Gruodžio pradžia - tai laikas, kai namuose atsiranda ypatinga šventinė nuotaika. Vaikai pradeda skaičiuoti dienas iki Kalėdų, o tėvai ieško būdų, kaip padaryti šį laukimą dar magiškesnį.
Advento kalendorius - tai kalendorius, skirtas įprasminti bei pažymėti Advento laikotarpį iki Jėzaus gimimo. Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas, tad jo pradžia svyruoja nuo lapkričio 27 d. Advento kalendoriai, paprastumo dėlei, įprastai prasideda gruodžio 1 d. Manoma, kad šiuolaikinius primenantys advento kalendoriai atsirado XIX a. pab. Advento kalendorius - puikus būdas Kalėdų laukimą paversti kasdiene maža švente.
Kiekvieną rytą, kai vaikas pribėgs prie kalendoriaus ir džiaugsmingai atidarys dienos langelį, jis ne tik gaus mažą dovanėlę - jis pajus, kad yra mylimas, kad tėvai galvoja apie jį ir nori jam sukurti džiaugsmą. Advento kalendorius - tai ne tik dovanos ir staigmenos. Tai galimybė sukurti tikrą Kalėdų laukimo magiją, kuri paliks pėdsaką vaiko širdyje visam gyvenimui.
Nepamirškite, kad advento kalendorius gali augti ir keistis kartu su jūsų šeima. Šiemet jis gali būti paprastas, kitąmet - sudėtingesnis. Svarbiausia - išlaikyti tą ypatingą laukimo ir džiaugsmo jausmą, kuris daro Kalėdas tikrai magiškoms vaikų akyse.
Artėjant šventėms „tuščių“ advento kalendorių rasite daugumoje parduotuvių. Žinoma, rankų darbo advento kalendorius bus dar jaukesnis ir mielesnis. Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu: ką dėti į kalendoriaus langelius?
Priemonių iš veltinių serijai įkvėpiau gyvybės, sukurdama jai akronimą TUK. Šiandien dalinuosi motyvacinės lentos idėja, kuri gimė vienos jaunos mamos siūlymu. Kol mėgavosi raminančiu saulučių, debesėlių ir žvaigždžių siuvimu, paprastos lentos, turėjusios padėti vaikams lengviau prisitaikyti prie kasdieninės tvarkos rutinos, paskirtis pasikeitė ne vieną kartą. Lenta tinka ir grupiniam, ir asmeniniam naudojimui. Motyvacinės lentos komplektą sudaro: lenta, 6 žvaigždutės, 6 saulutės, 6 mėnuliai, 6 žaibai, 4 žydri ir 3 pilki debesėliai, raidės, reikalingos lentos pavadinimui.
30×30 cm dydžio, lengva, malonios tekstūros, švelnių spalvų lenta gali virsti ir orų kalendoriumi, ir klasės budėjimo lenta, ir skaitomų knygų fiksatoriumi.
Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu: ką dėti į kalendoriaus langelius? Galimybės yra labai plačios ir gali būti pritaikytos pagal vaiko amžių ir pomėgius.
Kai kurios šeimos kuria dvipusį kalendorių - ne tik vaikai gauna dovanas, bet ir patys kiekvieną dieną daro kažką gero kitiems šeimos nariams. Kitos šeimos advento kalendorių naudoja kaip šeimos veiklų planavimo įrankį.
Kūrybinės veiklos idėjos:
Taip pat, į advento kalendorių galima dėti smagius aksesuarus, pavyzdžiui, klouno nosį, priklijuojamus ūsų ar antakius, lankelį su elnio ragais ir t.t. Knyga - visada puiki dovana. Belaukiant švenčių puikiai tiks teminės knygos apie Kalėdas ar žiemą. Jeigu knyga netelpa į advento kalendorių, galite į jo langelį įdėti raštelį su užuomina, kur ieškoti knygos, pavyzdžiui, „Staigmena laukia po lova“. Puiki veikla advento laikotarpiu - atvirukų gamyba, todėl galite paieškoti nedidelio formato popieriaus rinkinių, piešimo priemonių (pavyzdžiui, blizgių rašiklių), blizgių klijų ir kt. Galite nupirkti kelias sausainių formeles arba visą priemonių rinkinį: jį galėsite išskirstyti po kalendorių. Kalendoriui puikiai tiks ir lipdukai: jais vaikai mėgsta puošti užrašų knygutes, sąsiuvinius, baldus ir kt. Interneto platybėse rasite trintukų šventine tematika. Galima rasti net ir trintukų-dėlionių. Dantų šepetėlius tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams reikia keisti kas 3 mėn., todėl jų nebūna per daug. Šventinės kojinaitės. Mielas ar žaismingas raktų pakabutis - puiki dovana bet kurio amžiaus vaikui. Jei vaikas dar neturi asmeninių raktų, pakabuką jis galės pasikabinti ant kuprinės ar striukės. Atšvaitas. Rankdarbių antspaudai. Daugelis vaikų mėgsta „Lego“ arba „Playmobil“ konstruktorius. Nedidelės figūrėlės - dar viena puiki idėja, kuo užpildyti advento kalendorių. Beje, galima nupirkti ir didesnį „Lego“ rinkinį ir atskirus maišelius paskirstyti kalendoriaus langeliuose. Laikinas tatuiruotes taip pat mėgsta daugelis vaikų. Muilo burbulai. Muiliukas, vonios burbulas ar spragsinčios vonios putos. Smulkūs pinigai. Bilietai į kiną ar teatrą. Žiemos sezonu viena reikalingiausių kosmetikos priemonių - lūpų balzamas. Jie maži, jų galima rasti kone kiekviename prekybos centre ar el. parduotuvėje. Jei mergaitė žaidžia su barbėmis ar kitų populiarių prekių ženklų lėlėmis, ji tikrai džiaugsis nauju lėlių drabužių ar aksesuarų rinkiniu. Iš karoliukų vaikas galės pasigaminti apyrankę, kaklo vėrinį ar pakabuką raktams arba kuprinei. Daugelis mergaičių mėgsta plaukų aksesuarais puoštis pačios ir papuošti lėles. Vaikiškas nagų lakas. Sveiki skanėstai. Karštas šokoladas arba kakavos gėrimas.
Taip pat, Advento kalendoriai nebūtinai turi būti materialūs, pripildyti smulkmenų ir gardumynų - galima vaikams paruošti ir atspausdinti kalendorių su įvairiomis užduotimis. Pavyzdžiui, parašyti laišką Kalėdų seneliui, palesinti paukštelius, aplankyti miesto Kalėdų eglę.
Kiekvienas amžius reikalauja skirtingo požiūrio į advento kalendorių.
Svarbu įtraukti vaikus į kalendoriaus kūrimo procesą. Leiskite jiems padėti dekoruoti kišenėles, rašyti skaičius, net pasirinkti kai kurias dovanas kitiems šeimos nariams. Planuokite iš anksto. Lapkritį jau turėtumėte žinoti, kokį kalendorių kuriate ir ką dėsite į kiekvieną dieną. Nustatykite biudžetą. Advento kalendorius neturi kainuoti daug pinigų. Net jei kiekvienai dienai skirtumėte tik 2-3 eurus, per mėnesį susidaro nemažai suma. Turėkite atsarginį planą. Kartais vaikai suserga, kartais planuota veikla neįvyksta dėl oro sąlygų. Nepamirškite fotografuoti.

Gruodžio pradžia - tai laikas, kai namuose atsiranda ypatinga šventinė nuotaika. Vaikai pradeda skaičiuoti dienas iki Kalėdų, o tėvai ieško būdų, kaip padaryti šį laukimą dar magiškesnį. Tačiau yra vaikų, kurie Kalėdų laukia ligoninėje, vieni. Organizacijos „Savanoriai vaikams“, vykdančios iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė teigia: „Tyrimais įrodyta, kad vaikai būdami ligoninėje net ir su tėvais patiria didžiulį stresą ar potencialią traumą, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie yra visiškai vieni“. Anot jos, net ir kelios dienos teigiamo ryšio prisideda prie vaiko raidos gerinimo - būtent tą ir stengiasi daryti iniciatyvos savanoriai: jie rūpinasi tiek fiziologiniais, tiek emociniais vienišų vaikų, esančių ligoninėje, poreikiais.
Kaip Kuriamas Būdėjimo Kalendorius? I. Šuipė pasakoja, kad vaikai, kurie ligoninėje dienas leidžia vieni, anksčiau dažniausiai būdavo iš globos namų ar globėjų šeimų, iš sudėtingų situacijų šeimose. Šiuo metu daugiausia tokių, kurie turi tėvus ar globėjus, bet dėl tam tikrų priežasčių jie negali būti su savo vaiku ligoninėje. „Žinoma, vaikai yra prižiūrimi ligoninės personalo, tačiau reikia suprasti, kad jie neturi galimybių nei techniškai, nei emociškai su vaikučiais būti visą parą: žaisti su jais, atliepti visus jų poreikius, pasirūpinti kuomet jie verkia. Gali būti, kad vaikai valandų valandas lauks, kol kažkas prie jų prieis arba kažkas iš ligoninės darbuotojų atsilaisvins.
Anot I. Šuipės, šių metų birželį iniciatyvai „Niekieno vaikai“ sueina septyneri metai. „Yra dalis savanorių, kurie su mumis dirba nuo pat iniciatyvos įkūrimo pradžios. Vis tik, dauguma pas mus savanoriauja metus, du, tris. Normalu, kad žmonės keičiasi, juk bėgant laikui keičiasi ir jų gyvenimo aplinkybės“, - pasakoja I. Šuipė. Anot jos, prisijungti prie savanorių komandos nėra taip jau paprasta. Ji pasakoja, kad žmonės, kurie nėra susidūrę su savanoryste arba organizacijos veikla, dažnai rašo žinutes, kad šiuo metu turi laiko ir galėtų ateiti pabudėti į ligoninę, tačiau visi „Niekieno vaikai“ savanoriai turi būti specifiškai parengti, praeiti atrankas, mokymus, kurie trunka 6 savaites.
„Visą savanorių veiklą koordinuoja koordinatorės, iš esmės, dirbančios nuo ankstaus ryto iki nakties, keičiančios viena kitą, yra sudaromi savanorių budėjimo grafikai. Poreikis, vėlgi, yra nustatomas priklausomai nuo vaiko amžiaus, būklės, situacijos. Prie vienų vaikų, pavyzdžiui, pačių mažiausių arba stipriausiai sergančių, reikės budėti visą parą, prie vyresnių vaikų užteks budėti dalį dienos, prie paauglių - užteks užsukti vakare arba savaitgaliais, kuomet jiems yra labiausiai vieniša“, - pasakoja I. Šuipė.
„Niekieno vaikai“ vadovė pasakoja, kad tipinė savanorių budėjimo pamaina yra penkios valandos, tačiau ji gali būti ir ilgesnė. Pavyzdžiui, visa naktis. „Stengiamės, kad prie vieno vaiko ateitų kiek įmanoma tie patys žmonės. Aišku, to neįmanoma padaryti jeigu budėjimas yra ilgas, trunkantis daugiau nei keletą savaičių ar mėnesį. Tuomet savanorių komanda prasiplečia.
Savanoriai budėjimo metu paprastai daro viską, ką įprastai darytų rūpestingi tėvai arba globėjai. Jie padeda pasirūpinti vaiko fiziologiniais ir emociniais poreikiais: padeda jiems pavalgyti, nusiprausti, persirengti, palydi juos į procedūrą, kalbasi su jais, žaidžia, ramina“, - kalba I. Šuipė.

Ji pasakoja, kad svarbiausias organizacijos pajamų šaltis - fizinių asmenų teikiama finansinė parama. Didžiausią jų dalį „Niekieno vaikai“ gauna gaudami 1,2 proc. GPM. „Visuomenė mus tikrai remia ir palaiko. Praėjusiais metais buvome ketvirti tarp NVO, kurios surinko didžiausią GPM paramos dalį. Kita svarbi dalis - fiziniai ir juridiniai asmenys. Sulaukiame ir vienkartinių aukų, tačiau turime ir periodinių aukotojų. Be to, dalį surenkamos paramos skiriame visuomenės edukacijai, švietimui, šios problemos išryškinimui. Net ir patys rėmėjai sako, kad jiems ši tema artima, jautri, ne visi jie turi laiko savanoriauti, tad renkasi prisidėti finansiškai“, - sako I. Šuipė.
Kalbėdama apie didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria organizacija, I. Šuipė sako, kad vienas jų - organizacijos plėtra, kuri yra susijusi su ligoninių uždarumu mažesniuose miestuose, kita - savanorių ir darbuotojų entuziazmas ir šalia lydinti nuolatinė perdegimo rizika. „Mažesniuose miestuose kartais pasitaiko atvejų, jog apie vienišus vaikus taip ir nesužinome. Kartais taip nutinka dėl personalo nesupratimo prie kokių vaikų mus kviesti, kartais, galbūt, dėl kažkokių kitokių priežasčių. Vis tik, mūsų savanoriai yra tik tam, kad teiktų emocinį palaikymą, jie neturi medicininio išsilavinimo, mes neatliekame ir nepretenduojame į gydytojų ar slaugos personalo darbą. Esame vietoje tėvų ar kitų artimųjų, kurių šalia nėra ir tik laikina stotelė vaiko gyvenime, suprantame savo vaidmens ribas“, - sako I. Šuipė.
Paklausta apie tai ar pastebi, jog Lietuvoje keičiasi požiūris į savanorystę, filantropijos kultūrą I. Šuipė sako: „Pradžioje dar girdėdavome pasipiktinimą, kaip mes galime vaikus vadinti „niekieno“, juk jie yra valstybės, mūsų visų. Dabar tokių klausimų kyla vis mažiau.
tags: #budejimo #kalendorius #vaikams