Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III Knygos IV dalis. Pagal LR CK 3.156 straipsnį, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, net ir santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą bei vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.
Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, užtikrinama galimybė aktyviai naudotis savo teisėmis, reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais. Vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje bei bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi.
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais.
Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su jo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Nustatant šią tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais. Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu.
| Sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Pagrindinis principas | Tėvų teisės ir pareigos yra lygios |
| Sprendimo būdas | Taikus susitarimas arba teismo sprendimas |
| Vaiko nuomonė | Privalo būti išklausyta ir įvertinta |
| Mediacija | Privaloma šeimos ginčams Lietuvoje |
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant procesą užbaigti taikos sutartimi. Teisminė mediacija yra pigesnis ir greitesnis ginčų sprendimo būdas, kuriame užtikrinamas konfidencialumas.

Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu, turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma, gali būti skiriama bauda už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru tarpusavio susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį.