Lytinis švietimas: svarba, turinys ir iššūkiai
Lytinis švietimas yra mokymas apie lytiškumą, lytinius santykius ir seksualinį sutikimą. Daugelyje šalių reikšminga socialinė problema tebeišlieka paauglių nėštumas. Teigiama, kad situacija Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gerėja. Tai siejama su ekonomine pažanga, kai mažėja pastojančių merginų, priklausančių socialinės atskirties grupėms. Nors ir Lietuvoje stengiamasi, kad paaugliai būtų supažindinti su lytiniu ugdymu, nėštumo nutraukimo statistika rodo, jog to ne visuomet pakanka.
Pastaruoju metu opiomis problemomis tapo apnuogintų kūno dalių nuotraukų siuntinėjimas žinutėmis tarp paauglių (angl. sexting) ir iš to kylantys užgauliojimai joms plačiai paplitus. Be to, vaikai kartais būna verbuojami socialiniuose tinkluose saugusiųjų, kurie, siekdami, jog šie apsinuogintų prieš kameras, neretai apsimeta bendraamžiais. Vaikai gali būti šantažuojami ir toliau išnaudojami.
Daugelyje kultūrų aptarinėti seksualinius klausimus iki seksualinės revoliucijos pradžios buvo tabu. Paaugliams lytinio brendimo metu nebuvo suteikiama jokia informacija. Vienintelė informacija, kurią jie gaudavo, buvo iš tėvų, draugų, vėliau ir iš žiniasklaidos. Tačiau tėvai nenoriai kalbėdavosi šiomis temomis, kartais net iki vedybų jų neliesdavo.
XIX a. pabaigoje progresyvus judėjimas pristatė lytinį švietimą kaip socialinę higieną JAV mokyklose. Nepaisant to, suteikiama informacija tuo metu buvo abejotinos vertės, ypač sulaukus paauglystės, kai atsiranda tokio pobūdžio informacijos poreikis. Tai Vakarų šalyse atspindėjo išaugęs paauglių merginų nėštumas seksualinės revoliucijos aušroje, XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Dėl ko buvo pradėtos lytinio švietimo programos ne vienoje Vakarų šalyje. Jos susidūrė su dideliu religinių ir šeimos vertybių puoselėtojų pasipriešinimu. Visgi lytinio švietimo dėka XX a. 9-ajame dešimtmetyje pradėtas propaguoti saugus seksas po lytiškai plintančių ligų epidemijos, kurią sukėlė lytinių partnerių kaita po prasidėjusios seksualinės revoliucijos. O 1997 m. JK pradėtas privalomas lytinis švietimas valstybinėse mokyklose sumažino nėštumo atvejus perpus tarp paauglių mamų.
Sprendžiant paauglių rizikingos lytinės elgsenos prevencinius klausimus, gana dažnai tiek valstybinėse prevencinėse bei sveikatos stiprinimo programose, tiek mokymo priemonėse sutapatinami du iš esmės skirtingi procesai: lytinis švietimas ir lytiškumo ugdymas kartu su rengimu šeimai. Sveikatos apsaugos sistemos institucijų parengtose ir įgyvendinamose valstybinėse prevencinėse programose pateikiamos rekomendacijos, kaip švietimo sistema turėtų integruoti paauglių rizikingos lytinės elgsenos pasekmių (LPI, AIDS ir paauglių nėštumo) prevencines priemones į ugdymo procesą mokyklose. Tačiau sveikatos apsaugos sistema, skirtingai nei švietimo, niekada neturėjo ir neturi tikslo ugdyti dorovingą, brandžią asmenybę bei rengti jaunimą šeimai. Švietimo sistemai siūlomos paauglių lytinio švietimo programos, nedera su Švietimo įstatyme numatytais ugdymo tikslais, prieštarauja pagarbos žmogaus gyvybei principams, taip pat gali turėti nepageidaujamą įtaką pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų ugdymui.
Lytinio švietimo tikslas ir turinys
Tikslas: Lytinis švietimas nukreiptas ne į lytinio potraukio apvaldymą, o į žinių ir informacijos perteikimą, siekiant sumažinti tiesiogines lytinių santykių pasekmes (lytiškai plintančias infekcijas, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumą) bei paskatinti jaunimą vartoti kontracepciją.
Turinys: Lytinio švietimo turinio „kertiniai akmenys“ - reprodukcinė sveikata ir reprodukcinės teisės, „gender“ lyčių teorija. Lytinis švietimas labai glaudžiai susijęs su socialine kontracepcijos rinkodara, tiksliau sakant, yra vienas iš jos keturių elementų „P“ (promotion - propagavimas).
Lytinio švietimo priemonės ir ugdytojai
Priemonės: Lytinio švietimo pagrindinė priemonė - žinios. Skirtingai nei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programose, gėdos jausmas, kuris paaugliams gali natūraliai kilti lytinio švietimo užsiėmimuose, yra nepageidaujamas ir netgi trukdantis perduoti žinias apie saugius lytinius santykius. Populiariausias metodas, naudojamas lytiniame švietime žinioms perteikti - „bendraamžiai - bendraamžiams“. Jis dar vadinamas „lygių grupėmis“, nes paauglius moko specialiai tam apmokyti jų bendraamžiai. Pastebėta, jog paaugliai patiria mažiau diskomforto, kai su jais kalba jų bendraamžiai. Taip pat, siekiant išvengti diskomforto, vaikams žinios perteikiamos žaidimų forma. Žaidimai sukuria jaukią, žaismingą atmosferą, kuri „įveikia didžiausią lytinio švietimo barjerą - tylą“, natūraliai atsirandančią kalbant su paaugliais apie seksualinius dalykus. Gana populiarūs lytiniame švietime yra ir tokie žaidimai, kurių metu imituojamas nėštumas ar rūpesčiai susilaukus kūdikio. Tik ar tikrai šios priemonės skatina paauglius susilaikyti nuo lytinių santykių?
Ugdytojai: Lytiniame švietime svarbiausias vaidmuo tenka atsitiktiniams ar visuomeniniams veikėjams. Labai pageidautina, kad lytinio švietimo procese švietėjų vaidmenį atliktų patys paaugliai - bendraamžiai. Bendraamžių švietėjai, kaip buvo minėta, paprastai yra to paties amžiaus ar truputį vyresni nei apmokoma jaunimo grupė.
Lytinio švietimo ugdytiniai ir iššūkiai
Ugdytiniai: Lytiniame švietime visi paaugliai priskiriami rizikos grupei. Kiekvienas paauglys a priori yra traktuojamas kaip negalintis suvaldyti savo lytinių galių. Lytinio švietimo turinyje galima rasti perspėjimų, jog geriausiai nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI) apsaugo lytinių santykių neturėjimas. Pavyzdys: „Atsiminkite, kad susilaikymas nuo lytinių santykių ir teisingas prezervatyvų vartojimas yra vieninteliai būdai apsisaugoti ir nuo nepageidaujamo nėštumo ir nuo ŽIV ar kitų LPI“. Tačiau manymas, jog paauglys gali suvokti du iš esmės prieštaraujančius teiginius vienu metu, yra klaidingas.
Amžiaus grupės ir temos:
- 9-12 metų vaikai: Šio amžiaus vaikai, tiek berniukai, tiek mergaitės, į su lytiškumu susijusius klausimus reaguoja labai jautriai. Apie kūną, vaisingumą ir lytiškumą su vaikais kalbėtis būtina nuo pat to meto, kai tik jie pradeda kalbėti, klausti ir domėtis. Tėvams neturi būti nepatogių klausimų, kokio amžiaus jų vaikas bebūtų. Kalbėti apie lytiškumą niekada ne per anksti ir ne per vėlu.
- Maždaug iki 13 metų: Vaikai lytiškumu domisi labai abstrakčiai. Jiems kur kas įdomesni yra klausimai, susiję su jų kūno pokyčiais ir su žmogaus atsiradimu. Todėl tėvams ir lytiškumo ugdymo mokytojams labai svarbu patiems gerai pažinti, gerbti ir branginti savo kūną ir jo funkcijas, kad ne tik žodžiais, bet visu savo elgesiu perduotų pagarbą ir savivertės jausmą. Kartais ir mažesniems vaikams dėl įvairios patirties, bendravimo su vyresniais paaugliais ar televizijos ir interneto poveikio kyla visokių minčių ir klausimų.
- Nuo 14 metų: Paaugliams lytiškumas darosi vis svarbesnis. Ir tik nuo šio meto lytiškumo ugdytojams yra verta su paaugliais pradėti diskusiją apie lytinius santykius, pasiruošti atsakyti į keisčiausius ir nepatogiausius jų klausimus, neišsigąsti skeptiškumo ir prieštaravimų. Išklausyti, kelti klausimus, palydėti svarstymuose ir padėti rasti atsakymus. Kalbėti tiksliai, atvirai ir aiškiai.
R. Popovienė – apie švietimo problemas: „Šiandien turime to pasekmes“
XXI amžiuje Lietuvoje vis dar bijomasi lytinio švietimo pamokų ir skleidžiami mitai apie ugdymo turinį. Lytinis švietimas nukreiptas ne į lytinio potraukio apvaldymą, o į žinių ir informacijos perteikimą, siekiant sumažinti tiesiogines lytinių santykių pasekmes (lytiškai plintančias infekcijas, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumą) bei paskatinti jaunimą vartoti kontracepciją. Lytinio švietimo turinio „kertiniai akmenys“ - reprodukcinė sveikata ir reprodukcinės teisės, „gender“ lyčių teorija. Lytinis švietimas labai glaudžiai susijęs su socialine kontracepcijos rinkodara, tiksliau sakant, yra vienas iš jos keturių elementų „P“ (promotion - propagavimas).
Lytinio švietimo pagrindinė priemonė - žinios. Skirtingai nei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programose, gėdos jausmas, kuris paaugliams gali natūraliai kilti lytinio švietimo užsiėmimuose, yra nepageidaujamas ir netgi trukdantis perduoti žinias apie saugius lytinius santykius. Populiariausias metodas, naudojamas lytiniame švietime žinioms perteikti - „bendraamžiai - bendraamžiams“. Jis dar vadinamas „lygių grupėmis“, nes paauglius moko specialiai tam apmokyti jų bendraamžiai. Pastebėta, jog paaugliai patiria mažiau diskomforto, kai su jais kalba jų bendraamžiai. Taip pat, siekiant išvengti diskomforto, vaikams žinios perteikiamos žaidimų forma. Žaidimai sukuria jaukią, žaismingą atmosferą, kuri „įveikia didžiausią lytinio švietimo barjerą - tylą“, natūraliai atsirandančią kalbant su paaugliais apie seksualinius dalykus. Gana populiarūs lytiniame švietime yra ir tokie žaidimai, kurių metu imituojamas nėštumas ar rūpesčiai susilaukus kūdikio.
Lytiniame švietime svarbiausias vaidmuo tenka atsitiktiniams ar visuomeniniams veikėjams. Labai pageidautina, kad lytinio švietimo procese švietėjų vaidmenį atliktų patys paaugliai - bendraamžiai. Bendraamžių švietėjai, kaip buvo minėta, paprastai yra to paties amžiaus ar truputį vyresni nei apmokoma jaunimo grupė.
Lytiniame švietime visi paaugliai priskiriami rizikos grupei. Kiekvienas paauglys a priori yra traktuojamas kaip negalintis suvaldyti savo lytinių galių. Lytinio švietimo turinyje galima rasti perspėjimų, jog geriausiai nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI) apsaugo lytinių santykių neturėjimas. Pavyzdys: „Atsiminkite, kad susilaikymas nuo lytinių santykių ir teisingas prezervatyvų vartojimas yra vieninteliai būdai apsisaugoti ir nuo nepageidaujamo nėštumo ir nuo ŽIV ar kitų LPI“. Tačiau manymas, jog paauglys gali suvokti du iš esmės prieštaraujančius teiginius vienu metu, yra klaidingas.
Lytinis švietimas - tai amžių atitinkantis mokymas apie lytiškumą ir santykius, suteikiantis mokslu grįstos ir objektyvios informacijos bei įgūdžių, padedančių suvokti savo lytiškumą, juo džiaugtis, kurti saugius ir pilnaverčius santykius, prisiimti atsakomybę už savo bei kitų reprodukcinę sveikatą ir gerovę. Vaikui augant formuojasi jo įgūdžiai, vertybės ir nuostatos apie žmogaus kūną, santykius ir lytiškumą, todėl svarbu, kad vaikai ir paaugliai gautų teisingą, mokslu grįstą informaciją apie lytiškumą.
Lytinis auklėjimas - tai pedagoginės veiklos procesas siekiant ugdyti dorovines asmenybės savybes ir ypatybes, bruožus bei nuostatas, lemiančias teigiamą vienos lyties požiūrį į kitą. Šio proceso pagrindinis tikslas - valios, „kūno paklusnumo sielai tradicijos“ ugdymas. XX a. pradžioje, plintant krikščioniškosios seksualinės etikos kritikai, lytinio auklėjimo klausimas vėl atgijo Europoje ir Š. Amerikoje. Lytinio auklėjimo šalininkai laikėsi griežtų nuostatų prieš lytinį švietimą, kuriame jie įžvelgė dar didesnio palaidumo galimybę. Remiantis išanalizuota literatūra galima teigti, kad XX amžiaus pradžioje Lietuvoje daugiausia šia tema spaudoje pasisakydavo dvasininkai, nes krikščionybės moralinės normos turėjo didelę įtaką požiūriui į lyties klausimus.
Lytinis ugdymas ir lytinis švietimas prieštaringai interpretuoja lytiškumą, meilę, skaistumą, santuoką, kontracepciją, abortus ir kt. Lytinio švietimo turinio „kertiniai akmenys“ - reprodukcinė sveikata ir reprodukcinės teisės, „gender“ lyčių teorija.
Lytinis ugdymas nuo švietimo skiriasi tuo, kad vaikai „neapšviečiami“ apie viską, kas tik galėtų ateiti į galvą, bet informacija jiems pateikiama pritaikyta pagal jų raidą ir brandą, amžiui tinkamais metodais.
Lytiškumas - yra esminis asmens aspektas besitęsiantis visą gyvenimą nuo gimimo, ir apima lyties tapatybės, lyčių vaidmenų, seksualinės orientacijos, intymumo, malonumo ir reprodukcijos aspektus. Lytiškumo ugdymo ekspertai(-ės) akcentuoja poreikį ugdyti, auginti sąmoningą asmenybę, suprantančią savo fiziologinę ir psichologinę prigimtį, atpažįstančią savo poreikius, gebančią sąmoningai pasirinkti sau tinkamiausią kelią veikti, puoselėjančią pagarbų ir atvirą santykį su savimi ir aplink esančiais. Taip pat lytiškumo ugdymo procese ypač svarbu suvokti visuomenėje vyraujančias stereotipines nuostatas bei atpažinti galimą asmens tapatumo spektrą kaip įvairų, vertingą ir vertą pagarbos.
Kalbant apie lytiškumo ugdymą, svarbu atskirti lytinį švietimą ir lytinį auklėjimą. Lytinis švietimas orientuotas į žinių perdavimą apie reprodukcinę sveikatą, lytiškai plintančias ligas ir kontracepciją. Lytinis auklėjimas, priešingai, akcentuoja dorovinių vertybių, valios ugdymą ir pagarbą kitai lyčiai.
Tad tikslingai derinant žinių teikimą apie lytinius klausimus („kontroliuojamas lytinis švietimas“) su aukštų moralinių ir dorovinių vertybių ugdymu vaikų ir jaunimo sąmonėje („lytinis auklėjimas”), galima tikėtis teigiamų rezultatų ugdant visavertę asmenybę. Todėl galima teigti, kad tikslingiau būtų kalbėti apie lytinį ugdymą mokykloje, negu diskutuoti, ką pasirinkti - lytinį auklėjimą ar lytinį švietimą. Būtent lytinis ugdymas, kaip tikslingas ir kryptingas pedagoginės veiklos procesas, realizuoja bendražmogiškųjų vertybių bei konkrečių žinių lytiniais klausimais perteikimo ir adekvataus pritaikymo savarankiškame gyvenime tikslą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
