Smurtas prieš nėščias moteris: tragiškos pasekmės ir visuomenės atsakas

Smurtas prieš moteris yra viena labiausiai paplitusių, tačiau dažnai ignoruojamų problemų visame pasaulyje, o nėščios moterys sudaro itin pažeidžiamą šios visuomenės problemos dalį. Nėštumas, nors ir laikomas džiaugsmingu ir pakylėjančiu periodu, kai kurioms moterims gali tapti fiziškai ir psichologiškai traumuojančia patirtimi, ypač kai susiduriama su smurtu. Tai ne tik asmeninė, bet ir visuomeninė problema, pažeidžianti pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Tragiškas įvykis Mažeikiuose: smurtas prieš besilaukiančią moterį

Šių metų balandžio 23 dieną į Regioninę Mažeikių ligoninę greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta jauna moteris, namuose pagimdžiusi kūdikį. Medikams apžiūrėjus gimdyvę, ant jos kūno pastebėti sužalojimai. Siekiant išsiaiškinti, kaip atsirado sužalojimai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Nėščios moters sužalojimai ir teisiniai veiksmai

Tyrimo metu nustatyta, kad prieš moterį galėjo smurtauti jos sugyventinis. Manoma, kad balandžio 23-iosios išvakarėse kaltinamasis pakėlė ranką prieš 34-ias savaites besilaukiančią sugyventinę. Pastaroji, praėjus maždaug 6 valandoms po konflikto, pradėjo gimdyti, tad sugyventinis iškvietė greitąją pagalbą. Atliekant tyrimą mažeikiškis sulaikytas, vėliau jam skirta kardomoji priemonė - suėmimas. Tyrimo metu jis pripažino kaltę ir gailėjosi, tačiau jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta nėščiai moteriai.

Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Ikiteisminį tyrimą atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Aida Pogojienė. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Susipažinkite: nauji įrankiai kovai su smurtu artimoje aplinkoje

Nėštumas ir gimdymas: pažeidžiamumas ir akušerinis smurtas

Nėštumas kaip tęstinis procesas gali būti traumuojanti patirtis. Kol vienos moterys šį etapą apibūdina kaip pakylėjantį, gražiausią gyvenime ar stebuklingą, kitos tuo pat metu gūžiasi arba raukosi, mat kūdikio laukimas gali būti nemalonus fiziškai ir psichologiškai.

Gimdymas taip pat gali būti trauma, ir tikrai toli gražu ne visos moterys pajėgia apie tai kalbėti. Trauma čia itin plati sąvoka, pradedant tiesiog nepakeliamu gimdymo skausmu ir baigiant, deja, Lietuvoje gerokai per dažnu akušeriniu smurtu ar net kūdikio mirtimi. Akušerinis smurtas - atskira, sudėtinga tema, aprėpianti įvairų akušerių elgesį su gimdyve - nuo paprasčiausios nepagarbos, kaip gimdymo plano nepaisymas, iki tikro fizinio smurto.

Nėščiosios moters psichologinės būklės iliustracija

Smurto prieš moteris formos

Smurtas artimoje aplinkoje arba kitaip tariant smurtas prieš moteris šeimoje, tai nusikaltimas ir tuo pačiu pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, darantis niekinėmis visas kitas moters kaip žmogaus teises bei laisves, kuriomis yra užkertamas kelias naudotis (JTO). Smurtas dėl lyties kyla iš giliai įsišaknijusių lyčių stereotipų ir ilgus šimtmečius vyravusio požiūrio, kad vyrai, tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime, turi turėti daugiau galios.

Pagrindinės smurto formos:

  • Artimo partnerio smurtas - dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, ekonominis žlugdymas, bauginimas. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
  • Seksualinis smurtas ir priekabiavimas - nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu. Šio elgesio tikslas arba poveikis yra pakenkti asmens orumui, sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Pabrėžtina, kad seksualinis priekabiavimas nuo seksualinio smurto skiriasi tuo, kad jis dažniausiai reiškiamas dėl asmens lyties, amžiaus, negalios, tautybės ar kitų asmens tapatybės bruožų.
  • Prekyba žmonėmis (vergija, seksualinis išnaudojimas) - tai žmonių išnaudojimo būdas, kai jie parduodami, perkami arba mainomi tarsi prekės. Paprastai tai apima asmenų verbavimą, gabenimą, perdavimą, saugojimą arba priėmimą, įskaitant keitimąsi ar perleidimą bei jų kontrolę. Prekyba žmonėmis vykdoma siekiant išnaudoti nukentėjusius pelnui. Išnaudojimo formos gali būti įvairios: prostitucija ar kitas seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas ar paslaugos, vergija, išnaudojimas nusikalstamoms veikoms, prekyba organais ir pan.
  • Vaikų santuoka - tai santuoka, kurią draudžiama sudaryti jaunesniems nei 18 metų asmenims. Tokiu būdu užtikrinama, kad su santuoka susijusi atsakomybė nebūtų vaikams priskiriama per anksti ir, kad jų sutikimas būtų laisvas bei pagrįstas.
Smurto formų vizualizacija

Smurto prieš moteris statistika

Smurtas dėl lyties vyrauja visame pasaulyje ir Lietuvoje. Tarptautiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. asmenų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, yra moterys, todėl, galima teigti, kad tai yra su lytimi susijęs smurtas (Zonta International, 2023).

Toliau pateikiami statistiniai duomenys atskleidžia smurto prieš moteris mastą įvairiuose regionuose:

Indikatorius Pasaulis Europos Sąjunga Lietuva
Moterys, patyrusios fizinį ir/arba seksualinį smurtą (PSO) 35 % - -
Moterys, patyrusios fizinį ir/arba seksualinį smurtą nuo 15 m. (Eurobarometras, 2016) - Trečdalis -
Moterys, patyrusios fizinį ir/arba seksualinį smurtą nuo dabartinio ar ankstesnio partnerio - 35 % -
Gyventojai, pažįstantys smurtaujantį asmenį - - 45 %
Moterys, patiriančios smurtą artimoje aplinkoje > 90 % (Zonta, 2023) - 40 %
Apie smurtą praneša policijai - - < 40 %
Smurto dėl lyties kaštai per metus (EIGE, 2023) - 366 mlrd. EUR 2,3 mlrd. EUR
Iš jų smurtas prieš moteris (EIGE, 2023) - 289 mlrd. EUR (79 %) -
Šiaulių mieste smurto pavojų patiriančių moterų dalis (Specializuoto kompleksinio pagalbos centro duomenimis) - - Apie 80 %

Smurtą patiria įvairaus amžiaus, socialinės padėties ir išsilavinimo moterys. Dažnai smurtas prasideda nepastebimai, o aukos ilgai delsia kreiptis pagalbos dėl baimės, gėdos ar aplinkinių reakcijos.

Tarptautinės ir nacionalinės iniciatyvos prieš smurtą

Tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena

Lapkričio 25-oji kasmet žymi Tarptautinę kovos prieš moterų prievartą dieną. Ši diena žmones visame pasaulyje vienija nuo 1999 m., kai Jungtinės Tautos, siekdamos atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris ir mergaites problemą tarptautiniu mastu bei paskatinti smurto prevenciją, oficialiai pasirinko lapkričio 25-ąją būti pasaulinio solidarumo simboliu kovoje už pagarbą ir saugumą visoms moterims.

Lapkričio 25 d. Tarptautinės dienos simbolis

Ši diena pasirinkta neatsitiktinai - tai pagarbos išraiška trims seserims Mirabal, kurios 1960 m. lapkričio 25 d. buvo žiauriai nužudytos už pasipriešinimą Dominikos Respublikos diktatoriaus Rafaelio Trujillo režimui. Lapkričio 25-oji tai ne tik diena, kai yra prisimenama, jog smurtas prieš moteris yra ne asmeninė, o visuomeninė problema, pažeidžianti žmogaus teises, tai diena, kuri žymi 16-a dienų trunkančios kasmetinės tarptautinės iniciatyvos pradžią.

Susipažinkite: nauji įrankiai kovai su smurtu artimoje aplinkoje

16 aktyvizmo dienų

Šešiolikos dienų laikotarpis prasideda lapkričio 25-ąją - Tarptautinę smurto prieš moteris dieną ir tęsiasi iki gruodžio 10-osios - Tarptautinės žmogaus teisių dienos. Jungtinės Tautos lapkričio 25 d. kviečia paminėti akcija „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“. Oranžinė spalva yra šviesos, vilties ir ateities be smurto simbolis, ja kviečiama pasipuošti pastatus, langus ar aprangos detales, taip išreiškiant solidarumą su smurto aukomis.

16-os dienų kampanija, kovai su smurtu prieš moteris, oficialiai vykdoma nuo 1993 m., kai Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje Vienoje buvo pripažinta, kad moterų teisės yra žmogaus teisės ir smurtas prieš moteris yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Visoje Lietuvoje šios 16 dienų taip pat aktyviai minima jau keletą metų, prie akcijos jungiasi daugelis organizacijų, savivaldybių, mokyklų ir bendruomenių, rengdamos paskaitas, diskusijas, socialines iniciatyvas ir kūrybinius projektus.

Stambulo konvencija

Šios dienos proga Europos Parlamentas ragina visas to nepadariusias Europos Sąjungos valstybes, įskaitant Lietuvą, kuo greičiau ratifikuoti Stambulo konvenciją, dar kitaip žinomą kaip Europos Tarybos Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo konvenciją. Seimo narės Dalia Kuodytė ir Ona Valiukevičiūtė praeityje atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva ilgai buvo paskutinė valstybė Europos Sąjungoje neturinti įstatymo, reglamentuojančio smurto privačioje erdvėje klausimus, pabrėždamos, kad smurtas prieš moterį yra plačiai paplitusi, tačiau dažnai ignoruojama problema, kurios atveju visuomenė neteisingai teisia smurto auką, o ne smurtautoją.

Pagalba ir iniciatyvos nukentėjusiems nuo smurto

1993 m. Vilniuje įsteigta moterų teisėmis ir jų parama besirūpinanti asociacija Vilniaus moterų namai (www.vmotnam.lt). Kaip vieną didžiausių smurtą patiriančių moterų problemų, „Kauno moterų draugijos“ direktorė Daiva Baranauskienė, įvardino teisinės pagalbos trūkumą. Pasak jos, gana dažnai moterų baimę imtis veiksmų prieš smurtautoją lemia ekonominės priežastys: „Išeiti iš smurto rato - sudėtinga. Tiek dėl visuomenės, kuri nepalaiko smurto aukų, požiūrio, tiek dėl to, kad moterys bijo likti vienos, bijo, kad negalės išlaikyti savęs ar savo vaikų."

Pagalba Šiauliuose

Šiaulių mieste veikia pagalbos paslaugos smurtą patyrusiems asmenims. VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“, teikianti Specializuotos kompleksinės pagalbos centro pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, organizuoja įvairius renginius ir edukacijas. Tai rodo, kad lyties pagrindu patiriamo smurto problema mieste išlieka itin aktuali.

Artimiausi renginiai Šiauliuose:

  • Lapkričio 25 d., gruodžio 2, 9, 23 d., 18:00-20:00 val. Savitarpio pagalbos grupė MOTERIMS: „Kai meilė virsta sąmoningumu“
  • Lapkričio 26 d., 10:00-12:00 val. Moderuojamos savipagalbos grupės užsiėmimas: „Mano-Tavo socialinis kompasas“
  • Lapkričio 26 d., gruodžio 3, 10, 17 d., 18:00-20:00 val. Krizių ir konfliktų įveikos grupė
  • Lapkričio 28 d., 17:00-19:00 val. Seminaras: „Psichologinės vaikystės traumos ir kompleksai“
  • Gruodžio 1, 8, 15 d., 18:00-20:00 val. Psichologinių susitikimų ciklas MOTERIMS: „Prieraišumo tipai santykiuose: tarp artumo ir laisvės“
  • Gruodžio 1 ir 8 d. 17:00-20:00 val. Individualios konsultacijos: „EMOCINIS VEDLYS“
  • Gruodžio 3 d., 17:30-20:30 val. Seminaras: „Pagrindinės mūsų gyvenimo baimės“
  • Gruodžio 10 d., 18:00-20:00 val. Seminaras: „Pilnatvės sąmonė“

Kontaktai: +370 652 24 232, +370 415 20 239

tags: #vyras #musa #nescia



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems