Vitaminas K, arba fitomenadionas, yra nepaprastai svarbus kraujo krešėjimui. Jis dalyvauja krešėjimo procesuose ir yra reikalingas tam tikriems krešėjimo faktoriams. Jei organizmui trūksta vitamino K, mažos žaizdelės ilgai kraujuoja, o net ir nestipriai susimušus atsiranda didelių kraujosruvų (vadinamųjų mėlynių). Žmogaus ląstelės negamina vitamino K. Suaugusieji vitamino K gauna iš maisto, kurį valgo, ir iš žarnyne gyvenančių bakterijų. Vaikai ir suaugusieji didžiąją dalį vitamino K gauna iš žarnyno bakterijų, o dalį - su maistu.
Naujagimių organizme šio vitamino kiekis yra labai mažas. Kūdikiai gimsta su mažu vitamino K kiekiu ir neturi pakankamai bakterijų, kad patys pasigamintų vitamino K. Vitaminas K itin sunkiai prasiskverbia pro placentą ir nepatenka į besivystančio vaisiaus organizmą, o vaisiaus žarnyne dar nėra bakterijų, kurios galėtų sintetinti vitaminą K dar iki gimimo.
Nors kūdikis iš mamos pieno gauna vitamino K, jo kiekis motinos pieno sudėtyje yra mažas, o kol žarnyno bakterijos pagamins jo pakankamai, gali praeiti net kelios savaitės. Dėl šių priežasčių, visiems naujagimiams leidžiamas vitaminas K, nes visi naujagimiai gimsta su vitamino K trūkumu.

Šis kraujo krešėjimo sutrikimas dėl vitamino K stokos dar vadinamas hemoragine naujagimių liga. Jo trūkumas gali sukelti naujagimio hemoraginę ligą, kuri pasireiškia padidėjusiu kraujavimu naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių vaikams. Kai vitamino K kiekis yra kritiškai mažas, kai kuriems naujagimiams gali pasireikšti labai stiprus kraujavimas, kartais net į smegenis, dėl to jos stipriai pažeidžiamos. Tai gali sukelti labai rimtas problemas ar net negalią.
Kraujavimas dėl vitamino K trūkumo vidutiniškai išsivysto 0,25-1,7 proc. atvejų. Kraujavimas gali būti:
Kraujuojama įvairiai: gali būti iš virškinamojo trakto, iš bambutės, iš injekcijos vietų, iš nosies ir kt. Blogiausia, jei kraujuoja į smegenis. Nors tai nedažnas reiškinys, kraujavimas dėl vitamino K trūkumo gali turėti katastrofiškų pasekmių, galinčių sukelti motorinių įgūdžių trūkumą, ilgalaikes neurologines, pažinimo ar vystymosi problemas, organų nepakankamumą arba net mirtį.
Hemoraginė naujagimių liga gali būti sukelta kai kurių motinų ligų ir motinų vartojamų vaistų, tokių kaip vaistai nuo epilepsijos ar tuberkuliozės, vitamino K antagonistai ar antimikrobiniai vaistai. Taip pat trūkumas atsiranda esant kepenų pažeidimams, žarnyno mikrofloros sutrikimams (po antibiotikų vartojimo), sutrikus riebalų įsisavinimui.

Jau per pirmas dvi valandas dar gimdymo palatoje, sutikus tėvams, visiems naujagimiams į raumenis yra suleidžiamas vitaminas K. Tai hemoraginės ligos profilaktika. Raumenukuose susidaro vitamino K atsargos, kurios lėtai naudojamos ir taip naujagimis apsaugomas nuo galimo kraujavimo.
Vitamino K injekcija rekomenduojama visiems naujagimiams per 2 valandas nuo gimimo. Profilaktinė dozė - 0,5-1 mg.
Norint, kad kuo mažiau vaikas jaustų skausmą, vienas naujausių tyrimų rodo, kad reikėtų šią procedūrą atlikti per pirmąsias minutes po gimimo. Nes tik ką gimęs vaikelis iš mamos gauna tokią dozę oksitocino, kad jis būna tarsi „atsijungęs“ ir ne taip stipriai jaučia skausmą. Tačiau gydytoja pabrėžė, kad „smeigti kūdikiui, kuris vos išvydo šį pasaulį, adatą yra sudėtinga patiems medikams.“
Iškart po gimimo daugelyje šalių (Lietuvoje taip pat) naujagimiams suleidžiama vienkartinė vitamino K dozė. Pagrindinis vitamino K injekcijos į šlaunies raumenis privalumas - jog naujagimiui užtenka vos vienos dozės. Norint išvengti dūrio ir skausmo, vitaminas K gali būti suduodamas ir per burną, bet tuomet nėra užtikrinama, kad jis tikrai pateks į organizmą. Be to, tokiu atveju reikia duoti bent keletą kartų ir žinoti, kad vaikutis to lašelio neatpylė ir neatrūgo, o pasisavino. Todėl patikimesnė yra leidžiama forma į raumenis.
Kai kuriose šalyse naujagimiams rekomenduojama duoti geriamojo vitamino K. Jeigu naujagimis maitinamas pieno mišiniais, vitamino K galima įpilti tiesiai į buteliuką.
Jei tėvai atsisako vartoti injekcinę formą arba dėl kitų priežasčių praleido injekcijos formą, naujagimis turi gerti po 2 kapsules gimimo metu, o vėliau po 1 kapsulę per savaitę iki 3 mėnesių amžiaus. Siekiant išvengti kraujavimo dėl sutrikusio kraujo krešėjimo, kurį sukelia hipovitaminozė ar vitamino K1 trūkumas, dozę skiria gydytojas individualiai.
Rekomenduojamas naudojimas: sveikiems pilnamečiams naujagimiams hemoraginių reiškinių profilaktikai - vartokite 1 kapsulę per savaitę iki 3 mėnesių amžiaus (be injekcinės formos).
Vartojimo instrukcija:
Kiti ingredientai: alyvuogių aliejus; kapsulės apvalkalui: želatina, glicerolis. Sudėtyje nėra GMO.

Vitaminas K gaminasi žarnyne, todėl viena iš priemonių, kaip natūraliai padidinti jo kiekį - ankstyvas žindymas. Istoriškai, vitamino K profilaktika atsirado tada, kada buvo atidedamas maitinimas arba motinos nemaitindavo išvis. Tokiu atveju kūdikio žarnyne sutrinka mikroflora. Dabar vitamino K gamybai labai padeda vaikučio paguldymas ant krūtinės, ankstyvas žindymas. Gamtoje klaidų nėra, bet kai mes įsikišame ir tai sutrikdome, atsiranda papildomų priemonių poreikis.
Medikai ir mokslininkai teigia, kad vitamino K injekcija gimus yra saugiausia ir veiksmingiausia intervencija, padedanti išvengti retos, bet potencialiai mirtinos kraujavimo dėl vitamino K trūkumo būklės. JAV vitaminas K naujagimiams saugiai naudojamas nuo 1961 metų.
Nors vitamino K injekcija ką tik gimusiems kūdikiams švirkščiama nuo 1961 metų, ji apipinta įvairiais mitais, kurių populiariausi yra teiginiai, kad injekcijoje esantis benzilo alkoholis arba polisorbatas yra toksiški. Tačiau tai yra melas.
Teigiama, kad vitaminas K yra viena iš nedaugelio intervencijų, kurioms beveik nėra jokio šalutinio poveikio rizikos, išskyrus laikiną injekcijos skausmą. Vienintelis dokumentuotas poveikis yra kraujosruva injekcijos vietoje kai kuriems kūdikiams. Paklausta, ar vitaminas K gali sukelti kokias nors pašalines reakcijas, specialistė tvirtino, kad su tokiais atvejais ji susidūrusi nebuvo, ir pridūrė, kad „buvo bandyta skelbti, kad jis neva didina kraujo vėžio tikimybę, bet šis teiginys nebuvo paremtas jokiais platesniais tyrimais.“ Ji taip pat pabrėžė, kad perdozuoti šiuo vitaminu neįmanoma. Jei nutinka taip, kad nors vaikas ir gavęs dozę, bet vis tiek pradeda kraujuoti, gydytojai procedūrą kartoja.
Reikia paminėti, kad per didelis vitamino K kiekis (kalbant apie papildus, ne vienkartinę profilaktinę dozę) gali sukelti kepenų padidėjimą, hemolizę ir edemą, todėl vartojant vitamino K papildų ar injekcijų, būtina stebėti, ar neatsiranda nepageidaujamų reakcijų. Tačiau vitamino K toksiškumo rizika gali būti minimali, net jei jo suvartojama daugiau.

Dėl kiekvienos intervencijos tėvai yra informuojami ir turi duoti sutikimą. Jei jie nesutinka, gydytojai atitinkamų procedūrų neatlieka. „Sutikimą turi duoti ir dėl skiepų, ir dėl tyrimo dėl keturių medžiagų apykaitos ligų, kurioms kraują iš kulniuko imame po 48 valandų, ir dėl klausos testo, akių dugno reflekso, kraujo įsotinimo deguonimi - visa tai yra atliekama tik su tėvų sutikimu“, - pasakojo naujagimių gydytoja. Visi skiepai yra rekomenduojami, bet neprivalomi, todėl tėvai turi teisę rinktis.
tags: #vitaminas #k #naujagimiui #nuo #kada #leidziamas