Vaikų darželis "Draugas": viskas, ką reikia žinoti tėvams

Darželis "Draugas" yra ikimokyklinio ugdymo įstaiga, skirta vaikams nuo 1,5 metų iki 6 metų (priešmokyklinio amžiaus).

Darželis siekia užtikrinti visapusišką vaiko ugdymą, skatinant jo fizinį, socialinį, emocinį ir kognityvinį vystymąsi.

Norint gauti tikslią informaciją apie priėmimo tvarką ir reikiamus dokumentus, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į darželio administraciją arba apsilankyti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Vaikų darželio

Darželio struktūra ir grupės

Darželis "Draugas" paprastai suskirstytas į šias grupes pagal amžių:

  • Lopšelis: 2-3 metų vaikams. Šioje grupėje didelis dėmesys skiriamas adaptacijai, socializacijai ir pagrindinių įgūdžių formavimui.
  • Darželis: 3-5 (6) metų vaikams. Šioje grupėje ugdomos pažintinės funkcijos, kalba, kūrybiškumas, socialiniai įgūdžiai ir ruošiamasi mokyklai.

Grupių skaičius ir dydis priklauso nuo darželio pajėgumų ir vaikų skaičiaus.

Ugdymo organizavimas ir programos

Darželyje "Draugas" taikomos įvairios ugdymo programos ir metodikos, atitinkančios ikimokyklinio ugdymo standartus.

Ugdymo procesas orientuotas į individualius vaiko poreikius ir gebėjimus.

Didelis dėmesys skiriamas žaidimams, kūrybinei veiklai, pažintiniams užsiėmams ir fiziniam aktyvumui.

Vaikai žaidžia darželyje

Pavyzdinės veiklos sritys darželyje:

  • Kalbos ugdymas (kalbos lavinimas, skaitymo ir rašymo pradmenys).
  • Matematinis ugdymas (skaičiavimas, formos, dydžiai).
  • Pažintinis ugdymas (supažindinimas su aplinka, gamta, istorija).
  • Meninis ugdymas (piešimas, lipdymas, aplikavimas, muzika, šokis).
  • Fizinis ugdymas (rytinis mankšta, judrūs žaidimai, sportas).
  • Socialinis ir emocinis ugdymas (bendravimas, bendradarbiavimas, emocijų valdymas).

Priėmimas į darželį "Draugas"

Priėmimas į darželį "Draugas" vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka.

Dažniausiai priėmimas vyksta per Vilniaus miesto darželių informacinę sistemą.

Svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

  • Amžius: Darželis priima vaikus nuo 1,5 metų.
  • Registracija: Būtina užregistruoti vaiką Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje.
  • Prioritetai: Nemažai ugdymo įstaigų teikia pirmenybę, jei vienas iš vaiko tėvų darželio aptarnaujamoje teritorijoje bent prieš 2 m. ar seniau yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Taip pat prioritetas gali būti taikomas vaikams iš socialiai remtinų šeimų, vaikams, kurių broliai ar seserys jau lanko tą patį darželį, ir kt.
  • Sutartis: Pasirašius elektroninę sutartį įstaigos vadovas Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje turi pažymėti faktinę vaiko lankymo pradžios datą, bet ne anksčiau nei nuo š. m. rugsėjo 1 d.

Mokestis už darželį ir lengvatos

Mokestis už darželį nustatomas pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintus įkainius.

Mokestį sudaro mokestis už ugdymą ir mokestis už maitinimą.

Tam tikroms vaikų kategorijoms gali būti taikomos lengvatos.

Daugeliu minėtųjų atvejų lankantiems darželį vaikams 50 proc. sumažinamos ir įmokos, t. y. suteikiama lengvata.

Informaciją apie galimas lengvatas ir jų taikymo sąlygas galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje arba kreipiantis į darželio administraciją.

Atsiliepimai apie darželį "Draugas"

Atsiliepimai apie darželį "Draugas" yra įvairūs.

Kai kurie tėvai džiaugiasi darželio atmosfera, kvalifikuotais pedagogais ir vaiko pažanga.

Kiti tėvai atkreipia dėmesį į tam tikrus trūkumus, pavyzdžiui, didelį vaikų skaičių grupėse, nepakankamą finansavimą arba komunikacijos problemas.

Pavyzdys: "Labai džiaugiuosi išbandžius, naudosim ir toliau."

Svarbu atkreipti dėmesį, kad atsiliepimai yra subjektyvūs ir priklauso nuo individualios patirties.

Prieš priimant sprendimą dėl darželio pasirinkimo, rekomenduojama pasikalbėti su kitais tėvais, aplankyti darželį ir susipažinti su jo veikla.

Grafikas su vaikų darželių pasitenkinimo reitingais

Vykdomi projektai

Darželis "Draugas" aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, siekdamas tobulinti ugdymo procesą ir plėsti vaikų akiratį.

Pavyzdžiui, darželis dalyvauja "Erasmus KA122" projekte "Ugdymas lauke: beribės galimybės mokyti ir mokytis".

Šis projektas skatina ugdymą gamtoje, siekiant stiprinti vaikų imunitetą, skatinti fizinį aktyvumą ir plėtoti pažintinius įgūdžius.

Vasaros renginių planas

Vasarą darželyje "Draugas" yra kupina įvairių renginių ir veiklų.

Organizuojamos išvykos į gamtą, sporto varžybos, meninės dirbtuvės, teminiai vakarėliai ir kitos pramogos.

Vasaros metu didelis dėmesys skiriamas lauko veikloms ir vaikų poilsiui.

Informacija tėvams

Darželis "Draugas" nuolat teikia informaciją tėvams apie darželio veiklą, ugdymo procesą ir vaikų pasiekimus.

Organizuojami tėvų susirinkimai, individualūs pokalbiai su pedagogais, atviri renginiai ir kt.

Darželis taip pat skatina tėvų įsitraukimą į darželio gyvenimą, kviesdamas juos dalyvauti renginiuose, padėti organizuojant išvykas ir dalintis savo patirtimi.

Korupcijos prevencija

Darželis "Draugas" laikosi aukštų etikos standartų ir vykdo korupcijos prevencijos politiką.

Naratyvinio žaidimo metodas darželyje

Neįtikėtina Apžvalga: Kauno r. Vaikų mokymas pirmiausia juos mokant žaisti.

Šis metodas skamba kaip visiškas paradoksas, nes dažniausiai tėvai iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos tikisi priešingo rezultato - kad darželis paklotų tvirtą pagrindą mokyklai.

Tačiau vaikai juk moka žaisti ir taip.

Aš mėgstu sakyti, kad vaikai neabejotinai mėgsta žaisti. O mokyti sudėtingo žaidimo juos reikia.

Kodėl to reikia, atsakymą radau beveik gerą dešimtmetį analizuojant vaikų ankstyvąją raidą ir tyrinėjant žaidimo įtaką jų mokymuisi.

Tai daryti reikia, nes žaisdamas sudėtingo tipo vaizduotės žaidimus vaikas išmoksta būtinųjų socialinių įgūdžių, išvysto asmenybės savybes bei įgyja akademinių žinių jį motyvuojančiu ir priimtiniausiu būdu.

Ir tai pasaulyje jau vykdoma - vaikai ugdomi naratyvinio žaidimo metodu, kur pirmoji vaikų „abėcėlė“ yra išmokti kurti, pasakoti ir išgyventi istorijas.

Naratyvinis žaidimas - ne burtažodis, o metodas

Naratyvinio žaidimo ugdymas paremtas, visų pirma, kolektyviniu vaidmenų žaidimu, kurio pagrindas yra istorijos kūrimas, o į šį procesą aktyviai įsitraukia ir vaikai, ir suaugę.

Žaidimas čia reiškia sistemingą veiklą, kuri nukreipta konkrečių įgūdžių lavinimui bei pasaulio suvokimui.

Tad čia veiklos neskaidomos į padrikus užsiėmimus, kada vaikai tai piešia, tai lipdo, šoka ar dainuoja.

Net jei ir lipdo - tai tie lipdiniai poryt bus panaudoti kaip įrankiai, reikalingi konkrečiame žaidime.

Dažname darželyje vis dar įsišaknijusi kitokia praktika - vaikams suplanuojamos veiklos konkretiems akademiniams įgūdžiams arba jų žaidimai paliekami savieigai - kažką lyg daro, stumdo, bet klausimas ar tikrai žaidžia, ar tik atlieka žaidybinius veiksmus?

Ypatingai po pietų miego daugelyje darželių vaikų veiklai daug dėmesio nebeskiriama - vaikai dūksta kieme ir laukia tėvų, nors tuo metu jie kaip tik yra laisvesni, pailsėję ir labiau nusiteikę įtraukiančiai veiklai.

Vaikai bus kūrybiški, bet nieko nemokės?

Tėvai buvo įpratę dalykus išmokti kitaip, tad natūralu, jog baiminasi, ar žaidimas tinkamas formatas.

O ir jam priskiria tik pramoginį atspalvį.

Tačiau naratyvinis žaidimas tuo ir naudingas, jog vaikai ugdo ne tik savo asmenybės savybes, socialinius įgūdžius, bet ir įgauna akademinių žinių.

Esminis skirtumas įvyksta formoje, kurioje vaikams tų akademinių žinių suteikiame.

Čia kaip su gyvenimo realijomis: gali 100 kartų perskaityti tą patį receptą, tačiau kol nepabandysi jo pagaminti bent kartą ir viso proceso neišgyvensi - viską žinosi tik teoriškai.

Praktika leidžia geriau perprasti procesus ir aplinkos dėsnius.

Naratyvinis žaidimas tuo ir remiasi, tad vaikai gauna akademinių žinių, bet nesėdi kartodami raideles dailyraščiu.

Taip pat tai nereiškia, jog pagal šį metodą vaikai visai neturi dienotvarkės.

Pasikartojanti sistema vaikams ypatingai svarbi, tad tokios rutininės veiklos kaip valgymas, prausimasis ir miegas yra visuomet suplanuotos.

Tuo tarpu naratyvinis žaidimas tampa pagrindinės veiklos ašis, kur vaikams užsiėmimai nėra „primetami“, o pasiūlomi stebint, kas jiems yra įdomiausia konkrečiu periodu.

Taip žaidimai trunka ilgesnį laikotarpį, o vaikų ugdymas vykdomas etapais.

Kaip tai atrodo praktikoje?

Knygos ir aplinka - „slaptas“ pedagogas.

Naratyvinio žaidimo istorijos gimsta remiantis pirmiausia mus supančia aplinka ir knygomis.

Mėgstu sakyti, kad čia knygos ir aplinka veikia kaip „slaptas“ pedagogas.

Pavyzdžiui, pedagogas skaito su vaikais istoriją apie paukščių šeimyną ir užfiksuoja, jog personažu vaikai labai susidomi, jį perkelia ir į savo žaidimus.

Kitą dieną užsiėmimo metu vaikai patys kuria paukščių lizdą ir sužino detaliau, jog tai yra paukščių namai.

Dar po dienos pedagogas pasiūlo jiems žaidimą, kurio metu reikės padėti paukščiams surasti namus.

Vaikai šiuos personažus jau pažįsta iš knygos, tad lengviau ir noriau įsitraukia į veiklą, o kurti lizdai irgi įgauna aiškią prasmę.

Paukščių ir lizdo tema atitinkamai parenkama, nes artėja ruduo ir dalis paukščių iškris į šiltus kraštus.

Taip atsižvelgiama į mus supančią aplinką, o ugdymo turinys sudėtingėja ir tampa daugiasluoksnis.

Knygoms šiuo atveju skiriamas ypatingas dėmesys.

Vaikams daug skaitome, jog jie turėtų turtingą žodyną, vaizduotę bei žinių bagažą.

Svarbus akcentas, kad knygų pasakojimai yra tik įkvėpimas, nes naratyviniuose žaidimuose niekada jų šabloniškai nesiimsime kartoti.

Tai tiesiog neįdomu.

Vaikai turi būti mokomi kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, pasitelkti savo žinias, atrasti savus kelius ir sprendimus.

Žinoma, šiuo metodu dirba ir profesionalūs pedagogai, kurių rolė nenuginčijamai svarbi.

Auklėtojos vaidmuo ypatingas

Vaikas auklėtoją mato daugiausia laiko, tad pasitikėjimo ir glaudaus ryšio užmezgimas yra esminis aspektas norint, kad ugdymas darželyje būtų sėkmingas.

Dirbdama žaidimo tyrimų laboratorijoje jau 5 metus, pastebėjau, jog ugdant vaikus naratyvinio žaidimo principais, vaikų adaptacija dažnai yra lengvesnė, nes čia pedagogas kviečia vaikus žaisti ir yra matomas kaip patikimas žaidimų draugas.

Vaikams žaisti visuomet įdomu, tad ir auklėtojai sukurti pasitikėjimą tampa lengviau.

Tuo pačiu vaikai užsiimdami mėgstama veikla labiau atsipalaiduoja ir atsiveria, tad pedagogui greičiau perpranta vaiko individualius asmenybės subtilumus.

Tai skiriasi nuo įprastos hierarchinės darželio struktūros, kuomet auklėtoja matoma kaip grupės vadovė.

Dėmesys vaikui ar dokumentams?

Auklėtojos vaidmuo svarbus, tačiau dažnai jį realizuoti yra keblu, nes darželių metodika įspraudžia jas į rėmus.

Auklėtojų pagrindinė rolė užgožiama techniniais ir rutininiais darbais.

Dokumentai apie pasiekimus ir planus tampa svarbesni už tiesioginį dėmesį vaikui.

Žinoma, nuo pareigų nepabėgsi ir švietimo sistemos normų nepaneigsi, bet klausimų tuomet kyla dėl darželių darbų planavimo vadybos.

Vaikų auklėtoja negali būti penkiuose vaidmenyse - jos pagrindinė funkcija turi būti bendravimas su vaikais.

Naratyvinio žaidimo metodika remiasi stipraus bendruomeniškumo ir pasitikėjimo kūrimu.

Vaikas ugdomas remiantis pozityviąja psichologija ir yra priimamas kaip lygiavertis bendruomenės narys.

Profesionaliai apmokytos auklėtojos daugiausia dėmesio skiria būtent bendravimui su vaiku ir jo stebėjimui tam, kad padėtų jam išvystyti aukščiausią žaidimo lygį.

Žinoma, tėvai visuomet žinos, kaip sekasi jų vaikui, bet pagrindiniu atspirties tašku laikome jo raidą.

Vaiko raidą reikia stebėti, o ne primetinėti

Man asmeniškai norisi gana griežtai kritikuoti didelių metinių planų rašymą darželiuose, nes vaiko raidos po metų nenuspėsi.

Taip veiklos planuojamos nubrėžiant išankstines ribas, kas po metų jam turi būti įdomu ir ką jis jau turėtų sugebėti.

Tai primena standartines tėvų lenktynes, ką jau sugeba mano vaikas.

Sistemingo mokymosi vaikas išmoks mokykloje, o darželyje siūlau pradėti nuo tikslingo ugdymo žaidžiant.

Ugdymas naratyvinio žaidimo principais tinkamas skirtingo amžiaus vaikų grupei ir lengvai leidžia įsitraukti vaikams su skirtingais gebėjimais.

Kadangi pedagogai kasdien stebi, kas vaikams yra įdomu bei seka kasdienius pasiekimus, jie gali sistemingai numatyti, kokią vaikui užduotį pasiūlyti žaidžiant žaidimą, atsižvelgiant į tai, kokią jo savybę reikia dar pastiprinti.

Čia ir yra tikroji žaidimo magija.

Juk būdami suaugę mėgstame kartoti frazę - raski mėgstamą veiklą ir niekuomet nereikės dirbti.

Vaikų mėgstama veikla neabejotinai yra žaidimas.

Schema, iliustruojanti naratyvinio žaidimo metodą

tags: #zaidimai #draugas #lt #vaiku #darzelis



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems