Velykiniai netikri kiausiniai: tradicijos, simbolika ir praktiniai patarimai

Kiaušiniai - pagrindinis šv. Velykų patiekalas, tad daugeliui svarbu žinoti, kaip pasirinkti marginimui, ritinėjimui ar vaišių stalui tinkamiausius. Margučiai - kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiais būdais ar raižant. Vienas šv. Margučių marginimas - Europos tautodailės sritis.

Kiaušinių dažymo paprotys iki dabar išlikęs Artimųjų Rytų tautose švenčiant Novrūzo šventę. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Velykos - tai pavasario šventė, kupina tradicijų ir papročių, o vienas svarbiausių - kiaušinių marginimas. Spalvotas bei įvairiomis technikomis dekoruotas kiaušinis yra tarptautinis Velykų simbolis, o kiaušinių marginimo tradicija skaičiuoja jau ne vieną tūkstantmetį, mat pirmųjų margučių pėdsakai aptinkami dar Mesopotamijoje.

Krikščionybei plintant po Europą ir maišantis su pagoniškais tikėjimais, kiaušinis tapo ne tik saulės, gamtoje atgimimo, bet ir atgimusio Jėzaus simboliu. Senovės slavų kultūrose iki krikščionybės laikų margintas kiaušinis buvo siejamas su Saulės dievu Dažbogu, kuriam buvo skiriamos įvairios pavasarinės apeigos. Jos ženklais buvo paukščiai, o vėliau - ir kiaušiniai. Šiandien jų marginimas Lietuvoje ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai.

Kiaušinių lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais jos lesinamos. Vištas auginant laisvai, lesinant visaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Lukšto spalva priklauso tik nuo vištų veislės.

Parduotuvėse prekiaujama tik supakuotais A klasės kiaušiniais. Ant kiaušinių pakuočių pažymėtos ir kiaušinių svorio kategorijos: XL - labai dideli kiaušiniai (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g). Svarbios informacijos galima surasti ne tik ant kiaušinių pakuotės. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos.

Kiaušinius rekomenduojama suvartoti per 28 dienas po jų padėjimo. Rekomenduojama kiaušinių saugojimo temperatūra nuo +5 °C iki +18 °C, tačiau reiktų atminti, kad kuo aukštesnė saugojimo temperatūra, tuo trumpesnis rekomenduojamas kiaušinių saugojimo terminas. Ilgiausiai (iki 3 savaičių) kiaušinius galima išsaugoti šaldytuve, laikant specialioje gamintojo pakuotėje.

Specialistai informuoja: suvartoti jį reikia per parą ir ne mažiau svarbu, kaip jis išvirtas. Mitybos specialistė priminė, kad kiaušinis yra sunkiai virškinamas maistas, dėl to jį būtina gerai išvirti. Išvirę jį kietai, mažinate salmoneliozės riziką. Tai yra infekcinė žarnyno liga, pasireiškianti pykinimu, pilvo skausmais, karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, dėl to rekomenduojama kiaušinį išvirti kietai. Kitas, ypač svarbus dalykas, kurio, pasak specialistės, vertėtų paisyti - kiaušinį suvartoti per parą. To nepadarius, jis kaip ir bet koks kitas patiekalas praranda savo maistinę vertę ir mažėja naudingų medžiagų. Tiesa, būtina nepamiršti, kad daugiau negu dviejų kiaušinių per dieną nereikėtų suvalgyti.

Taisyklė "suvalgyti kiaušinį per parą" nesikerta ir su Velykiniais lietuvių papročiais. Daugelis taip nekantrauja kuo greičiau pasinerti į kiaušinių marginimo procesą, kad apsiima juos dažyti dar penktadienį. M.Liugienė priminė, kad kiaušinius virti ir dažyti reikėtų ne anksčiau negu šeštadienį. Pagal lietuvių papročius Didysis šeštadienis yra tas laikas, kada pagrindiniai namų ūkio darbai turi būti baigti. „Kiaušinių marginimas yra paskutinis darbas, kada visi ramiai susėda, moterys margina vašku, vyrai skutinėja juos su peiliuku, po visų ruošos darbų tai būdavo malonumas“.

Kalbant apie kiaušinių vartojimą per Velykas, prieš kelis dešimtmečius jie gerokai skyrėsi nuo dabartinių. „Jie buvo naminiai, tokie, kur lukštas toks kietas, kad jokie dažai neprasiskverbdavo pro jį. Dabar situacija yra kitokia, dažnai net nesmagu nusilupus matyti, kad kiaušinio baltymas spalvotas, asmeniškai net nevalgau tokio“, - pasakojo M. Liugienė. Tačiau nerimauti dėl maistinių dažų, skirtų puošti margučius nereikėtų. Mitybos specialistės teigimu, jie yra patikrinti Maisto veterinarijos tarnybos ir nebūtų parduotuvių lentynose jeigu galėtų padaryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. „Prekyboje negali būti maistinių dažų, kurie negali būti vartojami su maistu. Dažų pagrindas yra natūralus, pavyzdžiui, raudoni dažai turėtų būti išgauti iš burokėlių sulčių“. Vaistininkas K. Beržinis pataria: „Kiaušinio lukštas yra porėtas, be to, verdant kiaušinius, lukštas gali ir įtrūkti. Tiek per poras, tiek per įtrūkimus dažai ir juose esančios sveikatai kenksmingos medžiagos pasiekia baltymą, dėl to naudoti tokius dažus nėra saugu.“ Jis pabrėžia, kad kiaušinių negalima dažyti ne maistui skirtais dažais, pvz., tekstilei ir pan., nes juose gali būti naudojamos sveikatai kenksmingos medžiagos.

Vaistininkas K. Beržinis dalija patarimus, kaip išgauti norimą spalvą kiaušiniui: „Norint nudažyti kiaušinius mėlynai, galima naudoti raudonąjį kopūstą, geltoną spalvą išgausime ciberžolėmis, raudonai spalvins burokėlių sultys, rudai - svogūnų lukštų nuoviras, juodai - graikinių riešutų lukštų ištrauka. Tik nepamirškite į dažus šliūkštelėti keletą šaukštų acto, kad dažai geriau priliptų. Gražiems ornamentams išgauti galite naudoti ryžius, svogūnų lukštus arba kitas priemones. Blizgesiui suteikti kiaušinio lukštą galima patepti aliejumi.“

Parduotuvėse parduodami maistiniai dažai yra pagaminti iš Europos Sąjungoje leidžiamų naudoti medžiagų, kurių sauga yra patikrinta ir nustatytos jų vartojimo sąlygos, kurios nekelia grėsmės vartotojų sveikatai. „Dažant kiaušinius maistiniais dažais, privaloma laikytis instrukcijų, kurios yra pateiktos ant dažų pakuotės. Jeigu pastebėjote, kad kiaušinio baltymas yra nusidažęs, patartina tokio kiaušinio nevartoti. Geriau rinktis kiaušinį, kuris nudažytas tinkamai ir dažai yra tik ant lukšto. Vis dėlto kiaušinių dažymui patarčiau naudoti natūralius metodus.“

Kiaušinio su nusidažiusiu baltymu vieta - šiukšlinėje. Prieš perkant kiaušinius, reikėtų įvertinti ne tik kiaušinių ženklinimo etiketę, bet ir kiaušinių išvaizdą, taip pat atkreipti dėmesį, ar jie švarūs, ar lukštai neįskilę, ar jie be pašalinių medžiagų ir kvapo. „Marginimui tinka visi kokybiški ir saugūs kiaušiniai - lukšto spalva neturi įtakos kiaušinio kokybei. Spalvų skirtumai priklauso tik nuo vištų genetikos ir veislės. Prieš dažant kiaušinius, atkreipkite dėmesį į jo spalvą. Ryškiausiai spalvos atsiskleis ant kiaušinių baltu lukštu, tačiau, jei norite turėti tamsesnių atspalvių margučių, galite naudoti ir rudo lukšto.“

Velykiniai margučiai, jei juos planuojama naudoti maistui, turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais arba spalvos turėtų būti išgautos naudojant daržoves, vaisius ar kitus maisto produktus.

Kiaušinio lukšto marginimo būdai:

• Dažytiniai - patys paprasčiausi, vienspalviai margučiai. Įprastai jiems naudojami gamtiniai dažikliai: svogūnų lukštai (raudona ir ruda), ąžuolo ir juodalksnio žievė (juoda), obels žievė (auksinė), dedešvos žiedlapiai (violetinė), rugio daigai (žalia), burokų sultys (rožinė) ir pan. Pastaruoju metu naudojami ir sintetiniai dažai.
• Marginti augalų lapais - dažant juos kiaušinis apdedamas augalų lapais, aprišamas, dėl to atsiranda šviesesnės nenusidažiusios vietos.
• Marginti vašku - dažniausiai Rytų Europoje paplitęs marginimo būdas. Ant trumpos lazdelės pritaisomas skardos vamzdelis, kurio vienas galas yra siauresnis; juo paimamas ištirpytas vaškas, kuriuo ir padengiamas kiaušinio paviršius vienodo storumo linijos raštais. Taip išpaišytas kiaušinis yra dedamas į dažus, kurie nudažo tik nepadengtas vašku vietas. Išėmę kiaušinį iš dažų ir nuėmę vašką, uždažytame paviršiuje gauname šviesius raštus. Norint šiuos raštus padaryti spalvotus, nudažytoji kiaušinio dalis vėl padengiama vašku, kiaušinis vėl dedamas į bet kurios spalvos dažus, kurie nudažo raštus.
• Skustiniai - peiliuku skutinėti kiaušiniai. Skustinis raštas yra daromas ant jau nudažyto vienos kurios nors spalvos dažais kiaušinio.
• Apklijuoti karoliukais - kiaušinis panardinamas į vašką, ir į jį įspaudžiami spalvoti karoliukai, sudarant papuošimus.

Didžiojoje dalyje Europos paplitę vienspalviai velykiniai kiaušiniai, tačiau Rytų Europoje marginimo vašku ir skutinėjimo būdai paskatino išsivystyti sudėtingiems meniškiems ornamentams. Iš visų tik Ukrainietiški margučiai 2024 m. buvo pripažinti nematerialiuoju pasaulio paveldu. Lietuvoje margutis labiausiai susijęs su Velykomis ir Lietuvoje aprašytas XVI amžiuje. M. Mažvydas Vaitkūnas 1549 m. išleidęs šv. Ambraziejaus ir šv. Augustino giesmių vertimą - „Te Deum laudamus“, skiria savo darbą „Welikas pauta“ vietoje „Ponuy Sebastianuy Perbanth, Heubtmonuy Ragaynes... 3. diena mėnesis kowa. Metų Diewa uszgimima“. Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra marginamas įvairiais raštais. Lietuvoje naudojami vienspalviai (dažytiniai), marginti vašku ir skustiniai margučiai. Margučių meniškasis apipavidalinimas dėl vienetinio rankinio marginimo būdo nėra vienodi. Vieni jų esti ryškių spalvų ir paprastų raštų. Įvairiausių raštų margučiuose vartojama daug ir tą mums liudija nemažas skaičius jiems pavadinti vartojamų vardų: „driežiukai, rinkučiai, grandinėliai, žiedeliai, vabaliukai; kukučiai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, peteliškės, kriputės, turkliukai, rūtelės, vištos kojelės, snaiguolės“ ir t. t. Galima pastebėti, kad didesnį vaidmenį marginant atlieka papročiai, nusižiūrėjimas nuo kitų, o ne išmonė. Dalis raštų beveik visoms margučius darančioms tautoms yra bendri; vieni iš jų yra būdingi tik tam tikrai apylinkei, o kiti yra tokie pat, kokius aptinkame priešistorinių laikų kapuose randamuose daiktuose. Daugumą margučių raštų galime taip pat rasti kituose liaudies meno dirbiniuose. Margučiuose yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, savo požymiais visiškai skirtingų nuo kitų būdingų liaudies meno raštų. Be to, pasitaiko ir labai savitų raštų, išplėtotų į grafines kompozicijas, savo turiniu ir verte niekuo nesiskiriančių nuo didelių grafinių darbų. Margučių bendrą apibūdinimą galime nusakyti taip: margučių brėžtinio rašto pagrindinės spalvos yra juoda bei tamsiai ruda, skustinio (skutinėto) - mėlyna, raudona. Pagal pirmąją būdą daryti raštai pasižymi drąsiomis ir ryškiomis linijomis, antrąją - ažūriškumu.

Šiandien yra žinoma begalė kiaušinių dekoravimo technikų: gėlės, svogūnų lukštai, siūlai, senas kaklaraištis, laikraštis ir net lipni juostelė - viskas, ką randate po ranka, gali būti panaudota stilingų, spalvingų ir įdomių margučių kūryboje. Svarbiausia - nebijoti eksperimentuoti!

Netradicinės marginimo technikos

1. Pabarstukų technika: Pati paprasčiausia kiaušinių marginimo technika, kurią su malonumu išbandys šeimos mažieji.
2. Siūlų technika: Kruopštumo ir šiek tiek laiko reikalaujantis būdas, tačiau tikrai vertas dėmesio, mat siūlų technika dekoruoti kiaušiniai ne tik beprotiškai gražūs, bet ir neįtikėtinai tvirti.
3. Ombre stiliaus kiaušiniai: Paprastas, greitas, patogus ir išskirtinis kiaušinių marginimo būdas - nepaliks abejingų.
4. Lipnios juostelės technika: Šia technika greitai ir įdomiai nudažysite keletą margučių vienu metu.
5. Senas kaklaraištis ir nėriniai: Gerai žinoma, paprasta ir greita technika, kuria marginti kiaušiniai turbūt gražiausi ir patogiausi valgyti.

Kiaušinių marginimas vaikams: Velykos - puiki proga įtraukti vaikus į kūrybinį procesą. Yra daugybė paprastų ir saugių būdų, kaip marginti kiaušinius kartu su vaikais.

• Dažymas kreidelėmis: Tai paprastas ir smagus būdas, leidžiantis vaikams išreikšti savo kūrybiškumą.
• Marginimas pirštų antspaudais: Tai dar vienas paprastas ir smagus būdas, tinkantis net patiems mažiausiems. Vaikai gali mirkyti pirštus į dažus ir dėti antspaudus ant kiaušinių, sukuriant įvairius raštus ir paveikslėlius.
• Aplikacijos: Tai būdas, kai ant kiaušinio klijuojami įvairūs iškirpti elementai iš popieriaus, audinio ar kitų medžiagų. Tai leidžia sukurti trimačius ir įdomius margučius.

Kiaušinių marginimo tradicijos kitose šalyse:

• Graikija: Tradiciškai marginami tik raudoni kiaušiniai. Raudona spalva simbolizuoja gyvenimą ir Kristaus kraują.
• Vengrija: Vyrai ir vaikinai Velykų sekmadienį aplieja moteris vandeniu. Istoriniais laikais vanduo buvo laikomas būdu išlaikyti sveikatą ir derlingumą.
• Prancūzija: Antrą Velykų dieną Haux miestelyje gyventojai gamina didžiulį omletą iš daugiau nei 4500 kiaušinių, kuriuo vaišinasi daugiau nei 1000 žmonių.
• Suomija: Vaikai per Velykas persirengia raganomis ir vaikšto gatvėmis ieškodami saldumynų.
• Papua Naujoji Gvinėja: Velykų medžiai puošiami ne saldumynais, o tabaku ir cigaretėmis.
• Filipinai: Kai kurie katalikai per Velykas ryžtasi nukryžiavimui ir plakimui, tikėdami, kad tai padeda apsivalyti nuo nuodėmių.
• Norvegija: Velykos yra kriminalų metas. Televizijos kanalai rodo kriminalines laidas, o knygynuose pasirodo nauji detektyviniai romanai.
• Naujoji Zelandija: Vyksta „Didžioji Velykų zuikio medžioklė“, kurios metu medžiotojai siekia išvalyti dirbamus plotus nuo triušių.
• Čekija ir Slovakija: Vyrai ir vaikinai Velykų pirmadienį plaka merginas gluosnio botagėliais, tikėdami, kad tai skatina gerą sveikatą ir grožį.

Kiaušiniai - vienas vertingiausių maisto produktų. Vidutinis vištos kiaušinis sveria apie 50-60 gramų, jame yra apie 12 proc. baltymų, 0,9 proc. angliavandenių, 10,5 proc. riebalų, 135 mg kalio, 12 mg magnio, daugiau kaip 2 mg geležies, taip pat cinko, vario, vitaminų A, B1, B2, B3 ir t. t. Tačiau vien cholesterolis kiaušinyje yra beveik 200 mg. Jei gydytojas pataria riboti cholesterolio kiekį iki 300 mg, tai ir 2 kiaušinių bus per daug. Bet kiaušinyje yra ir antioksidantų liuteino bei zeaksantino, kurie ne tik naudingi regėjimui, bet ir apsaugo cholesterolį nuo oksidacijos, tad jis ne taip stipriai veikia kraujagysles. Todėl retsykiais galime ir po keletą kiaušinių suvalgyti - rekomenduojama 5 per savaitę. Virtus kiaušinius galima laikyti 3 dienas. Pasak jo, labiausiai neramina didelis cholino kiekis. Ši medžiaga yra sudėtinė lecitino dalis, reikalinga atminčiai, nervinio impulso perdavimui, augimui, kepenų ląstelėms atsinaujinti. Moterims jo reikia 425 mg, o vyrams - 550 mg. Suvalgius 2 didelius kiaušinius, cholino jau gaunama per daug - 790 mg. „Žarnyno bakterijos choliną metabolizuoja į trimetilamino oksidą, kuris gali lemti aterosklerozės atsiradimą ir pažeisti inkstus. Jei inkstai dirba gerai, bijoti neverta - per 8 valandas trimetilamino oksidas iš organizmo pasišalina. Tik nenustebkime, jei nuo 8 ar 9 kiaušinių subjurs nuotaika, svaigs galva ar paleis vidurius. Jei norime valgyti daug kiaušinių, reikia turėti gerus inkstus - saikas labai reikalingas.“

Kiaušinių kokybei - išskirtinis dėmesys. Kokybė yra vienas svarbiausių aspektų siūlant prekes pirkėjams. Dėl to periodiškai atliekami kiaušinių tiekėjų auditai ir kruopščiai atrenkami partneriai. Bendradarbiaujama tik su tais tiekėjais, kurie gali užtikrinti itin aukštą produktų kokybę ir turi jos standartus užtikrinančius sertifikatus.

Atsisakys narvuose laikomų vištų kiaušinių. Kiaušiniai - vienas būtiniausių produktų, ypač svarbus per Velykas. Prekybos tinklas supranta savo, kaip vieno didžiausių šalies prekybos tinklų, įsipareigojimus prieš klientus ir aplinką, tad stengiasi parduotuvėse siūlomą kiaušinių asortimentą planuoti atsakingai. Tikima tvaresnio pasaulio idėja, todėl nutarta dar iki 2025 metų iš asortimento eliminuoti narvuose laikomų vištų kiaušinius. Taip pat iki 2025 metų pabaigos įsipareigota tokių kiaušinių nebenaudoti privačių prekių ženklų gaminių, gaunamų iš Lietuvos tiekėjų, receptūrose bei narvuose laikomų kiaušinių atsisakyti ir visose kitose privačių prekių ženklų produktų sudėtyse. Jau dabar kiaušinių asortimentas susideda iš 50 proc. ant kraiko ir laisvai laikomų vištų kiaušinių, o kol bus pasiekti minėti tikslai, ši dalis palaipsniui didinama.

Kiekvienas pirkėjas savo pasirinkimais gali prisidėti prie pozityvių permainų, užtikrinančių vištų gerovę. Džiaugiamasi, kad prekybos tinklas rūpinasi paukščiais ir plėsdamas asortimentą atsižvelgia į jų auginimo aplinkybes bei priima ryžtingus sprendimus dėl kiaušinių tiekėjų, kurie neužtikrina pakankamai gerų vištų laikymo sąlygų. Užsibrėžtų tikslų prekybos tinklas siekia megzdamas glaudų ryšį su tiekėjais, kurie vištoms rodo itin didelį rūpestį. Vienas naujausių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių - pradėta partnerystė su Suomijos kiaušinių tiekėju „Munax“.

Per šias Velykas nuspręsta bendradarbiauti su vištų gerovės standartus užtikrinančiu tiekėju. Skandinavijoje šie standartai - itin griežti, todėl paukščiai auginami atsakingesniais būdais, jie gyvena mažomis grupėmis po 60 vištų, pažįsta vienas kitą, turi laktas ir lizdus perėjimui. Be to, pagrindinis vištų lesalas yra Suomijoje auginami grūdai, kuriems nenaudojamas glifosatas, limituojami kiti grūdų kultivavimui naudojami cheminiai preparatai. Tikimasi, kad klientai įvertins šį žingsnį ir artėjančias šventes pasitiks galvodami apie mus supančią aplinką.

Paprotys Velykoms marginti kiaušinius ir juos dovanoti būdingas ne tik katalikams. Tad spėjimų, iš kur jis atsirado bei kokia jo simbolinė reikšmė, daugybė. Pagal vieną iš versijų, tradicija marginant kiaušinius naudoti raudoną spalvą atėjo iš senovės Graikijos. Pasak kitos versijos, raudona spalva Velykų margučiuose simbolizuoja krikščionių kankinių pralietą kraują.

Velykiniai zuikiai arba triušiai - sunkiausiai paaiškinami Velykų simboliai. Padavimas apie žvėrelį ilgomis ausimis, dedantį per Velykas kiaušinius ir išslapstantį juos nuošaliausiuose užkampiuose, Europoje gyvavo dar viduramžiais. Panašiai tais laikais užgimė ir tradicija Prisikėlimo šventei kepti zuikio formos meduolius, į kiekvieną įdedant po sveiką kiaušinį. Vakarų krikščionybėje zuikis arba triušis kultiniu Velykų simboliu, manoma, tapo XVI-XVII a. Tuo metu jis pirmąkart paminėtas rašytiniame šaltinyje - 1682 metų veikale „De ovis paschalibus - von Oster-Eyern“. Šio autorius buvo ne koks pasakininkas, o medicinos profesorius Georgas Frankas fon Frankenau. Beveik neabejojama, kad Velykų zuikis gimė iš senovės germanų ir anglosaksų tradicijų. Vokiečiai Velykų zuikį - Osterhase - laikė vienu didžiausių vaikystės džiaugsmų ir jo nešamų dovanų laukdavo ne ką mažiau nei kalėdinių. XVIII a. emigrantai iš Vokietijos atgabeno legendą apie Velykų zuikį į Amerikos žemyną, iš kur ir prasidėjo tebesitęsianti jo kelionė po visą pasaulį. Tik šiais laikais kiek kitokiu pavidalu: XX a. konditerių pirmąkart išlietas iš šokolado, zuikis tapo mėgstamiausiu Velykų skanėstu.

Seniausi žinomi dažyti kiaušiniai Europoje aptinkami iš viduramžių. Dažytų lukštų liekanų iš X-XIV a. aptikta Lenkijoje, netoli Opolės miesto. Kiaušinio (vok. Osterneier) krikščionybėje laikomas gyvenimo ir vaisingumo simboliu. Vokietijoje kiaušinius imta šventinti ir dažyti įvairiomis spalvomis (populiariausia - raudona) apytiksliai IV amžiuje. Kitas vokiečių Velykų simbolis - Velykų kiškis (vok. Osterhase). Jis taip pat atkeliavo iš senosios vokiečių kultūros. Šis mielas gyvūnėlis, senolių įsitikinimu, neša šventinius kiaušinius. Šventės išvakarėse kiškis nuo vaikų žolėje, sode, miške, slepia velykinius kiaušinius, kurių mažieji ieško su didžiausiu džiaugsmu. Tiesa, šiuo svarbiu reikalu (kiaušinių dažymu ir jų slėpimu) ne visuomet užsiėmė tik kiškis. XVI a. Velykų kiaušinius nešiojo skirtingiausi žvėriukai. Vienuose regionuose juos slėpdavo lapės ir gaidžiai, kituose - gandrai, gegutės, žvirbliai ir kurtiniai.

Jungtinėse Valstijose Velykų šventimo tradicijos - labai įvairios. Ši šventė minima šeimos rate. Per šią šventę dauguma amerikiečių margina velykinius kiaušinius ir dovanoja vaikams saldainius. Velykų pirmadienį Jungtinių Valstijų prezidentas kartu su vaikais ant Baltųjų rūmų pievelės ridena margučius.

Austrijoje Šv. Velykos - šviesiausia metų šventė, kaip ir visame katalikų pasaulyje, žyminti didžiojo pasninko, trunkančio 40 dienų, pabaigą. Per Velykas Austrijoje priimta dovanoti šokoladą ir kiaušinius, kurie gali būtu ir netikri. Tinka ir mediniai, šokoladiniai ar kitokie. Dažniausiai velykiniai margučiai dažomi žalia spalva, nes ji simbolizuoja pavasarį ir viltį. Austrijoje per Šv. Velykas ypač populiarūs šokoladiniai, žaisliniai ar valgomi zuikiai.

Prancūzams Velykos - ne tik religinė šventė. Prancūzai gimines, artimuosius, draugus ir pažįstamus sveikina ne tiek su religine švente, o tiesiog su kažkuo geru, pavasarišku ir džiugiu.

Velykų šventė Ekvadore - neatsiejama Šventos savaitės (Semana Santa) dalis. Šventimas prasideda sekmadienį, likus savaitei iki šv. Velykų. Religinis procesas prasideda nuo tradicinio patiekalo, pavadinto fanesca, gaminimo. Tai žuvies sriuba, kuri ruošiama iš sūdytos arba džiovintos žuvies su pupelėmis, kukurūzais ir lęšiais. Iš viso šioje sriuboje būtinai turi būti 12 rūšių pupelių. Mat 12 rūšių pupelės simbolizuoja Kristaus mokinius, o žuvis - patį Kristų. Ekvadore didelę reikšmę turi penktadienio procesija. Vienas dalyvis apsirengia purpurine apranga ir užsideda aukštą violetinę kepurę. Procesijoje dalyvauja ir civiliai žmonės. Jie apsirengia baltais rūbais, o ant galvų užsideda erškėčių vainikus. Procesija keliauja per gatves, kurių pakraščiuose eina Romos kareiviais persirengę žmonės, ant nugarų nešantys neįtikėtino dydžio medinius kryžius. Be to, per šią šventinę savaitę miestuose tampa labai tylu, nes bene visi išvažiuoja prie pakrantės. Šiuo metu uždaroma didžioji dalis parduotuvių ir įstaigų.

Vengrijoje Velykos - svarbus įvykis. Velykų išvakarėse tikintieji dažo margučius visomis vaivorykštės spalvomis. Vėlai vakare į lovą miegantiems vaikams padeda mažas dovanėles. Ant tradicinio Velykų stalo privalo būti velykinių kiaušinių, rūkyto arba virto kumpio, krienų, pyrago ir karšto šokolado. Papusryčiavusieji keliauja į bažnyčią pasimelsti. Velykų pirmadienį jaunimas džiaugiasi tradiciniu „šventinimu“. Seniau vaikinai merginas nuo galvos iki kojų apipildavo vandeniu, o dabar apšlaksto kvepalais ir už tai reikalauja bučinio arba margučio. Vengrijoje priimta dovanoti dažytus ar šokoladinius kiaušinius, angelų figūrėles bei šventųjų skulptūrėles.

Kiaušinių marginimas - Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Ypatingai išsivystęs kiaušinių marginimo menas yra Rytų Europoje. Margučių marginimas vašku ir skutinėjimu yra žinomi visose slavų tautose: Lenkijoje (lenk. pisanka), Ukrainoje (ukr. писанка), Gudijoje (пісанка), Slovėnijoje (pisanica), Čekijoje (kraslice), Slovakijoje (kraslica), Bulgarijoje (писано яйце), Kroatijoje (писано яйце), Makedonijoje (вапцано јајце), Serbijoje (писаница), tarp sorbų (jejka pisać) ir pan. Tarp ne slavų tautų margučių tradiciją turi vengrai (hímestojás), rumunai (ouă vopsite) ir lietuviai. Tikėtina, jog lietuvių tauta marginimo būdus perėmė iš slavų, nes kaimynai latviai jų nežino. Sunku nustatyti margučių kilmę, kadangi tai yra trapus kūrinys, retai aptinkamas archeologų. Tiesa, skirtingose kultūrose be tikrųjų kiaušinių buvo gaminami ir akmeniniai, keramikiniai kiaušiniai, naudoti apeiginėms reikmėms.

Kiaušinių dažymas - ne tik tradicija, bet ir menas. Nuo paprastų vienspalvių iki sudėtingų ornamentų, margučiai atspindi kultūros įvairovę ir tautodailės tradicijas. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia greitai įsigyti paruoštų margučių, rankų darbo kiaušinių vertė išlieka nepaprasta.

tags: #velykiniai #netikri #kiausiniai

• Nėštumas ir soliariumas
• jauki ir saugi erdvė vaiko lovytei
• Parama naujagimiams Kėdainiuose
• Patarimai renkantis vaikišką lovą
• Apie IUI procedūrą ir kateterio naudojimą