Vytautas Mačernis: tragiško likimo genijaus gyvenimo ir mirties metai
1921 m. birželio 5 d. gimė jauniausias lietuvių literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas reikšmingiausių savo kartos poetų Vytautas Mačernis. Poetas pagarsėjo intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškiančia kūryba. V. Mačernio poezijoje, subrendusioje didžiųjų istorinių kataklizmų, permainų laiku, nebuvo eilėraščių, programuojančių konkrečius tautos veiksmus.
Lietuvių literatūroje buvo ir anksti ją apleido nemažas būrys talentingų, jaunų iš gyvenimo išėjusių rašytojų. Bet tik Vytautas Mačernis, teišgyvenęs dvidešimt trejus metus, yra lietuvių literatūros klasikas, viena iš centrinių figūrų XX amžiaus vidurio literatūros istorijoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir Šarnelės ramybė
Vytautas Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d. žemaičių sodyboje Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. Poeto giminės ir biografai teigia, kad motina laukusi dukters, bet gimus ir antram vaikui berniukui, nusivylė ir nelabai mylėjo Vytautą. Vytautą globojo senolė. Ji buvo pats gražiausias prisiminimas. Jos paveikslas ryškus V. Mačernio „Vizijose“.
Vytautas mokėsi Sedoje, vėliau Telšių gimnazijoje. Gimnazijoje jis vis toks pat susikaupęs, į kažką įsigilinęs, minties ir proto žmogus. 1938 m. jaučio subadytas mirė tėvas, ir motina liko su 2 paaugusiais bei 5 mažamečiais vaikais. Nepaisant šeimos sunkumų, Vytautas Mačernis buvo gabus, darbštus, bet silpnos sveikatos.
Svarbiausi poeto gyvenimo faktai pateikiami žemiau esančioje lentelėje:
| Data / Metai | Svarbiausias įvykis |
|---|---|
| 1921 m. birželio 5 d. | Gimė Šarnelės kaime, Žemaitijoje. |
| 1939 m. | Baigė Telšių Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnaziją. |
| 1940 m. | Persikėlė į Vilniaus universitetą studijuoti filosofijos. |
| 1943 m. | Dėl karo uždarius universitetą, grįžo į tėviškę Šarnelę. |
| 1944 m. spalio 7 d. | Tragiška žūtis Žemaičių Kalvarijos pakraštyje. |
Studijos ir intelektualinė veikla
1939 m. baigęs gimnaziją, Vytautas pradėjo studijuoti anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. Vėliau persikėlė į Vilniaus universitetą, kur pagrindine savo specialybe pasirinko filosofiją. Labai intensyviai mokėsi kalbų. Maironio muziejaus fonduose saugomi keli mažučiai žodynėliai. Jie buvo labai patogūs Vytautui, nes galėjo lengvai įsidėti į kišenę.
V. Mačernis mokėjo net 8 kalbas: lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų, lotynų, graikų. Jis labai mėgo skaityti filosofinius veikalus. Draugų ir profesorių Vilniuje buvo pastebėtas kaip talentingas filosofas ir poetas. Filosofas V. Sezemanas pranašavo Vytautui žymaus filosofo ateitį.
Vytautas Mačernis - Biografija
Kūryba: Vizijos ir Sonetai
Pats autorius nemažai savo rankraščių padovanodavo bičiuliams. Ne vienam puikiai žinomos V. Mačernio „Vizijos“, neretai įvardijamos kaip savita dvasinė poeto autobiografija, kurioje filosofiniai apmąstymai susipina su senos žemaitiškos sodybos realijomis. „Vizijos“ yra vienintelis baigtas V. Mačernio kūrinys, parašytas 1939-1942 metais.
Svarbi vieta V. Mačerniui priklauso lietuvių soneto istorijoje. Poetas planavo sukurti 96 sonetus „Metų“ ciklui, tačiau spėjo sukurti 81. Jo kūryboje vyrauja kanoninės formos:
- Sonetas - griežtos struktūros eilėraštis.
- Trioletas - aštuonių eilučių lyrikos forma.
- Oktava - aštuonių eilučių posmas.
V. Mačerniui būdinga egzistencialistinė pasaulėjauta. Jis siekė pažinti jį supantį pasaulį, nes gyvenimo esmę gali surasti tik ieškodamas. Pasak literatūrologės Viktorijos Daujotytės, V. Mačernis buvo „nepriklausomos Lietuvos, jos gimnazijų humanitarinės dvasios, jaunosios ateitininkijos idėjų augintinis“.
Tragiška žūtis 1944-ųjų rudenį
Vytauto Mačernio gyvenimas buvo labai trumpas. Jis žuvo 1944 m. spalio 7 d., eidamas dvidešimt ketvirtuosius metus. Jį pakirto atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra. 1944-ųjų rudenį, artėjant frontui, kankinosi abejodamas - likti ar trauktis.
Spalio 7 dieną pasikinkę arklį sudėjo į vežimą būtiniausius daiktus. Žemaičių Kalvarijos pakraštyje važiuojant vežimu į poeto galvą pataikė atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra ir atėmė jauno bei talentingo poeto gyvybę. Keistas likimo posūkis - apylinkėje tuo metu niekas daugiau nežuvo, niekam nieko neatsitiko, tik ta vienintelė skeveldra užmušė V. Mačernį.
Artimieji palaidojo poetą kitą dieną, paskubomis sukalę karstą. Dundėjo frontas, todėl palaidoti Vytauto Žemaičių Kalvarijoje nepavyko. Palaidojo ant tėviškės kalnelio, kurį Vytautas labai mėgo nuo vaikystės. Taip ir liko V. Mačernis savo Šarnelėje.
Nors sviedinio skeveldra nutraukė Mačernio gyvenimą, jo poezija įveikė laiko išbandymus. Sovietinėje Lietuvoje V. Mačernio poezija ilgą laiką buvo ignoruojama, kol galop 1970 m. išleista poezijos rinktinė „Žmogaus apnuoginta širdis“. Šiandien minime jo trumpą gyvenimą, tragišką žūtį ir kūrybinį palikimą, suprasdami, kad V. Mačernis gyveno kaip meteoras: staiga pasirodė, sušvito ir lygiai taip pat staiga dingo neįžvelgiamybėje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
