Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Pykinimas nėštumo metu - vienas dažniausių būsimų mamyčių negalavimų. Jis kamuoja apie 75% nėščiųjų, o net trečdalis nėštukių kenčia nuo vėmimo. Paprastai ši nemaloni savijauta stipriausiai jaučiama pirmajame nėštumo trimestre, prasideda maždaug 6 nėštumo savaitę. Pasiekus maždaug 12 nėštumo savaičių, pykinimas dažniausiai sumažėja arba visai išnyksta. Gaila, tačiau vieno patarimo, padedančio visoms nėštukėms, kurias pykina, nėra. Tačiau padėti sau tikrai galite.
Med. dr. V. Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį.
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Kai moterys negali nei valgyti, nei gerti, be to vemia, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų, o vėliau ir medžiagų apykaita. Pykinimas atsiranda jau pirmąjį mėnesį, kai užsilaikė mėnesinės. Apie keturiems penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį.
Nėštumo pradžioje (pirmajame nėštumo trimestre) pykinimas yra puikiai žinomas, nemalonus reiškinys, kankinantis daugelį besilaukiančiųjų. Tačiau kai kurias nėščias moteris kamuoja ir pykinimas nėštumo pabaigoje. Reiktų pabrėžti, kad čia aptariamas pykinimas nėštumo pabaigoje nėra tas pats, kas visą nėštumą trunkantis vadinamasis užsitęsęs pykinimas (hyperemesis gravidarum). Pykinimas nėštumo pabaigoje prasideda po laikotarpio be jokio pykinimo, sekusio po pirmojo nėštumo trimestro įprasto pykinimo. Hormonų lygio svyravimai.
Kaip palengvinti pykinimą ir vėmimą?
Kaip padėti sau, kad pykinimas ir vėmimas, jeigu visiškai ir nepraeitų, tai bent susilpnėtų? Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūriobe jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min.
Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 val. Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų (Schweppes), vaistažolių (pvz. Koks maistas dažniausiai neskatina vėmimo? Gėrimai: selteris, gazuotas vanduo, gazuoti gėrimai su imbiero skoniu (Schweppes ir pan.), ne citrusinių vaisų sultys, vaistažolių (pvz. Virtuvės ir maisto gaminimo, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako ir kt. Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnuo ar net keli mėnesiai iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą. Imbiero preparatai: po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus par dieną. Gali padėti akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio.
* Valgykite nedidelėmis porcijomis, bet dažniau. Turėkite lengvų užkandžių, kuriuos galėtumėte pakramsnoti prasidėjus pykinimui. Kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, dėl kurio sumažėja pykinimas.
* Po valgio venkite staigių judesių. Pavalgius pailsėkite, leiskite skrandžiui ramiai suvirškinti maistą.
* Gerkite pakankamai skysčių. Galite rinktis vandenį, mėgstamus gaiviuosius gėrimus ar arbatą. Ypatingai pykinimą slopina imbiero arbata. Taip pat galite pabandyti ir melisų, apynių, šaltmėčių arbatą.
* Venkite kvapų, kurie Jus erzina.
* Rinkitės patogią aprangą. Nevarginkite savęs drabužiais, keliančiais diskomfortą.
* Stenkitės pailsėti, atsipalaiduoti, vengti streso, įtampos. Šiuo laikotarpiu Jums turi būti svarbiausia Jūsų ir mažylio gerovė.
Jei Jus dažnai pykina, pykinimas pereina į vėmimą, būtinai kreipkitės į gydytoją. Rytinis pykinimas - tai nemalonus šleikštulio jausmas ir net vėmimas, prasidedantys ne retai besilaukiančiajai apie šeštą-aštuntą nėštumo savaitę ar anksčiau. Įprastai, intensyviausiai pasireiškia apie 7-12 sav., vargina apie 70-90 procentų nėščių moterų ir gali tapti net hospitalizacijos priežastimi. Nors pykinimas vadinamas rytiniu, tačiau gali pasireikšti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek ir naktį. Pykinimas gali tęstis iki poros valandų ar net visą dieną. Gera žinia, kad didžiajai daliai nėščiųjų pykinimas savaime praeina iki 16-20 nėštumo savaitės. Kita vertus, kai kurioms moterims pykinimas ir vėmimas būna tokie stiprūs ir (ar) trunka ilgai (kai kada net ir visą nėštumą), reikšmingai pablogėja gyvenimo kokybė, moteris negali normaliai pavalgyti ir gerti skysčių, miegoti, atlikti kasdienių darbų. Tokiais atvejais kyla pavojus, kad moteriai gali pritrūkti skysčių ir (ar) maistinių medžiagų bei sutrikti elektrolitų pusiausvyra, todėl gali prireikti gydymo vaistais ar priežiūros ir gydymo ligoninėje.
Pykinimą sumažinti gali kai kurie mitybos ir gyvensenos pokyčių metodai. Pabandykite keletą iš jų ir atraskite Jums tinkamą. pakankamas poilsis ir kokybiškas miegas. dažnai gerai toleruojami šalti, paprastųjų angliavandenių ar daugiau baltymų turintys produktai, pavyzdžiui, skrudinta duona, paprasti sausainiai be glajaus ar įdaro, jogurtas. Jei suvalgius angliavandenių turinčių produktų gliukozės kiekis kraujyje po valgio viršija rekomenduojamą siektiną reikšmę, rekomenduojama angliavandenius valgyti (tiek valgant pagrindinius dienos valgius, tiek ir užkandžius) kartu su baltymais, taip sulėtinant gliukozės svyravimus ir ypač reikšmingą padidėjimą 1-2 val. po valgio. gerti skysčius ir valgyti atskirai, t. y. skysčius gerti 20-30 min. imbieras - nuo seno žinomas kaip pykinimą slopinantis ingredientas. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Pykinimo ir vėmimo klasifikacija ir galimos priežastys
SOS nėštumo metu.
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV).
- Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k.
- Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio).
- Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė.
Sunkios formos požymiai:
- Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė).
- Temparatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas.
- Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška.
- Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis.
- Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).
Kitos galimos būklės, kurias gali lydėti pykinimas ir vėmimas:
- Hipertenzija nėštumo metu (preeklampsija, eklampsija). Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.).
- Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
- Meteorizmas. Dirgliosios žarnos sindromas. Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėjė pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
- Gastritas. Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.).
Jei per 12-24 valandas nepadeda namų gydymo priemonės, atsiranda kūno dehidratacijos požymiai, t. y. sausa oda, šerpetojantis liežuvis, sumažėjęs šlapinimasis, itin stiprus troškulys, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos, t.y. sausa oda, šerpetojantis liežuvis, sumažėjęs šlapinimasis, itin stiprus troškulys, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis.
Jei per 12-24 valandas nepadeda namų gydymo priemonės, atsiranda kūno dehidratacijos požymiai, t.y. sausa oda, šerpetojantis liežuvis, sumažėjęs šlapinimasis, itin stiprus troškulys, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei Jums dažnai pykina, pykinimas pereina į vėmimą, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
Susilpnėjo vaisiaus judesiai. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Jei vaisius vis tiek nejuda, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Nėštumo eiga ir svarbūs pokyčiai
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį.
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti.
Vis dėlto vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti.
Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų.
Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Kūno pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.
Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.
Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąją aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
