Vidaus auditas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: metodika ir eiga
Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tapo švietimo kokybė. Tačiau jos neįmanoma siekti be nuolatinio vertinimo ir įsivertinimo, kurie numato struktūrines galimybes veiklai apžvelgti, t. y. nustatyti, kiek toji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir, reikalui esant, atlikti koreguojamuosius veiksmus bei tokiu būdu garantuoti mokyklos veiklos tobulinimą. Vienas iš populiariausių būdų, padedančių užtikrinti švietimo kokybę, yra mokyklų vidaus auditas.
Mokyklų įsivertinimas (vidaus auditas) - palyginti nauja praktika Lietuvos švietime. Mokyklos įsivertinimo idėja kilo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. Nuo 2005 metų, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr. ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką.
Vidaus audito paskirtis ir metodika
Vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas. Nors kartais pabrėžiamas tik kuris nors vienas iš šių aspektų - įvertinimas kaip informacijos apie mokyklos veiklos kokybę šaltinis arba pats vertinimo procesas kaip tobulėjimas bei vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinimui - vis dėlto to dirbtinai nederėtų atskirti. Metodika remiasi vientisos veiklos rodiklių sistemos taikymu. Taikydama atskirus rodiklius, mokykla turi galimybę įsivertinti savo įvairių veiklos sričių kokybę, nustatyti privalumus ir trūkumus.
Ikimokyklinio ugdymo mokykla turi tik jai būdingų savitumų, kartu ji priklauso vientisai švietimo sistemai ir pasižymi bendromis visoms mokykloms būdingomis savybėmis. Metodikoje nurodomi kiekvieno pagalbinio rodiklio požymiai, o kiekvienam pagalbiniam rodikliui yra pateikiamos 2 ir 4 lygio iliustracijos. Taip pat nurodomi rekomenduojami vertinimo šaltiniai bei metodai kiekvienai vertinimo sričiai.
Vidaus audito eiga
Vidaus audito procesas susideda iš keturių etapų. Kiekvieną etapą sudaro keli žingsniai, kuriuos svarbu nuosekliai įgyvendinti.
Vidaus audito etapai
- I etapas: Pasirengimas. Pirmajame etape mokyklos mokytojai ir kiti bendruomenės nariai susipažįsta su audito metodika. Mokyklos taryba priima sprendimą dėl vidaus audito vykdymo, suburiama koordinavimo grupė ir sudaromas planas.
- II etapas: „Platusis“ auditas. Atlikdami platųjį auditą, įstaigos pedagogai analizuoja visas įstaigos veiklos sritis ir rodiklius, vertindami juos keturiais lygiais: 4 - labai gerai; 3 - gerai; 2 - patenkinamai; 1 - nepatenkinamai.
- III etapas: „Giluminis“ auditas. Tai trečias etapas, reikalaujantis didesnio bendruomenės įsitraukimo. Analizuojama pasirinkta konkreti sritis, rengiami vertinimo instrumentai ir renkami duomenys.
- IV etapas: Strateginis planavimas. Parengiama ir pristatoma vidaus audito ataskaita. Remiantis ja, sudaroma darbo grupė strateginiam mokyklos planui parengti.
| Lygis | Vertinimas | Aprašymas |
|---|---|---|
| 4 | Labai gerai | Rodiklis visiškai atitinka aukščiausius standartus. |
| 3 | Gerai | Rodiklis atitinka keliamus reikalavimus. |
| 2 | Patenkinamai | Yra keletas trūkumų, kuriuos reikia taisyti. |
| 1 | Nepatenkinamai | Vyrauja ryškūs trūkumai veikloje. |
Iššūkiai ir bendruomenės požiūris
Visos vidaus auditą atlikusios mokyklos teigia, kad vidaus auditas mokyklų bendruomenėms yra nemažas psichologinis ir kultūrinis iššūkis. Jį atliekant daugiau laiko skiriama savianalizei ir kitokiai refleksijai, planavimui. Mokyklos vidaus auditas - tai tęstinis procesas, reikalaujantis nuolatinio darbo, išteklių ir laiko.
Tyrime dalyvavo 20 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kuriose buvo apklausti 184 respondentai. Tyrimu nustatyta, kad didžioji dalis įstaigų neabejoja vidaus audito teikiama nauda, todėl ketina jį taikyti ir ateityje. Vidaus audito metodikos modelis bei pats vidaus audito procesas vertinami gana teigiamai.
tags: #vidaus #auditas #ikimokyklineje #istaigoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
