padeda kraujui lengviau grįžti į smegenis.

| Priemonė | Nauda |
|---|---|
| Kontrastinis dušas | Pagerina kraujagyslių veiklą ir suteikia žvalumo. |
| Fizinis aktyvumas | Padeda stabilizuoti spaudimą ir didina deguonies kiekį. |
| Kompresinės kojinės | Pagerina veninę kraujotaką ir mažina tinimą. |
Daugeliu atvejų žemas kraujo spaudimas nėra pavojingas ir jį galima kontroliuoti paprastomis priemonėmis. Vis dėlto, nėštumo metu svarbiausias nėštumo aspektas visada turėtų būti sveikata. Vizitai pas gydytoją, tinkama mityba ir saikingas fizinis krūvis yra sveiko nėštumo dalis. Kraujospūdis turi būti reguliariai tikrinamas, nes tai gali būti aiškus pagrindinių sveikatos problemų požymis.