Kiaušidžių cistos nėštumo metu: tipai, diagnostika ir gydymo ypatumai

Ginekologo kėdėje profilaktinės apžiūros metu išgirsta diagnozė „kiaušidžių cista“ gali gerokai išgąsdinti, tad svarbu žinoti, kad šie dariniai yra visiškai normalus reiškinys. Kiaušidžių cistos - tai smulkūs patologiniai nepiktybiniai dariniai, susiformavę ant kiaušidžių paviršiaus ar greta jų. Kiaušidžių cistų, skysčio prisipildžiusių ertminių darinių, gana dažnai nustatoma vaisingo amžiaus moterims atliekant ultragarsinį vidaus organų tyrimą. Kiaušidės cista - tai kiaušidėje esantis į balionėlį panašus darinys, pripildytas skysčio. Cistos panašios į įvairaus dydžio „balionėlį”, apsuptą lygiu plonu dangalu ir užpildytą įvairios spalvos, skaidrumo, tirštumo, konsistencijos ir sudėties skysčiu. Cistos gali būti tiek vienoje kiaušidėje, tiek abiejose kiaušidėse vienu metu, pavienės arba daugybinės.

Dauguma cistų yra gerybinės (ne vėžinės) ir dažnai išnyksta savaime be gydymo. Cistos kiaušidėse aptinkamos profilaktinių apsilankymų metu. Kiaušidžių cistos yra labai paplitusios, ypač vaisingo amžiaus moterims, tačiau gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje. Dažnai jos aptinkamos atsitiktinai per ginekologinius tyrimus, nes nesukelia simptomų. Didžioji dalis cistų yra gerybinės ir funkcinės, tai reiškia, kad atsiranda ir išnyksta dažniausiai net nepastebėtos, kadangi nesukelia jokio poveikio moters sveikatai.

Kiaušidžių cistų priežastys ir tipai

Kiaušidžių cistos išsivysto dėl skirtingų priežasčių priklausomai nuo jų tipo, tačiau dauguma susijusios su hormoniniais pokyčiais ar reprodukcinės sistemos funkcijomis. Jos įprastai gali atsirasti dėl sutrikusios kiaušidžių veiklos, nėštumo, hormoninių sutrikimų ar endometriozės. Gydytojai mano, kad iš dalies paskatinti jų atsiradimą gali genetika, neįvykusi ovuliacija, prasidėjusi menopauzė ar ginekologinės ligos. Nėštumas taip pat yra vienas iš rizikos veiksnių: Nėščiųjų kiaušidėse dėl hormoninių pokyčių gali susidaryti cistos, ši cista gali išlikti kiaušidėse viso nėštumo metu.

Yra du skirtingi kiaušidžių cistų tipai: funkcinė kiaušidžių cista ir patologinė kiaušidžių cista.

Funkcinės kiaušidžių cistos

Tai labiausiai paplitęs cistos tipas. Jos yra trumpalaikės, išnyksta savaime ir yra įprasto mėnesinių ciklo dalis. Funkcinės kiaušidžių cistos taip pat skirstomos į dvi pagrindines rūšis:

• Folikulinės cistos: Dažniausios funkcinės kiaušidžių cistos yra folikulinės cistos. Kiaušidžių folikulai plyšta ovuliacijos metu. Kai kiaušinėlis išsiskiria, folikulas sprogsta. Kai kuriais atvejais folikulas neišleidžia skysčio, o išleidęs kiaušinėlį nesusitraukia ir neišleidžia. Tokiu atveju folikulas išsipučia nuo skysčio, todėl susidaro folikulinė kiaušidžių cista. Folikulinės cistos vienpusės, jų skersmuo gali siekti 10 cm. Jos paprastai sunyksta, prasidėjus kitam ciklui.
• Geltonkūnio (liuteininė) cista: Geltonkūnio (liuteininė) cista formuojasi, kai į geltonkūnį priplūsta daug kraujo. Jos paviršius gali būti įsitempęs, pacientę neretai vargina pilvo skausmas (kartais ūminio pobūdžio), neišnykstantis ir per kitą ciklą. Geltonkūnio cista yra skysčiu užpildytas maišelis, kuris susidaro kiaušidėje po ovuliacijos. Tai mažiau matomas funkcinių kiaušidžių cistų tipas. Geltonkūnio cista yra laikina endokrininė struktūra, atliekanti gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant hormonus, ypač progesteroną, kuris yra būtinas ankstyvosioms nėštumo stadijoms palaikyti.

Patologinės cistos

Patologinės cistos gali būti gerybinės arba piktybinės (vėžinės). Pagrindinės patologinių cistų rūšys apima:

• Dermoidinės cistos: Dermoidinės cistos susiformuoja per labai ilgą laiką iš audinių užuomazgų likučių. Šios cistos savo struktūra primena odą, kartais jose gali būti kaulų, plaukų ir kremzlių fragmentų. Nors šios cistos yra gerybinės, jas reikia pašalinti chirurginiu būdu.
• Endometrioidinės kiaušidžių cistos: Kaip ir galima atspėti iš pavadinimo, ši cista atsiranda sergant endometrioze, jos vidus būna pripildytas kraujo.
• Tekaliuteininės cistos: Nėštumo metu sutrikus įprastai gemalo raidai, susirgus trofoblastine liga, kiaušidėse gali susiformuoti tekaliuteininės cistos.
• Intraligamentinė cista: Ši savaime išnykstanti cista auga iš apatinio kiaušidės krašto, stumdama gimdą į priešingą pusę.
• Priekiaušidinė cista: Stambi, savaime neišnykstanti priekiaušidinė cista auga šalia kiaušidės. Iš embriono laikotarpio inksto užuomazgos audinių liekanų susiformavusi cista šalinama chirurginiu būdu, kadangi jos skersmuo gali siekti net iki 20 cm.
• Cisteinomos (kiaušidžių cistadenomos): Cisteinomos, kurios išsivysto iš išorinę kiaušidės dalį dengiančių ląstelių, užpildomos į gleives panašia medžiaga. Šios cistos neauga kiaušidėse, o yra sujungtos su kiaušidėmis koteliu. Nors jos retai būna vėžinės, jas reikia pašalinti chirurginiu būdu.

Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas

Tai jatrogeninė patologinė būklė, kai cistų susidaro pernelyg intensyviai stimuliuojant kiaušides nevaisingoms moterims. Lengvas perstimuliavimas nustatomas daugiau negu 10 proc. pacienčių, gydomų gonadotropinais. Šiuo atveju didėja kiaušidės, formuojasi cistų, atsiranda pilvo skausmas, patinimas ir/ar vėmimas/viduriavimas. Svarbiausios gydymo priemonės: poilsis, skausmą malšinantys vaistai, pvz.: ibuprofenas, paracetamolis. Sunkus perstimuliavimas nustatomas 1 proc. gonadotropinais gydomų pacienčių. Dažniausi simptomai: pilvo skausmas ir įsitempimas, vėmimas, viduriavimas, ascitas, pleuros skysčio išsiliejimas, veninė trombozė.

Kiaušidžių cistų simptomai

Dauguma kiaušidžių cistų nesukelia diskomforto, yra mažo dydžio ir nekenksmingos. Dauguma šių cistų išnyksta savaime per kelis mėnesius be gydymo. Tačiau kai kurios kiaušidžių cistos, ypač tos, kurios plyšo, gali sukelti įvairių simptomų. Nors dažniausiai cistos kiaušidėse nesukelia jokių nepatogumų, svarbu stebėti savo organizmą ir laiku reaguoti, neignoruoti pasirodžiusių simptomų, priskiriant juos „įprastiems“ negalavimams menstruacijų metu.

Pasitaikantys kiaušidžių cistos simptomai:

• sutrikęs mėnesinių ciklas, mėnesinės skausmingos;
• šono ar dubens skausmas;
• dubens skausmas lytinių santykių metu;
• žarnyno negalavimai;
• padažnėjęs, apsunkintas šlapinimasis;
• pykinimas, vėmimas;
• sunkumo jausmas pilvo srityje;
• karščiavimas;
• pilvo pūtimo pojūtis.

Pilvo pūtimo pojūtis yra dažnas skundas dėl kiaušidžių cistų. Kai kurios moterys gali manyti, kad priauga svorio ir praleisti šį svarbų simptomą. Jei jaučiate tik išsipūtimą skrandyje, bet nematote jokių bendro svorio pokyčių arba pilvo pūtimas nepraeina, tai gali būti kiaušidžių cistos požymis. Didėjant cistų dydžiui, padidės ir patinimo problema. Skausmo jausmas kairėje dubens srityje gali būti laikomas kairiosios kiaušidės cistos simptomais, o skausmas dešinėje gali būti laikomas dešinės kiaušidės cistos simptomais. Pernelyg didelis plaukų augimas: dėl hormoninių pokyčių, kuriuos sukelia kiaušidžių cistos, taip pat gali būti tokių nusiskundimų, kaip per didelis plaukų augimas ant kūno ir krūtų jautrumas.

Kiaušidžių cistų diagnostika

Kiaušidžių cistos dažnai aptinkamos atsitiktinai per rutininius tyrimus arba tiriant dubens skausmo priežastis. Kiaušidžių cistoms diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimo metodai:

• Ultragarsas: Dažniausias vaizdinis tyrimas, naudojamas geltonkūnio cistoms diagnozuoti, yra dubens ultragarsas. Ištyrus ultragarsu, dauginių cistų kiaušidėse randama vienai iš trijų vaisingo amžiaus moterų. Ultragarsinio tyrimo metu įvertinus kiaušides ir cistinį darinį, gali iškart diagnozuoti, ar darinys gerybinis ar piktybinis.
• Laparoskopija: Taip pat gali būti atliekama diagnostinė laparoskopija.
• Kompiuterinė tomografija (CT): Įtarus, kad cista kiaušidėje piktybinė, kompiuterinė tomografija atliekama kaip papildomas tyrimas. Pilvo kompiuterinė tomografija (CT).
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): Jei gydytojas įtaria, kad cista virto į auglį, gali skirti magnetinio rezonanso tyrimą.
• Biocheminis kraujo tyrimas: Kad rezultatai būtų tikslūs, kraujo reikėtų imti pirmąją savaitę po mėnesinių. Biocheminis kraujo tyrimas - kad rezultatai būtų tikslūs, kraujo reikėtų imti pirmąją savaitę po mėnesinių.

Kiaušidžių cistos nėštumo metu

Besilaukiančios moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai. Nėštumo metu keičiasi visų moters organų sistemų veikla, labiausiai - lytinė sistema. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis kiaušidėje dar funkcionuoja geltonkūnis, kuris gamina progesteroną ir palaiko nėštumą, tačiau vėliau hormonus pradeda gaminti trofoblastas gimdoje ir kiaušidėse prasideda „ramybės“ laikotarpis. Pasak gydytojos, dėl šios priežasties dažnai manoma, kad nėštumas išgydo cistas. Tačiau specialistė atkreipia moterų dėmesį, kad nors kiaušidžių funkcinės cistos nėštumo ir žindymo laikotarpiu išnyksta, nustojus kūdikį maitinti krūtimi ir kiaušidėms pradėjus savo veiklą, funkcinės cistos gali vėl atsirasti.

Kiaušidžių cistos nėštumo metu gali sukelti nerimą, tačiau dažnai jos būna gerybinės. „Mums yra 13 savaiciu, taciau pas mane desineje kiausydeje yra cista 13cm.. siandien daktare sake kad tikriausiai reikes operuot. Ar kaikas buvot susidure su tuo? Ar kaikam operavo?.. noriu suzinot ar leliukui nepakenkia ir viska apie operacija..“ - dalijasi viena moteris. Kita moteris patvirtina: „Ne man, bet mano pazystamai irgi rado cista dar didesne apie 20 cm, kai laukesi.“ Tokiais atvejais kyla klausimas: „Ohoo... ir vat nezinau sutikt operuotis ar ne..“ Svarbu žinoti, kad „Tai vat, kad sake leliukui nekliuna cista o as irgi net nezinojau kad turiu kol nepasake, ta prasme jokiu skausmu nieko..“ Dar viena patirtis: „Man cistą rado prieš antrąjį nėštumą. Pastojau, ginė sakė, kad operuos tik jei kils problemų, persisuks ji ar trūks. Viskas buvo ok, pagimdžiau, dar neišoperuota, nes nenoriu nutraukti mp.“ Ir dar viena: „Pas mane irgi yra , bet gine sakė kad nekenkia , ir su laiku turėtų išnykti, kada buvo paskutinis echo?“

Kiaušidžių cistų gydymas

Kiaušidžių cistos gydomos priklausomai nuo cistos tipo, dydžio, simptomų ir paciento amžiaus. Gydytojui tyrimais patvirtinus diagnozę ir įvertinus pacientės amžių, simptomus ir cistos tipą, pasirenkamas vienas iš kelių gydymo būdų. Gydymas priklauso nuo ligonės amžiaus, cistos dydžio, jos echoskopinio vaizdo ir augimo intensyvumo. Ne visos cistos yra operuojamos.

Stebėjimas

Jei tai funkcinė cista kiaušidėje - tikėtina, kad gydytojas tiesiog rekomenduos profilaktinį jos stebėjimą, tad čia svarbiausia periodiškai apsilankyti pas savo ginekologą. Stebėjimas - bene dažniausiai taikomas būdas, jei simptomų nesukelianti kiaušidės cista aptinkama vaisingo amžiaus pacientei. Tiesa, gydytojas greičiausiai rekomenduos pakartotiniam vizitui atvykti ne po metų, kaip įprasta planuoti profilaktines ginekologines apžiūras, bet po kelių mėnesių, kad įvertintų, kaip kinta cistos dydis. Makštinio ir ultragarsinio tyrimo metu nustačius funkcinę cistą, 2 mėn. gydytojas kartais tiesiog stebi. Daugumai geltonkūnio cistų nereikia gydymo ir jos išnyksta pačios.

Medikamentinis gydymas

Kiaušidžių cistoms gydyti gali būti skiriamos kontraceptinės tabletės. Jie sureguliuoja ciklą ir padeda išvengti varginančių gausių ir skausmingų mėnesinių. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis gydymas taikomas ne nėštumo metu. Jei yra oligomenorėja, kad sumažėtų gimdos gleivinės hiperplazijos rizika, skiriama progestagenų. Kad susireguliuotų mėnesinės, skiriama sudėtinių kontraceptinių tablečių, kurios kartu su antiandorgenais, pvz., Dianette®, lengvina ir aknę/hirsutizmą. Ovuliacijai sužadinti nevaisingumo atvejais skiriama klomifeno. Metforminas (nelicencijuota) gali pagelbėti, kai yra atsparumas insulinui, sutrikusios mėnesinės, be to, jis skatina ovuliaciją nutukusioms moterims, tad, kai nepadeda klomifenas, jo gali būti skiriama nevaisingumui gydyti.

Chirurginis gydymas (operacija)

Chirurginis cistos kiaušidėje gydymas taikomas, jei cista yra didelė, užsispyrusi arba sukelia reikšmingų simptomų, gali prireikti chirurginės intervencijos. Jei cista pati neišnyksta per kelis mėnesinių ciklus ir yra didelė, gydytojas gali rekomenduoti ją pašalinti laparoskopinės operacijos metu. Tai minimaliai invazinė cistos operacija, po kurios galima užsiimti įprasta veikla, jei ji nereikalauja daug fizinių jėgų. Cistos šalinimo nereikėtų tapatinti vaisingumo netekimui - kai kuriais atvejais cistą pašalinti galima neliečiant kiaušidės. Be to, net ir pašalinus vieną pažeistą kiaušidę, išlieka galimybė pastoti. Jei cista yra labai didelė ir sukelia simptomus, kurie neigiamai veikia sveikatą, gali prireikti chirurginio gydymo. Cistas dažniausiai galima pašalinti nepašalinant kiaušidžių. Tačiau kai kuriais atvejais gali tekti pašalinti visą kiaušidę kartu su pridedamu vamzdeliu. Priklausomai nuo kiaušidžių cistos dydžio ir nuo to, ar ji piktybinė, ar ne, gydytojas gali rekomenduoti atvirą (laparotomiją) arba uždarą (laparoskopiją) operaciją.

Operacijose, atliekamose laparoskopijos būdu, chirurgas pasiekia cistą nedideliais pjūviais. Daugeliu atvejų pacientas gali grįžti namo tą pačią dieną. Tokio tipo operacija paprastai neturi įtakos vaisingumui, o atsigavimo laikas yra greitas. Atvira operacija, vadinama laparotomija, paprastai rekomenduojama, kai įtariama, kad cista yra vėžinė. Nuo vietos, kurioje prasideda gaktos plaukai, daromas ilgas pjūvis, cista pašalinama ir siunčiama į laboratoriją biopsijai. Jei gabalas, paimtas tirti, atrodo pavojingas, kiaušidės ir kiti organai, kurie atrodo būtini, gali būti pašalinti. Atkūrimo procesas užtrunka ilgiau nei laparoskopija. Paprastai pacientas ligoninėje būna 2 dienas. Chirurginis gydymas (operacija) yra vienintelis gerybinių cistų gydymo būdas, jei jos nesumažėja.

Kiek centimetrų reikia pašalinti kiaušidžių cistas? Cistos dydis nėra vienintelis parametras pašalinant kiaušidžių cistą. Jei cista yra didesnė nei 6 cm, viduje atrodo vientisa ir linkusi augti, gali būti svarstoma chirurginė intervencija. Piktybinės cistos dažniausiai aptinkamos 35 m. ir vyresnėms pacientėms, dažniau toms, kurioms jau prasidėjo menopauzė.

Komplikacijos

Kiaušidžių cistos gali sukelti įvairių komplikacijų. Cistai apsisukus, plyšus ar ją tempiant, gali kilti skausmas arba prasidėti kraujavimas į cistas. Kiaušidžių cistos sprogimas: Kiaušinių cistai augant, kartais aplinkinė sienelė gali plyšti ir išsiskirti kartu su krauju. Dažniausiai pacientas gali nepastebėti mažų cistų plyšimų. Tačiau kai kurių didelių cistų atveju kiaušidžių cistos plyšimą lydi kraujavimas ir stiprus skausmas. Kraujas gali kauptis net pilve, todėl tokiomis situacijomis gali prireikti skubios intervencijos. Jei kiaušidžių cista išauga per didelė, gali atsirasti būklė, vadinama sukimu, dėl kurios nutrūksta kraujotaka. Šią būklę gali lydėti stiprus skausmas. Trumpalaikės komplikacijos pirmiausia apima ūmų skausmą ir chirurginės intervencijos poreikį. Laiku neatlikta cistos operacija gali lemti rimtas komplikacijas, tokias kaip kiaušintakio nekrozė ar vaisingumo sutrikimai.

Svarbu žinoti, kad po didesnio fizinio krūvio ar lytinių santykių gali pasitaikyti ir kiaušidžių cistos plyšimas. Dažniausiai plyšta būtent funkcinės cistos. Prasidėjęs vidinis kraujavimas įprastai sustoja pats, nesukėlęs didesnių problemų, išskyrus stipresnį pilvo skausmą ir bendrą silpnumą.

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - neaiškios kilmės endokrinopatija, kuriai būdinga lėtinė hiperandrogenemija, anovuliacija, metaboliniai sutrikimai. Be dauginių smulkių kiaušidžių cistų, susijusių su hirsutizmu, amenorėja, nutukimu ir nevaisingumu, šiai ligai būdinga ir šeiminė anamnezė. Ištyrus ultragarsu, dauginių cistų kiaušidėse randama vienai iš trijų vaisingo amžiaus moterų, o policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas vienai iš trijų, kurioms ultragarsu nustatyta cistų. Policistinių kiaušidžių nustatymas ir įvertinimas ultragarsiniu tyrimu - 12 ar daugiau 2-9 mm dydžio cistų (perlų karolių simptomas).

PKS diagnostikos kriterijai

Kad būtų galima diagnozuoti ligą, turi būti bent du ar daugiau PKS kriterijų, priimtų 2003 m. Roterdamo bendru susitarimu:

1. oligomenorėja ir/ar anovuliacija;
2. hiperandrogenizmas, kliniškai pasireiškiantis ir/ar biocheminis;
3. policistinės kiaušidės, kai kiekvienoje kiaušidėje yra 12 ar daugiau 2-9 mm dydžio folikulų ir/ar kiaušidžių tūris viršija 10 cm3.

PKS simptomai ir komplikacijos

Patologija gali būti besimptomė ar pasireikšti keli ar visi šie požymiai:

• nereguliarios mėnesinės - oligomenorėja, amenorėja (būdinga 67 proc. moterims, kurioms nustatytas sindromas, dažniau, kai KMI viršija 30 kg/m2), disfunkcinis kraujavimas iš gimdos;
• anovuliacinis nevaisingumas;
• juosmeninis nutukimas;
• aknė;
• hirsutizmas;
• vyriško tipo nuplikimas.

Komplikacijos:

• Atsparumas insulinui/gliukozės toleravimo sutrikimas - 2 kartus padidėja cukrinio diabeto rizika.
• Padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika - juosmeninis nutukimas, padidėjęs trigliceridų kiekis, sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, gresia insultas/praeinantis smegenų išemijos priepuolis.
• Padidėja gimdos gleivinės vėžio rizika.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate kiaušidžių cistas ar pastebite simptomus, tokius kaip dubens skausmas, pilvo pūtimas ar menstruacijų pokyčiai, būtina konsultuotis su ginekologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus dubens skausmą, menstruacijų pokyčius ar kitus įtartinus simptomus. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali sustiprinti simptomus ar užmaskuoti komplikacijas.

tags: #vaistai #nuo #kiausidziu #cistos #nesciosioms

• šilti megztiniai berniukams
• Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Butkevičius
• Daugiau apie plaučių uždegimą
• Ikimokyklinis ugdymas Šakiuose
• Atraskite Sigito Gedos poeziją vaikams