Vasario 16-osios minėjimo scenarijai ir idėjos vaikams: kaip ugdyti pilietiškumą nuo mažens

Vasario 16-oji - ypatinga diena Lietuvos istorijoje, liudijanti laisvės ir nepriklausomybės siekius. Tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Prieš 105 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė ir šiandien mes galime džiaugtis ir didžiuotis turėdami savo šalį Lietuvą. Tokios gražios šventės proga džiugu susirinkti kartu, puikiai nusiteikus, su plačiomis šypsenomis ir švęsti mylimos tėvynės gimtadienį dovanojant jai gražius eilėraščius, daineles ir šokius. Ši diena ypatingai reikšminga mūsų šalies istorijoje.

Mokomoji internetinė svetainė „Mažųjų ekspertų mokykla“ kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai - geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.

Istorinių datų aiškinimas vaikams: nuo "labai seniai" iki gimtadienio analogijos

„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, geriau tiesiog apsiriboti žodžiais „seniai“ ar „labai seniai“ ir išskirti tik pačius svarbiausius įvykius. Kasmet besikartojančio gimtadienio, kurį švenčia ir pats vaikas, analogija yra vienas taikliausių būdų vaikams paaiškinti kažkada vykusių įvykių sąsajas su dabartimi“, - sako dr. Ž. Mikailienė. Lietuvos gimtadienis - diena, kai per įvairias veiklas galime vaikams paaiškinti, kas yra Tėvynės meilė, atsidavimas savo šaliai, patriotizmas. Norėdami, kad vaikas „užsikrėstų“ patriotiškumu, turime nepraleisti svarbių valstybės švenčių ir jas nuoširdžiai paminėti.

Vaiko suvokimo lygmuo ankstyvajame amžiuje yra labai konkretus - jis supranta tai, ką mato, ką gali apčiuopti, todėl tokios sąvokos kaip meilė tėvynei ar pasididžiavimas mažiems vaikams yra sunkiai suvokiamos. Vystantis kalbai po truputį vystosi ir vaiko supratimo lygmuo, tačiau net ir turėdamas platų žodyną, ne visose situacijose vaikas turi patirties. Taip po mažu kaupdamas patirtį vaikas supranta ir tam tikrų dalykų, įvykių prasmes, atranda pasekmės - priežasties ryšius, o suaugusiųjų pareiga yra paaiškinti ir padėti juos atrasti greičiau.

Pilietiškumo ugdymas per geras emocijas ir ritualus

Pilietiškumo jausmą kurkime per geras emocijas. Norint vaikui paaiškinti mūsų šaliai svarbius momentus, ugdyti pasididžiavimo jausmą pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad vaikai atsimena ir supranta įvairius dalykus per emocijas. Turbūt ir jūs galvodami apie savo vaikystę prisimenate tai, kas kelia stiprias emocijas - arba labai teigiamas, arba neigiamas, tad norėdami ugdyti vaikus gerais piliečiais visų pirma turime suteikti jiems smagią pilietiškumo patirtį. Įvairios šventės, minėjimai yra puiki proga šių patirčių sukurti kuo daugiau. Istorines detales ir sunkiąją istorijos pusę jau vėliau, mokykloje, vaikas po truputį išmoks ir suvoks, o ankstyvajame amžiuje pilietiškumo ugdymo pagrindas turėtų būti malonios emocijos.

Atraskite jūsų šeimai mielus šventinius ritualus. Džiugias emocijas ir malonias patirtis galima kurti įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, įvairių Lietuvai svarbių dienų proga galima kepti trijų spalvų blynus. Kadangi vaikams apskritai patinka su tėvais virti ir kepti, šis užsiėmimas tampa dar smagesnis į blynus įmaišius mūsų trispalvės spalvas. Toks ritualas šeimoje gali tapti laukiamas, o vaikai vis klausia, kada švęsime ir kepsime blynus. Įvairios smulkmenos, tokios kaip geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionų pūtimas, dainavimas drauge vaikui kelia geras asociacijas, susietas su Lietuvai svarbiais akcentais, pavyzdžiui, vėliavos spalvomis. Šiuos akcentus augdamas vaikas vis geriau supranta ir įsisąmonina.

Scenarijaus elementai ir pavyzdžiai

Pateikiame scenarijų, skirtą Vasario 16-ąjai paminėti (truputį papildžius galima ir Kovo 11-ai pritaikyti, Powerpoint prezentacija jau papildyta, kad galima būtų naudoti ir Kovo 11-ai). Scenarijai yra rašto darbų tipas, skirtas struktūrizuotai istorijai ar idėjoms pateikti, dažniausiai naudojami filmams, spektakliams ar kitoms kūrybinėms formoms. Scenarijai apima ne tik dialogus, bet ir detalius veiksmų aprašymus, personažų charakteristikas, aplinkas bei kitas technines detales, leidžiančias režisieriui ir kitiems kūrėjams suprasti, kaip turėtų atrodyti galutinis kūrinys. Rašydami scenarijus, autoriai lavina savo kūrybiškumą ir gebėjimą mąstyti pasakojimo struktūroje.

Pavyzdinis Šventės Scenarijus fragmentas

Vedantysis 1: Sveiki visi susirinkę. Susirinkome paminėti ypatingą dieną, Vasario 16 ąją. Tai mūsų stiprybės diena jungianti dabartį su praeitimi, neatsiejama nuo pagarbos savo tautos istorijai.

Vedantysis 2: Labai džiugu, kad mes šiandien visi čia susirinkome, puikiai nusiteikę, plačiomis šypsenomis ir norime jūsų paklausti, vaikučiai: kieno gimtadienį šiandien švęsime? (atsako LIETUVOS). Taip, švęsime Mūsų mylimos tėvynės gimtadienį ir dovanosime šiandien jai gražius eilėraščius, daineles ir šokius. Taip pat pas mus svečiuose yra viena komisija, kuri atliks labai atsakingą darbą išklausius visų vaikučių eilėraštukus, išrinks du labiausiai patikusius. Bet prieš pradedant mūsų gražią šventę, kviečiu visus atsistoti ir kartu sugiedoti Lietuvos himną.

Vedantysis 1: Šiandien pats gražiausias žodis pas mus skamba LIETUVA. Turbūt kiekvienam iš mūsų kiekviena raidelė žodyje Lietuva turi ypatingą reikšmę. Šventinį Vasario 16-osios minėjimą pradėsime Lietuvos himnu. (paleidžiamas Lietuvos himnas)

Vasario 16-osios minėjimo scenarijus su istoriniais motyvais

VASARIO 16-OSIOS MINĖJIMO SCENARIJUS (fono rodomos skaidrės, to meto istorinės nuotraukos, muziką foninę reikėtų parinkti)

Giedama Tautiška giesmė.

1. Skaitovas (Donatas K.):

   Kalbu tave kaip maldą,
   Kaip giesmę rytmetinę.
   Geriu tave kaip sulą,
   Kaip viltį pirmutinę.

   Jaučiu, kaip gyvą kraują
   Sugėrusi raudojai.
   Už tuos, kurie išduoda,
   Klaupiuos prie tavo kojų.

   Girdžiu, kaip atsidūsti,
   Visiems atleisti nori.
   Tėvyne, tu gražiausias
   Pasaulyje altorius.

2. Skaitovas (Mykolas): Vasario 16-oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje. Minėdami šią dieną, mes turime pakankamai motyvų pamąstyti apie savo protėvių politinę kultūrą ir jų drąsą, parenkant kelią lietuvių tautai Europos žemyne bei pasaulyje.

3. Skaitovas (Audrius M.): Skelbti ar atidėti? Skelbti, o jei neištesėsim? Jei kelio vidury pritrūks ryžto, pasišventimo, pasiaukojimo? Buvo tik žodis. O juk tą žodį, paleistą į pasaulį ir į savo tautą, reikės vykdyti. Vykdyti darbais, aukomis ir žmonių gyvybėmis.

4. Skaitovas (Tomas Š.): Ar bus drąsos visai tautai pakilti į žygį? Ištūnojusi be laisvės, be šviesos, visų užmiršta ir atstumta, be drąsaus žodžio, be pasirinkimo mirti ar gyventi.

5. Skaitovas (Ramūnas P.): Taip galima šiandien įsivaizduoti dieną, kada vyko pirmasis pasaulinis karas, kada tautos kilo ir klupo, kada pati lietuvių tauta, okupuota, carinės Rusijos gyveno be laisvės. Ateitis buvo tamsi, neaiški, be prošvaistės gyventi geriau. Protas nieko nesakė, nes nebuvo patirties. Galima buvo remtis tik svajonėmis. Ėjo kalba apie tautos laisvę, apie Lietuvos valstybę. Graži svajonė.

6. Skaitovas: Lengva buvo svajoti dainose, pasakose, poezijoje. Atsivers milžinkapiai, ir iš ten pasirodys šarvuoti Kęstučio barzdočiai vyrai, su kirviais, kalavijais ir žirgais. Vyrai, miegoję užburti kelis šimtmečius, laukę magiško žodžio. Žodžio - laisva Lietuva!

Vasario 16-osios minėjimas gali būti pradedamas kol visi susirenka, rodomi vaizdai apie Lietuvą. Paleidus dainą, į salę gali įeiti vaidilutės, pradinukės ir didesnės mokinės nešdamos ugneles. Sukraunamas aukuras. Kai sudeda ugneles, vienas mokinys, įkūnijantis Mažvydą, iškilmingai sako:

MAŽVYDAS: Mėginsime sudėti pirmą žodį. Klausykitės gerai. Širdim klausykit! Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų Pajusite medaus ir kraujo skonį, Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant, Užuosit šieno ir liepynų kvapą, Regėsit baugų debesio šešėlį Per lauką bėgant. Taigi pamėginkim.

(Skiemenuoja vienas) "El-ie" bus "Lie", "tė-u" bus "tu", "vė-a" bus "va". Kartokite! Kartokit ir klausykit.

(Tamsoje girdėti neaiškus murmesys) Ar girdit jau?

(Skiemenavimas garsėja ir ryškėja. Pakilę nuo stalo, visi priartėja prie Mažvydo)

CHORAS: "El-ie" tai "Lie", "tė-u" tai "tu", "vė-a" tai "va"

MAŽVYDAS (šaukia): Ar girdit?

CHORAS (sunkiai ir nedarniai sudeda iš skiemenų): Lii-eeet-uvvv-aaa

MAŽVYDAS (vaikinukas): Visi kartu! Dar sykį!

CHORAS (darniau): Lie-tu-va!

Veiklos darželyje ir mokykloje

Vasario 16-oji - Valstybės atkūrimo diena, ypatinga šventė visai Lietuvai! Ši diena darželyje gali prasidėti Tautinės giesmės giedojimu, kurią atlieka ugdytiniai su ikimokyklinio ugdymo mokytojais. Įstaigoje gali vykti įvairios ugdomosios veiklos, kurių metu vaikai piešia piešinius su Lietuvos valstybės simboliais, gamina įvairius darbelius. Grupių vaikučiai gali kurti širdelių ar paukštelių dekoracijas. Patys mažiausieji iš kaladėlių stato pilis, bokštus. Mokytojai suprantamais būdais ir patraukliomis priemonėmis ugdytiniams pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, asmenybes, primena vaikams Lietuvos valstybės simbolius. Dainelės yra skirtos šiai prasmingai šventei. Galime pasigrožėti mūsų vaikų ir mokytojų kūrybiškumu, išradingumu ir meniniais gebėjimais.

Pavyzdžiai ugdomųjų veiklų:

• Piešinių piešimas su Lietuvos valstybės simboliais.
• Širdelių ir paukštelių dekoracijų gaminimas.
• Pilių ir bokštų statymas iš kaladėlių.
• Pasakojimai apie Lietuvos istoriją ir asmenybes.

Kūrybiškumo skatinimas ir pasirengimas šventėms

Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. Ir tik tada jis gali pats darbuotis ir prasmingai gyventi, kai visų pirma susipažįsta su ta artimiausia praeitimi, iš kurios jis pats išėjo. Vaikai turi kurti šventę kartu su visais, tačiau svarbu vengti kraštutinumų. Nereikėtų, kad vaikas šventėje stovėtų kaip pagalys ar bijotų užmiršti tekstą. Ruošimasis šventėms turi ugdyti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, repeticijos ir mokymasis turi virsti žaidimu, o pasirodymas - smagia pramoga, kuri lavina drąsą kalbėti prieš žmones, turėti savo nuomonę, o suklydus ar kažką pamiršus, atrasti išeitį ir kelią, kad spektaklis galėtų vykti toliau. Žinoma, visame šiame procese visada šalia yra auklėtoja, kuri padeda, palaiko ir nukreipia, jei tai yra reikalinga.

Vaikams nuo 1,5 iki 3 metų amžiaus nėra prasmės statyti į sceną. Rekomenduojama daryti koncertą kartu su tėvais. Galima kartu padainuoti visiems žinomas vaikiškas daineles, pašokti. Svarbiausia - priimti vaikų gebėjimus kaip tos amžiaus grupės ypatumus ir maloniai praleisti vakarą kartu su tėveliais.

Ikimokyklinukai (3 - 4 m.) jau gali padainuoti dainelę, pašokti mažą šokiuką ar pasakyti eilėraštį. Tokio amžiaus vaikams dar nereikėtų kurti scenarijaus su daug sudėtinių dalių. Jei norime, kad neblėstų džiaugsmas mokantis ir ruošiantis - viskas turėtų būti lengvai išmokstama. Labai patogu, nesunku ir įdomu sukurti scenarijų kelionės tema. Tiesiog sugalvoti tikslą ir link jo keliauti. Kelionės scenarijus yra labai tinkamas todėl, kad vaikai visą savo dėmesį koncentruoja į kelionės vedlį (auklėtoją) ir jiems nėra taip baisu, kai kurie net primiršta, kad dar ir žiūrovų yra. Jiems paprasta tokį scenarijų išmokti ir įsiminti, o vaikai mėgsta ką nors mokėti gerai.

Priešmokyklinukai ar penkiamečiai jau geba kurti savarankiškai. Todėl šio amžiaus vaikai yra skatinami būti kūrybiškais ir atsakingais už savo pasirodymą. Žinoma, neapseiname be auklėtojų pagalbos ir patarimų, tačiau jie neturėtų užgožti esmės ir idėjos. Vaikai sugalvoja, kokiu personažu norėtų būti, tada kartu kuriamas scenarijus. Aptariama, ką jų personažai moka, ar jie yra teigiami ar neigiami. Auklėtoja kelia klausimus: kokia problema arba kas nutiko kažkuriam personažui? Kas gali padėti problemą išspręsti? Ką tuo metu veikia kiti? Pabaiga visada būna laiminga ir visus sutaikanti. Auklėtojos darbas visą šitą kūrybinę netvarką surinkti ir parašyti scenarijų, taip pat režisuoti, kad aktoriai vaidindami nenuklystų į naujus ieškojimus. Vaikai turi dalyvauti visame pasiruošimo procese. Taip jie mokosi, kad dalykai neatsiranda iš niekur. Tegu padeda kurti dekoracijas, spalvinti eglutes, kirpti snaiges ar žvaigždes.

Filmo kūrimas ir patarimai

Filmo kūrimas tinka visoms amžiaus grupėms. Jei jūsų vaikai ypatingai jautrūs, gera idėja pasirodymą nufilmuoti ir po to sukviesti tėvelius į kino teatrą. Mažyliai gali tiesiog parodyti, ką jie per mėnesius darželyje išmoko. Vyresni vaikai galbūt galėtų tapti kino aktoriais ir sukurti filmą ar kokią nors istorinę istoriją. Tada renginio metu jiems derėtų patiems pristatyti savo filmą, papasakoti, kaip sekėsi jį kurti. Galima visą tai įpinti į pokalbių šou formatą, kai vienas ar du vaikai yra vedėjai ir kalbina filmo aktorius. Žinoma, visi klausimai ir atsakymai turi būti surepetuoti ir paruošti iš anksto, tokiu būdu nesukelsite vaikams per didelio streso.

PATARIMAS: Visame šventiniame šurmulyje nepersistenkime, nepamirškime, dėl ko visa tai darome. Dėl vaikų. Ne dėl įstaigos administracijos, ne dėl tėvų ar močiučių. Dėl vaikų. Jiems turi būti linksma, jiems turi būti gražu ir, kaip bebūtų neįprasta, jie dar turi ir gauti patirties bei ugdomosios naudos iš švenčių. Todėl, jei kas nors jums drįsta kalbėti kitaip, jus juodinti, smerkti ar būti nepatenkinti jūsų pasiruošimu, pasakykite jiems, kad paklaustų vaikų.

Idėjos, kaip švęsti Vasario 16-ąją su vaikais namuose

• Šeimos istorijos tyrinėjimas: Susėskite drauge pavartyti šeimos albumų, papasakokite vaikams apie senelius, prosenelius, proprosenelius: kokie jų vardai, iš kur jie kilę, ką veikė (vaikai susidomėję patys užduos daugybę klausimų). Labai įdomia ir įtraukiančia veikla gali tapti šeimos genealoginio medžio kūrimas - mes, suaugusieji, galime nubraižyti šakas, įrašyti šeimos narių vardus, o vaikai iliustruos medį piešiniais. O galbūt šeimoje yra senolių, prisimenančių dar tarpukario Lietuvos laikus? Jų pasakojimai galėtų tapti puikiu šeimos ir valstybės istoriją siejančiu pavyzdžiu.
• Lietuvos žemėlapio tyrinėjimas: Parodykite vaikams Lietuvos žemėlapį, drauge suraskite sostinę Vilnių, didžiuosius miestus bei tuos, iš kurių esate kilę jūs patys, jūsų tėvai ir seneliai. Palyginkite Lietuvą su kitomis šalimis - didelė ji ar maža? Vėliau kartu su vaikais galite atlikti įvairias užduotis: ant balto lapo nubrėžkite Lietuvos sienas, o patys vaikai tegul žemėlapyje nupiešia žmones, įžymius pastatus, Lietuvoje augančius medžius, gyvenančius gyvūnus ir kt.
• Demokratijos ir atsakomybės ugdymas: Puikus demokratijos ugdymo pavyzdys - svarbiais klausimais namuose rengiami balsavimai, kuriuose kiekvienas šeimos narys mokosi ne tik pareikšti savo nuomonę, bet ir gerbti kitą. Būtinai kartu su vaikais dalyvaukite valdžios rinkimuose, paaiškinkime, kodėl kiekvienas pilietis privalo juose dalyvauti. Mokykime vaikus, kad demokratija bei laisvė yra neatsiejamos nuo atsakomybės. Tad vaikas turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Mažųjų pareigos taip pat nedidelės - susitvarkyti žaislus, padėti mamai ar kitiems šeimos nariams atlikti nedidelius darbelius. Nedideli darbai gali virsti ir didesniais - surengus bendruomenės talką surinkti šiukšles iš gretimo parko ar miškelio, padėti greta gyvenančiam senam, neįgaliam ar skurstančiam žmogui.

Lietuvos valstybės simboliai ir jų reikšmė

Neatsiejamas (ir privalomas) valstybinių švenčių atributas yra prie kiekvienų namų ar įstaigų plevėsuojanti Lietuvos vėliava. Iš tiesų, Lietuvos valstybės gimtadienis - galimybė vaikus supažindinti su valstybės simboliais - vėliava, herbu, himnu. Vėliavas lengvai rasite plevėsuojančias prie kiekvieno namo, tačiau galite ir patys namuose pasigaminti vėliavėlę ir ja mojuodami išeiti į gatvę, į miesto šventę.

Vienas iš paprasčiausių (ir saldžiausių) būdų supažindinti vaikus su Lietuvos vėliavos spalvomis bei jų reikšme - kartu gaminant trispalves vaišes. Pavyzdžiui, vaisių vėrinėlius (įvairiaspalvės vynuogės arba geltonas melionas, žalias kivis, raudona braškė), trispalvę želę. Drauge su vaikais gamindami vaišes, galime papasakoti, jog vėliava yra ypatingas tautos ir valstybės skiriamasis simbolis, rodantis jos pripažinimą tarp kitų tautų ar valstybių. Lietuvos trispalvė yra palyginti nesena - sukurta maždaug prieš 100 metų - 1918 m.

Bendrumo jausmo kūrimas ir pažintinės išvykos

Kurkime bendrumo jausmą. Daugelis greičiausiai sutiks, kad daina yra bene tiesiausias kelias šventinei nuotaikai pajusti, tad ėjimas kartu giedoti himno yra svarbi tradicija norint pajusti šventinę dvasią, pasididžiavimo jausmą. Bendrumo jausmą labai padeda kurti ir bendro projekto vystymas, tam tikros problemos sprendimas.

Taip pat galima namuose surengti ir nedidelį Lietuvai skirtų dainų, eilėraščių, ar savo kurtų trumpų istorijų konkursą, o nugalėtoją apdovanoti prizu. Vyresnio amžiaus vaikai, padedami tėvelių, galėtų surengti istorinę viktoriną. Kartu su vaikais dalyvaukite šventiniuose renginiuose, nes būtent juose kaip niekur kitur pajuntamas bendrumo, buvimo viena tauta, pasididžiavimo savo valstybe jausmas.

Puiki mintis Vasario 16-ąją vilniečiams ar atvykusiems svečiams aplankyti įžymų sostinės pastatą - Signatarų namus, esančius Pilies gatvėje Nr. 26. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas svarbus Lietuvos nepriklausomybei dokumentas - nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Čia veikia muziejus. Šią dieną galime švęsti ir aplankydami senąją Lietuvos valstybės istoriją menančius objektus - aplankyti Valdovų rūmus, nuvykti į senąsias Lietuvos sostines - Kernavę, Trakus, aplankyti netoli mūsų gyvenamosios vietovės esančius piliakalnius, pilis ar dvarus. Juk kiekviename Lietuvos mieste, miestelyje ar regione yra istoriniai objektai, pasakojantys svarbius Lietuvos valstybei įvykius.

Tėvų ir ugdymo įstaigų vaidmuo pilietiškumo ugdyme

Svarbiausią vaidmenį ugdant pilietiškumą ankstyvajame amžiuje vaikui turi tėvai, tad kaip pastarieji auklėja savo atžalas, kokį pavyzdį rodo - ar mini valstybines šventes, kelia vėliavą ir pan., priklauso ir vaikui formuojamas suvokimas. Tačiau ir ugdymo įstaiga čia vaidina svarbų vaidmenį. Augdamas vaikas pamažu supranta save ne tik namų erdvėje, bet plečia savo aplinkos pažinimą - kokioje šalyje, kokiame pasaulyje gyvena.

Kaip sudominti mažą vaiką istorinėmis temomis? Paprastai vaikai noriai įsitraukia ir į švenčių metu organizuojamą vėliavos kėlimo ceremoniją, himno giedojimą, kitas veiklas - svarbu rasti jiems patrauklų ir suprantamą temos pateikimo būdą. Skiriant ar su vaiku atliekant įvairias užduotis, pavyzdžiui, piešiant Lietuvos vėliavą ar statant pilį iš kaladėlių, bet jų nesujungiant tarpusavyje, vaikas fragmentiškai ir mokosi. Jo galvoje tarsi atsiranda atskiri stalčiukai, į kuriuos nugula skirtingos patirtys. Tuo tarpu jei apie tą pačią temą kalbame skirtinguose kontekstuose ir visas užduotis susiejame tarpusavyje - vaikui daug lengviau suvokti jų prasmę.

Aiškinant vaikams gana sudėtingas temas visuomet patariama pasitelkti ir vaikiškas knygeles. Kuriant istorijas ir žaidimų siužetus, taip pat stengiamės atitinkamai pagal temą pritaikyti ir vaikams įdomias knygas. Kalbėdami apie Vasario 16-ąją skaitysime vaikams skirtą knygą apie Joną Basanavičių, vėliau jau žaidimo metu keliaudami po Lietuvą šį herojų sutiksime. Taip panaudojamos tam tikros detalės, momentai, herojai, kurie po truputį padeda vaikui suprasti, kodėl kai kurie įvykiai ir dienos yra tokios ypatingos Lietuvai. Pasakokime vaikui savo šeimos ir šalies istoriją, dainuokime dainas - minėkime ir kurkime šventę patys.

tags: #vasario #16 #scenarijus #vaikams

• Alkoholio poveikis vaisiui
• Svorio, matavimų ir lygsvaros pasaulis vaikams
• Nuotaikingos ir linksmos istorijos vaikams
• Kūdikio charakterio formavimas
• Sužinokite apie licencijų atšaukimą Lietuvoje