Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir gimdos kaklelio vėžys: prevencija ir patirtys

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje, o gimdos kaklelio vėžys - ketvirtas pagal paplitimą ir vienas pirmaujančių pagal mirties atvejų skaičių vėžinis susirgimas tarp moterų. Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų.

Šiuo metu vis daugiau mokslinių tyrimų aiškina, kodėl kai kurie užsikrėtę ŽPV virusu susiduria su vėžio rizika, o kiti - ne. Nors ŽPV yra pagrindinis rizikos veiksnys gimdos kakleliui, tačiau ne visi, užsikrėtę šiuo virusu, suserga vėžiu, todėl drąsiai galima teigti jog ŽPV viruso nešiojimas nėra tiesioginė gimdos kaklelio vėžio diagnozė. Mūsų organizmas turi galingą imuninę sistemą, kuri dažnai sėkmingai kovoja su virusu.

ŽPV yra virusinė infekcija, kurią sukelia žmogaus papilomos virusai. Ja užsikrėsti gali visi, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Dažnai ŽPV užsikrėtę asmenys nejaučia jokių simptomų, niekuo nesiskundžia tačiau yra infekuoti (viruso nešiotojai), t. y. virusą gali perduoti kitiems. ŽPV infekcija lieka organizme ir dažnai sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo (vienu metu užsikrėsti galima ne vienu, o net keliais ŽVP tipais).

Svarbu žinoti, kad ne visi ŽPV tipai yra susiję su gimdos kaklelio vėžiu. Iš daugiau nei 200 ŽPV tipų, tik keli - dažniausiai 16 ir 18 tipų - yra susiję su didesne rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Jie sudaro apie 70% visų gimdos kaklelio vėžio atvejų pasaulyje. Net jeigu žmogus užkrečia šiais virusais, tai nereiškia, kad jis tikrai susirgs vėžiu. Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, išgyvena trumpalaikę infekciją, kuri, praėjus tam tikram laikui, pašalinama iš organizmo ir nesukelia jokių sveikatos problemų.

Kiekvienas naujas lytinis partneris gali padidinti galimybę užsikrėsti ŽPV, nes virusas perduodamas tiesioginio odos ar gleivinės kontakto metu. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys daugiau lytinių partnerių, dažniau užsikrečia įvairiais ŽPV tipais, o tai gali padidinti riziką ne tik susirgti gimdos kaklelio vėžiu, bet ir kitais su ŽPV susijusiais vėžiais - pavyzdžiui, išangės, gerklų ar lytinių organų. Dažnas lytinių partnerių keitimas gali sumažinti ir imuninį atsaką ŽPV, nes infekcija gali būti perduodama ir/arba iš naujo įgyjama. Taip organizmas nesugeba užbaigti kovos su jau turimu virusu prieš užsikrėsdamas nauju. Skaičiuojama, kad net 8 iš 10 žmonių yra turėję ŽPV virusą, o juo galima užsikrėsti ne vieną kartą per gyvenimą.

Ilgesnė ŽPV infekcija gali sukelti displaziją ir, ilgainiui, vėžį. Pasak gydytojos Eglės Bareikienės, svarbų vaidmenį kovojant su ŽPV infekcija atlieka imuninė sistema. Tyrimai rodo, jog kai kurios moterys ir vyrai sugeba visiškai atsikratyti infekcijos dėl stiprios imuninės sistemos reakcijos. Žmonėms su silpnesne imunine sistema, pavyzdžiui, sergantiems ŽIV, infekcija gali tapti lėtine, ir dėl to kyla didesnė rizika, kad ŽPV sukelti ląstelių pokyčiai virs gimdos kaklelio vėžiu. Net ir ilgalaikė ŽPV infekcija ne visada sukelia vėžį. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad tik tam tikri rizikos veiksniai kaip rūkymas, ilgalaikis užsikrėtimas tam tikrais ŽPV tipais ir genetinis polinkis - gali padidinti tikimybę, kad infekcija vystysis į vėžį. Rūkymas, pavyzdžiui, gali susilpninti vietinį imuninį atsaką gimdos kaklelyje, todėl virusas gali lengviau sukelti ląstelių pokyčius. Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri genų variantai gali padidinti riziką vystytis vėžiui esant ilgalaikei ŽPV infekcijai.

Gimdos kaklelio vėžio prevencija ir diagnostika

Gimdos kaklelio vėžys neturi jokių simptomų ir neatsiranda staiga, todėl ankstyva diagnostika šiuo atveju yra ypatingai svarbi. Papanicolaou (Pap) ir ŽPV testai leidžia anksti nustatyti pakitusias ląsteles, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Remiantis moksliniais tyrimais, moterys, reguliariai atliekančios šiuos patikrinimus, turi didesnę tikimybę užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui. Be to, vakcinacija nuo ŽPV yra labai efektyvi priemonė, padedanti užkirsti kelią infekcijai ir sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką.

„Ankstyva diagnostika - raktas į sėkmingą gydymą ir sveiką gyvenimą. Reguliari profilaktinė patikra leidžia laiku aptikti galimus pakitimus ir imtis veiksmų užkertant kelią ligos progresavimui. Tad skiepijamasis, saugus seksas ir reguliari patikra yra geriausia apsauga norint išvengti gimdos kaklelio vėžio“, - pabrėžia gydytoja E. Bareikienė.

Lietuvoje moterys gali pasinaudodamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa ir reguliariai profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos. Gimdos kaklelio vėžys - tai klastinga onkologinė liga, pažeidžianti vieną iš svarbių moters organų bei sutrikdanti jos fizinę ir psichinę sveikatą. Net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris yra perduodamas lytiniu būdu. Dažniausiai žmogaus papilomos virusas nesukeldamas simptomų išnyksta savaime, tačiau dėl užsitęsusios infekcijos moterims gali atsirasti gimdos kaklelio ląstelių pakitimų ir išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Geriausia profilaktikos priemonė, apsauganti moteris nuo šio viruso, o tuo pačiu sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, yra vakcina nuo ŽPV.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gimdos kaklelio vėžys pasaulyje yra ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. Dažniausiai juo serga jaunos, 35-50 metų amžiaus moterys. Apskaičiuota, kad 2018 metais visame pasaulyje buvo diagnozuota net 570 000 gimdos kaklelio vėžio atvejų, o maždaug 311 000 moterų nuo šios ligos mirė. Nors profilaktinių patikrų programos yra plačiai paplitusios, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kiekvienais metais ši liga diagnozuojama 400-500 Lietuvos moterų. Daugelis moterų nejaučia jokių ikivėžinių pokyčių ar simptomų ir neįtaria, kad serga ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžiu.

Tyrimų dažnumas ir nauda

• 25-34 metų (imtinai) moterys gali pasitikrinti kartą į trejus metus.
• 35-59 metų (imtinai) moterys tiriamos kartą į penkerius metus.

Moterims, kurioms reguliariai atliekamas gimdos kaklelio tyrimas, gimdos kaklelio vėžio rizika sumažėja net 90 proc. Norint pasitikrinti pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, pirmiausiai reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Svarbu suprasti, kad tik reguliarus tikrinimasis gali padėti laiku pastebėti pirmuosius gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, anksti pradėti gydymą ir sumažinti vėžio išsivystymo riziką.

Tyrimų atlikimo vietos

TYRIMAS ATLIEKAMAS:

1. Vilniuje: Antakalnio g. 45; Šiaurės g. 37A; Lvivo g. 37; Viršuliškių g. 65A; Kareivių g. 9;
2. Kaune: Karaliaus Mindaugo pr. 38; Savanorių pr. 97; Birželio 23-iosios g. 4;
3. Klaipėdoje: Pajūrio g. 5B; Priestočio g. 16;
4. Panevėžys: Klaipėdos g. 75;
5. Alytuje: S. Dariaus ir S. Girėno g. 3-2;
6. Druskininkai: T. Kosciuškos g. 12;
7. Utena: Utenio a.

Patirtys gimdant Antakalnio ligoninėje

Vidurinės durys yra motinystės centras, rodykle pažymėjau iš kurios pusės yra priimamasis. Einant nuo motinystės centro įėjimo (šaligatviu) praeinat bromą (jis lieka šone, pro jį patį eiti nereikia) ir sekančios durys palipus keliais laiptukais yra priimamasis. Prasau pasidalinkite savo patirtimi:

1. Kontraktai su akušere ar gydytoja

1) ar iš anksto sudarinėjote kontraktą su akusere arba gydytoja Antakalnio gimdymo ligoninėje (pandemijos laikotarpiu)?

2. Situacija su "vokeliais"

2) kokia situacija su "vokeliais"? Ar nuo to kas kas pasikeitė gimdymo metu? Giminaiciai ibaugino, kad daznai personalas labai nemalonus ir visiskai nesirupina, jeigu tėvai neduoda į kišenę.

Jūs mažiau klausykit tų giminių. Ta karta, atrodo, išvis nemoka gyventi be vokelių. Gimdžiau čia.

Sveikos, gal ir kvailas klausimas, bet bandžiau surasti priėmimą. Navigacijoje suvedžiau nurodytą adresą antakalnio g. 57, tai nuvedė kazkur į kiemus. Turiu tokį paveikslėlį išsisaugojus iš čia.

Mažiau klausykit senosios kartos giminių. Jie ir šiaip nuėję pas šeimos gydytoją kaišioja vokelius - reikia, nereikia.

3. Daiktai, kurių trūko gimdymo metu

Kas pasiteisino ir kas ne, imant į Ligoninę daigtus.gal ko trūko?

Aš pritrūkau sau sauskelnių, turėjau vos porą, kurių net bėgantiems vandenims pritrūko. Po visko labai kraujavau, tai sauskelnės man buvo labai patogus reikalas. Dar trūko tualetinio popieriaus ir savų įrankių (šakutės, šaukšto, puodelio).

Aš pritrūkau sau sauskelnių, turėjau vos porą, kurių net bėgantiems vandenims pritrūko. Po visko labai kraujavau, tai sauskelnės man buvo labai patogus reikalas. wc popieriaus ten neduoda, įrankius ir puodelį vežiausi savo. wc popieriaus ten neduoda, įrankius ir puodelį vežiausi savo.

Kai aš gimžiau, WC popieriaus buvo, bet dėl servetėlių arba tiesiog šlapio tualetinio popieriaus labai pritariu - tas ligoninės popierius biškį kaip švitrinis, tad po gimdymo tokiu valytis ne kažką.

4. Patirtis pandemijos metu

Aš turėjau, bet su siuntimu važiavau. Pačioje pradžioje viruso praktiškai gimdžiau prieš pusantrų metų. Dar nežinojo kas tas virusas gydytojai. Visi lb bijojo. Tai ir pikti ir nepatenkinti buvo situacija visa. Bet sakyti gimdančiai, kad jei nusiimsi kaukę mes išeisim irgi NEGALIMA 🙂

Savo patirtį išsakiau apie VGN. Parasykite, ka suzinosite! O Ieva Daunoraviciene dar dirba?

O tai užtenka pasidaryt nesciajai greitaji testa ir parodyt ta išduota europoni sertifikata? Jeigu neskiepytas reiks laukt pgr testo atsakymo. Drauge gimde maziau nei pries savaite, tai vyras gavo tik po paros atsakymo. Tai siulyciau vykti i klinikas kur per pora valandu padarys..

O tai užtenka pasidaryt nesciajai greitaji testa ir parodyt ta išduota europoni sertifikata? Neužtenka. Greitasis absoliučiai ten negalioja. Daro pgr. Aš buvau pasidariusi greitąjį, nes maniau taip užbėgsiu įvykiams už akių ir pagreitinsiu procesą. bet pasakė, kad jiems greitasis netinka ir darė pgr.

O taip. Prieš daugiau nei metus irgi su kauke gimdyt liepė... Prieš 1m ir 4men niekas nevertė gimdyt su kauke, buvo ant smakro kai reikejo ir tiek. Klausimėlis - o kodėl neštukės prieš neštumą ar antram semestre nesiskiepijusios nuo covid?

Hospitalinės infekcijos ir jų prevencija

Tėvai atliko tyrimus. Jie bakterijos nerodė, tačiau po trijų mėnesių, kai dukrytė pradėjo tuštintis išmatomis su krauju, pakartotiniai tyrimai pateikė jų visą „puokštę“. Kūdikio išmatose buvo rasta ne tik staphylococcus aureaus, bet ir klebsiella pneumoniae - tai bakterija, kuri taip pat sukelia labai rimtų sveikatos sutrikimų. Gydytoja pediatrė Dalia Jakaitė sako esanti visiškai tikra, kad tai - hospitalinės infekcijos. Kitaip tariant, visiškai sveikas kūdikis jomis buvo užkrėstas gimdymo namuose. Šiuo atveju - Vilniaus gimdymo namuose.

Mergytė auga linksma ir gyvybinga, tačiau jai teko iškęsti visą antibiotikų kursą, o gydytojai įtaria, kad auksinis stafilokokas sukėlė kitų negalavimų. Tėvai mina įvairių gydytojų kabinetų slenksčius, daro tyrimus po tyrimų ir jaučiasi likę vieni su savo bėda - jokios atsakomybės už tai, kad jų kūdikis buvo greičiausiai apkrėstas, niekas nenori prisiimti. Negana to, kai kurie medikai numoja ranka - esą auksinio stafilokoko gydyti išvis nereikia, jis esą išnyksta pats.

„Mums nepasisekė, jei infekciją parsivežėme iš gimdymo namų. Ką darysi, taip būna. Bet, jei taip atsitiko, norėtųsi adekvačios reakcijos iš sveikatos apsaugos sistemos ir gydytojų patarimų, kur kreiptis, kaip elgtis ir kokių priemonių imtis“, - sako mama Jolanta. Anot jos, dabar - klaidus labirintas tarp gydytojų, įvairių tyrimų ir visiškai skirtingų rekomendacijų, ką daryti. Be to, jei jų dukra buvo apkrėsta Vilniaus gimdymo namuose, tėvai galėtų pretenduoti ir į kompensaciją iš ligoninės.

Gydytojos D.Jakaitės nuomone, įrodyti, kad mergaitė buvo apkrėsta hospitaline infekcija, galima. Hospitalinės infekcijos požymiai, skiriantys ją nuo kitų infekcijų, yra aiškūs: „Hospitalinė infekcija yra atspari paprastiems antibiotikams, mat infekcija jau dažniausiai būna gydyta, todėl gali sukelti neprognozuojamas ir nevaldomas reakcijas.“ Tik, deja, liūdnai konstatuoja medikė, Lietuvoje tai beveik neįmanoma. D.Jakaitė sako, kad ją bene labiausiai sukrėtė atvejis, kai berniukas, paguldytas į Santariškių ligoninę planinei operacijai ir apkrėstas auksiniu stafilokoku bei dėl šios infekcijos kilusių komplikacijų netekęs galūnių, tiksliau, jo tėvai, niekaip iki šiol negali įrodyti hospitalinės infekcijos užkrato atvejo ir gauti kompensacijos.

„Po šio įvykio supratau, kad noriu studijuoti teisę ir sąžiningiems gydytojams padėti ginti pacientus“, - sako D. Jakaitė. Ji mano, kad Lietuvoje užkrėtimo hospitalinėmis infekcijomis (taip pat ir auksiniu stafilokoku) atvejų yra tikrai nemažai. Užsikrečia ir kūdikiai, ir vaikai, ir suaugusieji. „Pavyzdžiui, iš savo praktikos galiu pasakyti - jei tik kuris vaikas paguli Santariškių pediatrijos centre, jis būtinai suserga Rota virusu, o nuo jo užsikrečia visa šeima. Gydytojos manymu, tai lemia ne tik tai, kad sukėlėjai egzistuoja ne tik ligoninių skyriuose ir mūsų aplinkoje, bet ir žmonių, gydytojų, higieninė kultūra.

Bet, sako D. Jakaitė, informacija nuo visuomenės apie hospitalines infekcijas yra slepiama, nors kartais ištisi ligoninių skyriai yra uždaromi, kad būtų išvalyti. „Juk niekas gimdymo namuose po gimdymo nedaro moterims pieno, išmatų tyrimų - ligoninės nenori rūpesčių, nes paskui daug lengviau įrodyti, kad infekcija buvo užkrėsta ne ligoninėje, o kur nors kitur“, - sako gydytoja pediatrė. Ir ši gydytoja yra teisi. Visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėja Asta Razmienė sako, jog hospitalinių infekcijų prevencijos sistemai Lietuvoje - toli gražu iki tobulumo. Pagal A.Razmienės turimus duomenis, Vilniaus gimdymo namuose per pirmąjį 2008-ąjį ketvirtį pati ligoninė išsiaiškino keturis auksinio stafilokoko atvejus. Bet tai - ligoninės pateikiama informacija, mat Lietuvoje vyksta vadinamoji pasyvi ligoninių epidemiologinės būklės stebėsena. Kitaip tariant, ligoninės yra įpareigotos Visuomenės sveikatos centrui siųsti ketvirtines ataskaitas apie aptiktus užkrėtimo hospitalinėmis infekcijomis atvejus.

Gydytoja D.Jakaitė A.Razmienę papildo - tais keturiais atvejais infekcija pasireiškė per pirmąsias kūdikio gyvenimo dienas dar ligoninėje. Vadinasi, jei auksinis stafilokokas ar kita infekcija pasireiškia po trijų mėnesių, kaip mūsų minėtajai mergaitei, ar po aštuonių, kaip yra buvę kartą gydytojos praktikoje, tai nepatenka nei į ligoninės, nei į Visuomenės sveikatos centro, nei apskritai į Lietuvos oficialiąją statistiką.

„Nesu patenkinta šia sistema - kas iš tų ketvirtinių ataskaitų, - sako A.Razmienė. - Dabar ligoninės pačios diagnozuoja ir pačios informuoja ir į šį procesą nėra įtrauktos išorės kontrolės institucijos. Savanoriškais pagrindais beveik visos Lietuvos ligoninės dalyvauja hospitalinių infekcijų stebėsenos programoje - siunčia duomenis į Higienos institutą, ten mokslininkai tiria, apibendrina padėtį ir teikia ligoninėms rekomendacijas. Bet viešai šie duomenys nėra teikiami.

Hospitalinės infekcijos - visuotinė problema, tačiau kai kur jų prevencija yra veiksmingesnė - dvejopa. Tokią pataria ir Pasaulio sveikatos organizacija. Taigi į ligoninių stebėseną įtraukiamos ir išorės kontrolės institucijos, tokios kaip visuomenės sveikatos centrai. Bet Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse į Rytus nuo gerokai pažangesnės šia prasme Vakarų Europos, išskyrus Slovėniją, anot A.Razmienės, dvejopos stebėsenos sistema dar nėra įvesta. „Vyksta vidinė diskusija ir gan aštri, bet kol kas nuspręsta nieko nekeisti“, - sako A.Razmienė. Bet ką daryti paprastiems pacientams? Ar jiems neturėtų būti pranešta, kokios infekcijos yra ligoninėje, taip paliekant jiems galimybę rinktis? Pagaliau kaip apginti savo teises, jei buvo tokia infekcija buvo užkrėstas ką tik gimęs kūdikis?

A.Razmienė sako, kad daugiau viešumo reikia, ypač pravartu būtų į procesą įtraukti kontrolės institucijas. Bet tai turi būti daroma protingai, kad nekiltų nereikalingų aistrų ir nebūtų klaidinama visuomenė. „Ligoninės labai bijo informacijos apie hospitalines infekcijas paviešinimo, bet jos tikrai labai stengiasi, kad užkratų atvejų būtų kuo mažiau. Tai - ne tik Lietuvos bėda, net Švedijos gimdymo namuose galima rasti auksinio stafilokoko, - sako ji.- Ar įmanoma atlikti patikrinimą ligoninėse prieš išrašant pacientus? Įmanoma, bet tai kainuoja milijonus. Kiek žinau, Didžiojoje Britanijoje prieš priimant pacientus į gydymo įstaigas atliekami tyrimai, mat ten vyksta daug teismo procesų.

Ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas sako, kad ligoninių epidemiologinės būklės prevencijos sistemą tobulinti gal ir reikėtų, bet jis abejoja, ar didesnis viešumas būklę pagerintų. „Daug kas priklauso nuo bendros kultūros. Kai nebebus gėdinga pasakyti, kad vienoje ar kitoje ligoninėje yra vienokia ar kitokia infekcija, padėtis gal keisis. Bet dabar ligoninės suinteresuotos slėpti informaciją ir nepateikti duomenų apie tai, kas jose vyksta. Galiausiai ir visuomenei pateikta informacija gali neparodyti realaus vaizdo, tik sukelti paniką ir isteriją“, - sako H.Baubinas.

Pasak Vilniaus gimdymo namų laikinosios direktorės Kornelijos Mačiulienės, infekcijos - netinkamo rankų plovimo problema. „Ir streptokokas, ir stafilokokas jau yra ne tik hospitalinė, tai jau yra visuomenės infekcija, tad jais galima užsikrėsti bet kur. Mes gauname informaciją iš Visuomenės sveikatos centro ir visus atvejus tiriame. Bet labai abejoju, ar mergaitė auksinį stafilokoką galėjo parsivežti iš Vilniaus gimdymo namų - juk moterys gimda atskirose gimdyklose, guli palatose po dvi, personalas dirba su vienkartinėmis priemonėmis, mes visas moteris mokome plauti rankas - juk tai pirmiausiai rankų plovimo bėda. Kiekviena ligoninė turi savo epidemiologą, kuris ją nuolat prižiūri, ima pasėlius, tikrina. Ir mūsų ligoninėje niekada nėra išaugęs viskam atsparus auksinis stafilokokas, o klebsiella pneumoniae iš viso niekada nėra buvę...

Kol pareigūnai, atsakingi už visuomenės sveikatą, ginčijasi, žmonės ne tik kad neturi realaus įsivaizdavimo, kokios grėsmės jų ir jų vaikų laukia ligoninėse, bet ir kompensacijų už patirtas skriaudas sistema - klaidi ir be proto ilga. Visuomenės sveikatos centro darbuotojos A.Razmienės teigimu, Lietuvoje galima rašyti skundą medicinos auditui ir tuomet konkretus atvejis išsamiai ištiriamas. Deja, tai vyksta labai ilgai ir labai retas kuris ryžtasi pradėti šį procesą.

tags: #virusas #antakalnio #gimdymo

• Išsami akušerijos ir ginekologijos vadovų apžvalga
• Vaikiškų lovelių čiužinių parinkimas
• socialinė globa senjorams
• Pagalba daugiavaikių šeimų moksleiviams
• Gimtoji Juozo Tumo-Vaižganto vieta