Nors tikslūs menotyrininkės Virginijos Januškevičiūtės gimimo metai pateiktoje medžiagoje nenurodyti, jos veikla ir indėlis į Lietuvos šiuolaikinio meno lauką yra plačiai žinomi ir vertinami. Virginija Januškevičiūtė yra žinoma menotyrininkė, aktyviai dalyvaujanti šiuolaikinio meno lauke. Ji prisideda prie meno kritikos skatinimo ir analizės.
Meno kritikos apdovanojimų organizavimas
Virginija Januškevičiūtė aktyviai dalyvauja organizuojant meno kritikos apdovanojimus Lietuvoje. Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) Nacionalinė dailės galerija ir šiuolaikinio meno skaitmeninis žurnalas Artnews.lt inicijavo šiuos apdovanojimus, siekdami skatinti meno kritikos sklaidą ir analizę.
Apdovanojimus kuruoja ŠMC komandos narės Virginija Januškevičiūtė ir Justina Zubaitė-Bundzė bei žurnalo Artnews.lt redaktorė Vaida Stepanovaitė. Šioms organizacijoms bendradarbiaujant su LNDM Nacionaline dailės galerija, planuojama tokius apdovanojimus rengti kasmet.
Apdovanojimų kategorijos
Apdovanojimai skiriami keturiose kategorijose:
- „Trumpoji forma“
- „Ilgoji forma“
- „Menininkų ir kuratorių tekstai“
- „Metų reiškinys“
Trumpoji forma: Komisija, vertindama TRUMPOSIOS FORMOS tekstus, atkreipė dėmesį į žanrų įvairovę, argumentuotas meno renginių apžvalgas, meno istorijos kontekstą, interviu, meninink(i)ų portretus ir teorinius komentarus. Ypač džiugina, kad jau gerai žinomas autorių pavardes šiame sąraše papildo daugeliui galbūt mažiau girdėtos.
Ilgoji forma: ILGOSIOS FORMOS tekstų, radijo ir televizijos laidų autoriai bei autorės nuosekliai gilinasi į svarbias meno aktualijas, istorinius tyrinėjimus, kūrėjų biografijas bei meno praktikas, pateikia pokalbiuose gimstančių originalių įžvalgų ir reikšmingai formuoja, rašo ir net perrašo Lietuvos vizualaus meno lauko diskursą.
Menininkų ir kuratorių tekstai: MENININKŲ IR KURATORIŲ TEKSTUS galima vertinti ir kaip savarankiškus kūrinius, ir kaip reakciją į tradicinę meno kritiką. Todėl atrinktuosius į šios kategorijos trumpąjį sąrašą reikėtų skaityti kaip tamprius žodžių ir jų reikšmių audinius, apgobiančius kuruojamas ar kuriamas meno parodas, stebimus reiškinius ar vykdomus meninius tyrimus.
Metų reiškinys: METŲ REIŠKINIO kategorijoje susitinka trijų autorių tekstai, performatyvūs komentarai ir progresyvios kalbinės iniciatyvos. Šios kategorijos apdovanojimas skiriamas už išskirtinį indėlį į vizualiojo meno kritikos raidą Lietuvoje.
2023 metų meno kritikos apdovanojimai
2023 metais Meno kritikos apdovanojimų laureatai buvo išrinkti iš 136 kandidatų, kuriuos meno kritikos skaitytojai, klausytojai ir žiūrovai pasiūlė šį pavasarį. Tarp jų nugalėtojai buvo:
- TRUMPOJI FORMA
- Jogintė Bučinskaitė už tekstą „Žodžiais nusausinta pelkė“ (LRT.lt, 2023 09 26)
- Ieva Gražytė už tekstą „Betarpiški centro ir regiono santykiai“, projektas „Betarpiškos erdvės“ Užpalių miestelyje, Artnews.lt, 2024 09 05
- Ernestas Parulskis už tekstą „Pamačius spektaklį, dėl parodos neverkiama“ („Verslo klasė“, 2023 08 13)
- MO JAUNOJO KRITIKO STIPENDIJA
- Marija Martinaitytė
- ILGOJI FORMA
- Giedrė Jankevičiūtė ir Andrzej Szczerski už katalogą „Vilnius, Wilno, Vilne 1918-1948: vienas miestas - daug pasakojimų“, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Muzeum Narodowe w Krakowie, 2023
- Laima Kreivytė už radijo laidą „Homo cultus. Iš balkono“ LRT Klasika eteryje
- Ilona Mažeikienė ir Regina Urbonienė už prisiminimų knygą lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama / Hoping for a Homecoming / Pour qu’on revienne“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2023
- MENININK(I)Ų IR KURATORIŲ TEKSTAI
- Alfonsas Andriuškevičius už tekstą „Gyvenimo slinksmas sausio mėnesį“. „Šiaurės Atėnai“, 2023 01 27, Nr. 2
- Daniel Muzyczuk už anotaciją Anastasios Sosunovos parodai DIY, vykusiai parodų erdvėje „Editorial“.
- METŲ REIŠKINYS
- Agnė Bagdžiūnaitė Ir Edvinas Grinkevičius už Kauno menininkų namų organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“.
Kiti Virginijos Januškevičiūtės projektai ir veiklos
Be meno kritikos apdovanojimų organizavimo, Virginija Januškevičiūtė dalyvauja ir kituose kultūriniuose projektuose. Pavyzdžiui, 2017 metais ji dalyvavo atrankoje į kūrybines dirbtuves, skirtas memorialui Lukiškių aikštėje sukurti. Ji taip pat kuravo parodas ir prisidėjo prie įvairių meno leidinių.
Ryšys su Algirdo Šeškaus kūryba
Virginija Januškevičiūtė yra susijusi su fotografo Algirdo Šeškaus kūryba. Ji teigia, kad jai visuomet įdomu, kai menininkai kūryboje ima plėtoti kažką kita, nei tai, dėl ko jie jau yra pripažinti.
Januškevičiūtė pasakoja, kad Šeškus pirmąkart pradėjo tapyti iškart po armijos, vėliau grįžo prie tapybos netrukus po to, kai padėjo į šalį fotoaparatą, apie 1985-uosius, ir tapė bent iki 1990-ųjų. Po daugybės kitų posūkių prieš daugiau nei ketverius metus vėl liovėsi fotografavęs ir vėl ėmėsi tapybos. Januškevičiūtė taip pat buvo kvietusi Šeškų dalyvauti 12-osios Baltijos trienalės parodoje 2015 m.
Kaip tu gali pakeisti pasaulį | Astghik Kyurumyan | TEDxMedUniGraz
Kuratorės veikla
Kaip kuratorė, Virginija Januškevičiūtė, kartu su Valentinu Klimašausku, kuravo Šiuolaikinio meno centro parodą „Varpai ir patrankos“. Ši paroda buvo dalis atskiro parodų bloko, nagrinėjančio vietos dvasią, Šiaurės peizažą ir sovietinės imperijos kolonijinį paveldą vykstančio agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.
Nors pagrindinė Virginijos Januškevičiūtės veikla susijusi su vizualiaisiais menais, ji taip pat prisideda prie teatro projektų.
tags: #virginija #januskeviciute #gimimo #metai