Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys: kandidatų portretai ir Jonavos atstovų ryšiai
Kiekvienais rinkimais Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) apibendrina kandidatų duomenis, pateikdama išsamų profilį, kuris leidžia visuomenei geriau suprasti pretendentų į politines pozicijas demografiją ir charakteristikas. Šie duomenys apima ne tik amžių, išsilavinimą ir turtą, bet ir informaciją apie kandidatų ryšius su konkrečiais regionais, pavyzdžiui, Jonava, kuriame gimimo vieta turi savo reikšmę.
Europos Parlamento rinkimų kandidatų apžvalga (2019 m.)
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikia apibendrintą 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančio kandidato portretą: prieš 3 mėn. 51-ąjį gimtadienį atšventęs vyras, deklaravęs turto už maždaug 290 tūkst. eurų. Tikėtina, kad jo vardas - Kęstutis, Andrius arba Vytautas. Dalyvauti 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą užregistruoti 301 kandidatai (86 kandidatais daugiau nei 2014 m. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą), 198 vyrai ir 103 moterys.
Kandidatų amžius ir išsilavinimas
Beveik trečdalio (31,89 proc.) kandidatų amžius - nuo 55 iki 64 metų. 35-44 bei vyresnių, 45-54 metų amžiaus kategorijų kandidatų yra daugmaž po lygiai (atitinkamai 21,59 proc. ir 21,93 proc.). Pačiose negausiausiose (11,96 proc. ir 12,62 proc.) amžiaus grupėse yra jauniausi, nuo 21 iki 34, bei 65 metų ir vyresni kandidatai. Bendras kandidatų į Europos Parlamento narius amžiaus vidurkis - 51,3 metų.
Priešinguose amžiaus grupių poliuose atsiranda visuomeniniai rinkimų komitetai „Aušros Maldeikienės traukinys" (amžiaus vidurkis 40,1 m.) ir „Stipri Lietuva vieningoje Europoje" (amžiaus vidurkis 60,2 m.) kandidatai.
Daugiau nei pusė kandidatų (54,2 proc.) savo anketose nurodė turį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 24,9 proc. - aukštąjį, po 0,7 proc. - aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį, ir vidurinį išsilavinimus. Likusi dalis, 18,9 proc. kandidatų, savo išsilavinimo apskritai nenurodė.
Pagal anketoje pateiktus duomenis, daugiausia kandidatų su aukštuoju išsilavinimu į savo sąrašus įrašė Lietuvos žaliųjų partija (100 proc.), Darbo partija (95,5 proc.), Lietuvos socialdemokratų partija (90,9 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (90 proc.). Šį išsilavinimą turinčių mažiausiai yra visuomeninių rinkimų komitetų „Prezidento Rolando Pakso judėjimas" (50 proc.) ir „Stipri Lietuva vieningoje Europoje" (60 proc.) sąrašuose.
Teistumas ir turtinė padėtis
Pildydami anketas, būsimieji kandidatai privalėjo nurodyti savo teistumą. VRK duomenimis, kandidatai į klausimą apie teistumą teigiamai atsakė 6 partijų kandidatai: du Darbo partijos, ir po vieną kandidatą iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sąrašų.
Kandidatai į Europos Parlamento narius privalėjo pateikti savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Turtingiausi kandidatai kandidatų sąrašuose yra Lietuvos centro partijoje, kurios visų iškeltų kandidatų deklaruoto turto bendra vertė - daugiau kaip 29 mln. eurų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų turto bendra vertė - 8 mln. eurų, Lietuvos žaliųjų partijos - beveik 8 mln. eurų. Turtingiausių kandidatų dešimtuke yra 8 milijonieriai, kovosiantys dėl mandatų: A. Guoga (per 27 mln. eurų) iškeltas Lietuvos centro partijos sąrašo; R. Lapinskas (per 6 mln. Eurų) - Lietuvos žaliųjų partijos; R. Š. Marčiulionis (5 mln. Eurų) - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS); A. Šedžius (2,5 mln. Eurų) - Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP); P. Lukoševičius (per 2 mln. Eurų) - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS LKD); V. Uspaskich (2 mln. Eurų) - Darbo partija (DP); A. Zuokas (beveik 1,5 mln. Eurų) - Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai); A. Lydeka (1 mln. Eurų).
Šeimyninė padėtis ir tautybė
Daugiau kaip trečdalis (38,5 proc.) visų kandidatų - susituokę. Nevedusių (netekėjusių) yra apie 11 proc., 1 proc. - našlių. 8,3 proc. kandidatų nurodė, jog yra išsiskyrę, o daugiau kaip penktadalis (22,3 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.
Didžioji dauguma (75,1 proc.) kandidatų - lietuviai. Lenkai sudaro 5 proc., rusai - 2,3 proc. Taip pat 0,3 proc. kandidatų sudaro kitų tautybių asmenys: kandidatuoja vienas (-a) graikė, moldavas, prancūzas, totorius, žydas. 48 kandidatai (15,9 proc.) anketose savo tautybės nenurodė.
Kokių bendravardžių kandidatų šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą daugiausia? Rinkimams registruoti 10 kandidatų, vardu Kęstutis; 9 vardu Andrius; 8 vardu Vytautas; po 5 Antanus ir Marius. Europos Parlamento nario mandato sieks 6 Jolantos, 4 Rasos, po 3 Daivas ir Linas.
Jonavos kandidatai ir gimimo vietos reikšmė VRK duomenyse
VRK turimais duomenimis, rinkimuose į Europos Parlamentą 3 kandidatai Jonavą yra nurodę kaip savo gimimo vietą. Kadangi kandidatai neprivalo anketose nurodyti savo gimimo vietos, sunku pasakyti, iš kurio rajono yra kilę daugiausiai pretendentų. Nepaisant to, VRK viešai skelbiami duomenys leidžia teigti, kad minėtuose rinkimuose kandidatuoja ir trys jonaviečiams žinomi veidai.
Peržvelgus rinkimuose dalyvaujančių asmenų anketas, matyti, kad į Europos Parlamentą kandidatuoja ir jonaviečiams žinomi asmenys: Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Žilvinas Galimovas; Lietuvos Respublikos Seimo narys, Socialdemokratų darbo partijos atstovas Rimantas Sinkevičius; praėjusiuose Jonavos rajono savivaldybės rinkimuose dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos narys Gvidas Mazgelis.
Būtina atkreipti dėmesį, kad kandidatai, pateikdami pareiškinius dokumentus, pildo anketą, dokumentą, kuriame nėra prašoma nurodyti gyvenamosios vietos. Dėl to negalima atmesti galimybės, jog kandidatų sąrašuose yra ir daugiau asmenų, kurie gimė Jonavoje. Daugiau informacijos apie visus kandidatus galite rasti čia.
Žilvinas Galimovas ir kiti Jonavos tarybos nariai teisinių ginčų kontekste
Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas yra vienas iš asmenų, susijusių su plačiai nuskambėjusiomis „čekiukų“ bylomis. „Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos rajono tarybos narys Žilvinas Galimovas apskundė jam paskelbtą nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui. Tai iliustruoja, kad VRK duomenyse atsispindintis kandidato portretas ne visada apsiriboja tik demografiniais ir turtiniais aspektais, bet apima ir teisinę reputaciją.
Šiose bylose pareikšti įtarimai ne tik Žilvinui Galimovui. „Čekiukų“ bylose pareikšti įtarimai Marijampolės savivaldybės tarybos nariui Romualdui Makauskui ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariui Erlandui Andrejevui.
Apeliacinis teismas trečiadienį atmetė buvusio Jonavos tarybos nario Kęstučio Macionio skundą „čekiukų“ byloje. Kauno apygardos teismas Jonavos rajono tarybos narį Kęstutį Macionį antradienį pripažino kaltu „čekiukų“ byloje, skyrė baudą ir atėmė teisę dirbti savivaldybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus bylą.
Artėjant kovą vyksiantiems pirmalaikiams Panevėžio miesto, Joniškio bei Jonavos rajonų merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registravo kandidatus šiose savivaldybėse. Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registravo tris politines jėgas dalyvauti pirmalaikiuose Jonavos, Joniškio ir Panevėžio merų rinkimuose. Seimas nutarė kitų metų kovo 16 d. šaukti pirmalaikius Jonavos rajono mero rinkimus.
Jonavos krašto gyvenimas ir įvykiai
Jonavos kraštas aktyviai gyvena savo kasdienybę, žymi svarbius jubiliejus ir sulaukia naujų investicijų. Sausio 24 d. garbingos 85-erių gimimo metų sukakties proga pagerbta Jonavos rajono Garbės pilietė Teresė Žižienė. Medicinos mokslų daktarės, docentės Teresės Žižienės nuopelnai medicinos srityje svarbūs ne tik Jonavos rajonui, bet ir visai Lietuvos medikų bendruomenei. Teresė Žižienė buvo pirmoji, kuri ryžosi 1992 metais įkurti pirminės sveikatos priežiūros centrą Bukonyse. Būdama Maltos ordino pagalbos tarnybos nare, padėjo daugeliui gyventojų. Jos iniciatyva Jonavos rajone įgyvendintas kaimo mokyklų kompiuterizacijos projektas, gauta parama įrengiant senelių globos namus, neįgaliųjų veiklos centrą „Gyvenimo namai”, vaikų dienos centrą Bukonyse, renovuojant slaugos skyrių Jonavoje. Jonavos rajono Garbės pilietei Teresei Žižienei 1999 metais įteikta padėka ir ordinas ,,Maltos ordino kryžius” už maltietišką veiklą Promerito Melitense. 2003 metais Teresė Žižienė pripažinta Europietiškiausiu Jonavos krašto žmogumi. Rajono savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 215 Teresei Žižienei suteiktas Jonavos rajono Garbės pilietės vardas. Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą sveikatos apsaugos srityje Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. birželio 22 d. dekretu Nr.
Šventinis laikotarpis Jonavos ligoninės gimdymo skyriuje alsuoja ypatinga šiluma - kiekvienas čia gimęs kūdikis tampa tikru stebuklu.
Likus 275-ioms šių metų dienoms, Jonava pradeda švęsti 275-erių metų sukaktį.
Jonavos rajono savivaldybėje pasirašyta pirmoji žemės nuomos sutartis su investuotojais, kurie ketina įsikurti pramoninėje teritorijoje Jonavos rajone, Venecijos kaime.
Keturiuose Lietuvos miestuose - Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje - planuojama įrengti naujus maniežus. Jonavoje šeštadienį sužibo pagrindinė miesto Kalėdų eglė - žiemiškai šilta raštuota kepurė. Jonavietis dailininkas Remigijus Januškevičius baigė tapyti ir perdavė savivaldybei naujausią savo darbą „Gyvybės sala“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
