Vaikų globa Lietuvoje: nuo institucijų iki šeimos modelio ir globos centrų vaidmuo

Lietuvoje vykdoma reikšminga socialinės apsaugos reforma, kurios tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, negalintis augti su biologiniais tėvais, turėtų galimybę augti ne globos įstaigoje, o rūpestingoje, saugioje šeimoje. Šis realus, struktūrinis pokytis remiasi tarptautine praktika ir vietos bendruomenių įsitraukimu. Pokyčiui įgyvendinti pasitelktas Europos socialinis fondas plius (ESF+), skyręs net 11,9 mln. eurų.

Globos centras siekia, kad vaikai augtų tinkamai pasirūpinti gebančiose šeimose, pas globėjus ar įtėvius, o nesant galimybei - šeimai artimoje aplinkoje - bendruomeniniuose globos namuose. GLOBOS CENTRO pagrindinė veikla paremta tuo tikslu, kad vaikai gyventų tinkamai jais pasirūpinti gebančiose šeimose, pas globėjus ar įtėvius, o nesant galimybei - šeimai artimoje aplinkoje - bendruomeniniuose globos namuose.

Globos centrų veikla ir misija

Globos centrai Lietuvoje yra ne tik administracinės įstaigos. Jie buria ne tik globėjus, bet ir savanorius, socialinius darbuotojus, nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenes. Šie centrai aktyviai prisideda prie geresnės vaikų globos sistemos kūrimo ir palaikymo.

Globos centras organizuoja globėjų (rūpintojų), globėjų giminaičių, budinčių globotojų, įtėvių paiešką, vykdo kelių rūšių GIMK programos mokymus, vertina globėjų (rūpintojų), globėjų giminaičių pasirengimą globoti (rūpintis), budinčių globotojų - prižiūrėti, įtėvių - įvaikinti ir sėkmingai auginti vaikus, vykdo gerosios patirties vaiko globos (rūpybos), priežiūros, įvaikinimo srityje sklaidą.

Centrai taip pat konsultuoja asmenis, pageidaujančius globoti (rūpintis), įvaikinti ar tapti budinčiais globotojais, asmenis, siekiančius steigti šeimynas. Jie organizuoja ir koordinuoja Globėjo (rūpintojo) parinkimo likusiam be tėvų globos vaikui komisijos darbą. Centrai parenka vaikui budintį globotoją, globėją, globėją giminaitį pagal GIMK programas ir teikia jo kandidatūrą teritoriniams Vaiko teisių apsaugos skyriams. Taip pat dalyvauja vaiko laikinos globos (rūpybos) peržiūrose.

Globos centrai koordinuoja socialines paslaugas, psichosocialinę, konsultacinę, teisinę ir kitą pagalbą vaikams ir globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, šeimynų dalyviams. Jie vertina budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), globėjo giminaičio vykdomos veiklos kokybę bei pildo vaiko individualios pagalbos planą. Bendradarbiauja su savivaldybės administracija, socialinių paslaugų įstaigomis, socialiniais darbuotojais, pagal poreikį - su vaiko biologiniais tėvais. Teikia metodinę pagalbą kitoms socialinių paslaugų įstaigoms, šeimynoms, taip pat bendruomeninių vaikų globos namų socialiniams darbuotojams (socialiniams pedagogams). Vykdo kitas funkcijas, susijusias su pagalba vaikams, įvaikiams, globėjams giminaičiams, įtėviams, budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, šeimynų dalyviams. Tvarko su skyriaus veikla susijusius dokumentus, paslaugų gavėjų bylas. Bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis.

Globos koordinatoriaus pareigybės aprašymas ir funkcijos

Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centro globos koordinatorius yra biudžetinės įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Pareigybės lygis - A2. Pareigybės paskirtis - koordinuoti ir (ar) teikti pagalbą budinčiam ir nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams bei kartu gyvenantiems jų šeimos nariams.

Specialūs reikalavimai darbuotojui

Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį socialinio darbo ir (ar) socialinės pedagogikos, ir (ar) psichologijos, ir (ar) edukologijos išsilavinimą arba nustatyta tvarka būti atestuotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat privalo būti išklausęs ar per pirmuosius darbo metus išklausyti mokymus pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą, patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. birželio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. BV-112 „Dėl Globėjų ir įtėvių rengimo programos patvirtinimo“.

Darbuotojas turi išmanyti Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvenciją, kitas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, Vaiko globos organizavimo nuostatus, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius paslaugų globėjams (rūpintojams), įtėviams teikimą ir gebėti juos taikyti praktikoje. Būtina mokėti dirbti su Microsoft Office programiniu paketu, naudotis moderniomis ryšių bei kitomis darbo priemonėmis. Prieš pradedant dirbti privalo būti baigęs privalomojo sveikatos mokymo kursus ir turėti mokymų programų pareigybės praktikas atitinkančius pažymėjimus, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-69. Prieš pradedant dirbti pateikti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą unikalų ir nekintantį dviejų dimensijų optiškai nuskaitomą brūkšninį teisėto darbo su vaikais QR kodą.

Darbuotojo funkcijos

Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:

• Organizuoti, koordinuoti ir (ar) teikti pagalbą budinčiam ir nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams bei kartu gyvenantiems jų šeimos nariams.
• Organizuoti ir koordinuoti pagalbą prižiūrimam, globojamam (rūpinamam) ar įvaikintam vaikui.
• Dalyvauti atvejo vadybos nagrinėjimo posėdžiuose, teikti nuomonę sudarant pagalbos planą šeimai, vykdyti numatytus įsipareigojimus, teikti informaciją apie suteiktas ir teikiamas socialines paslaugas šeimai.
• Organizuoti prižiūrimo vaiko sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiųjų ir kitų poreikių vertinimą, atlikti prižiūrimo, globojamo (rūpinamo) ar įvaikinto vaiko, budinčio ar nuolatinio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių ir kartu gyvenančių jų šeimos narių poreikio vertinimą ir sudaryti individualų pagalbos planą, užtikrinant vaiko, budinčio ir nuolatinio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių arba įtėvių ir kartu gyvenančių jų šeimos narių poreikių tenkinimą.
• Tvarkyti budinčio ir nuolatinio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bylą, atlikti individualių poreikių vertinimą, pildyti pagalbos vaikui ir budinčiam ar nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams poreikio vertinimo ir pagalbos planą bei reikalingų paslaugų teikimo eigą.
• Reguliariai palaikyti ryšį su budinčiu ar nuolatiniu globotoju ir jo prižiūrimu vaiku, pagal poreikį organizuoti specialistų pagalbą.
• Bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis teikiamų paslaugų ir pagalbos prižiūrimam, globojamam (rūpinamam) ar įvaikintam vaikui srityje.
• Teikti informaciją ir derinti veiksmus su budinčiu ir nuolatiniu globotoju dėl vaiko susitikimo su tėvais, artimais giminaičiais ir su fiziniais asmenimis, emociniais ryšiais susijusiais su vaiku, tvarkos ir Plano įgyvendinimo eigos, pokyčių ir įgyvendinimo, padėti budinčiam ar nuolatiniam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui pasiruošti susitikimui su tėvais, artimais giminaičiais ir su fiziniais asmenimis, emociniais ryšiais susijusiais su vaiku, ir organizuoti pagalbą budinčiam ar nuolatiniam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui po šių susitikimų, stebėti susitikimus, vadovaujantis Centro direktoriaus patvirtinta tvarka.
• VVTAĮT įgalioto teritorinio skyriaus prašymu dalyvauti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) peržiūrose.
• Užtikrinant geriausius vaiko interesus, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, VVTAĮT ir jos įgaliotu teritoriniu skyriumi, kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais darbuotojais, dirbančiais su šeimomis, atvejo vadybininkais.
• Pagal poreikį bendradarbiauti su prižiūrimo, globojamo (rūpinamo) vaiko tėvais, artimais giminaičiais ir su fiziniais asmenimis, emociniais ryšiais susijusiais su vaiku ir dalyvauti vaiką grąžinant vaiko tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą.
• Bendradarbiauti su globėjais (rūpintojais), budinčiais ar nuolatiniais globotojais, šeimynų dalyviais ir įtėviais dėl išskirtų brolių (seserų) grupių susitikimų ir sudaryti sąlygas išskirtų brolių (seserų) grupei bendrauti ir palaikyti tarpusavio ryšius.
• Dalintis gerąja patirtimi su kitomis socialinių paslaugų įstaigomis, šeimynomis, šeiminių namų darbuotojais.
• Kilus įtarimų, kad budinčio ar nuolatinio globotojo, globėjo (rūpintojo) šeimoje, šeimynoje galimai pažeidžiamos vaiko teisės, Globos centras privalo apie tai informuoti Tarnybą.
• Organizuoti ir dalyvauti Globos centro renginiuose.
• Vykdyti viešinimo veiklas, susijusias su Globos centro veikla, vaikų globos (rūpybos), įvaikinimo, budinčio ir nuolatinio globotojo veiklos klausimais, suderinus turinį ir formą su Vadovu ir komunikacijos koordinatoriumi.
• Skatinti teigiamas visuomenės nuostatas ir pozityvų požiūrį į vaikus, netekusius tėvų globos, bei informuoti apie įvaikinimo, globos (rūpybos) šeimoje, budinčio ir nuolatinio globotojo veiklos galimybes.
• Vykdyti kitas funkcijas, susijusias su pagalba vaikams, budintiems ir nuolatiniams globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams, įtėviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams.
• Rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją, reikalingą konsultuojamų asmenų problemoms spręsti.
• Rengti ir pildyti ataskaitas, planus, projekto įgyvendinimo rezultatus, kitą darbui reikalingą dokumentaciją, užtikrinti duomenų pateikimo savalaikiškumą ir teisingumą.
• Globos centro teikiamų paslaugų ataskaitą užpildyti ir pateikti Vadovui iki einamojo mėnesio 9 d.
• Centro direktoriaus pavedimu dalyvauti komisijose, darbo grupėse.
• Užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, teikiant bei gaunant informaciją apie Centro darbuotojus, pareiškėjus, paslaugų gavėjus, tvarkant paslaugų teikimo dokumentus ir juos saugant.
• Globos centrų mainų svetainėje pildyti reikalingas ataskaitas iki einamojo mėnesio 5 d.
• Nuolat stebėti gaunamą, siunčiamą dokumentaciją, įskaitant statistiką, pastebėjus netikslumus, klaidas nedelsiant apie jas informuoti Vadovą ir savo kompetencijos ribose imtis priemonių joms ištaisyti.
• SPIS (Socialinės paramos informacinė sistema) duomenų bazėje pildyti informaciją apie suteiktas paslaugas (iki einamojo mėnesio 10 dienos).
• Vadovo pavedimu vaduoti kitą Globos centro darbuotoją ligos ar kitais nebuvimo darbe atvejais.
• Savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją bei rengti išvadas ir teikti pasiūlymus.
• Darbuotojas, turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir Centro direktoriaus (ar jo įgalioto asmens) įsakymu suteiktą leidimą vairuoti, pagal poreikį naudoti tarnybinį transportą paslaugų gavėjų lydėjimui ar vežimui.
• Vykdyti kitus Centro direktoriaus, Centro direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams, Vadovo pavedimus kompetencijų ribose, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

Budintis globotojas: pagalba ir reikalavimai

Ne visada yra galimybė vaikus iš nesaugios aplinkos apgyvendinti pas giminaičius ar kitus artimais emociniais ryšiais su vaiku susijusius asmenis. Tokiu atveju į pagalbą atskuba budintis globotojas - asmuo, kuris laikinai be tėvų globos likusį vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Ilgą laiką Utena buvo viena iš nedaugelio savivaldybių, neteikiančių šios paslaugos, bet pagaliau situacija keičiasi - mieste jau turime vieną budintį globotoją.

Kiekvienas vaikas jaučia poreikį augti šeimos aplinkoje ir užmegzti saugius emocinius ryšius su suaugusiais žmonėmis, deja, šis poreikis ne visada patenkinamas. Budintis globotojas - asmuo, kuris savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol baigsis vaiko laikinoji globa ir jis sugrįš pas savo tėvus arba jam bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Taip pat budintis globotojas prižiūri vaikus, kai kriziniais atvejais juos reikia skubiai apgyvendinti saugioje aplinkoje. Šiuo atveju paslauga teikiama iki trijų mėnesių.

Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip tris vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai nenorima išskirti brolių ir seserų. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tada bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 5. Šia veikla užsiimti gali asmenys nuo 21 iki 65 metų, išskyrus artimą giminaitį, kuris gali globoti nuo 18 metų. Veikla vykdoma pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar turėti nuosavą būstą, svarbiausia - turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.

Budinčiais globotojais, socialiniais globėjais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, taip pat Socialinių paslaugų įstatyme numatytus reikalavimus budinčiam globotojui, vaikus globojančiai šeimai. Budintis globotojas prižiūri vaiką, nesusijusį giminystės ryšiais, savo gyvenamojoje vietoje ir natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam emocinį bei fizinį saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme. Budintis globotojas prižiūri vaiką pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Sutartis sudaroma 1 metų laikotarpiui. Veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą. Globos centro teikiamos paslaugos budintiems globotojams, socialiniams globėjams, globėjams giminaičiams, įtėviams, šeimynų dalyviams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Kaip tapti budinčiu globotoju?

1. 1 žingsnis: Prašymo ir reikiamų dokumentų pateikimas Savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą.
2. 2 žingsnis: Dalyvavimas GIMK programos grupiniuose mokymuose, individualus pokalbiai su Tarnybos atestuotais asmenimis.
3. 3 žingsnis: Gavus teigiamą išvadą, sudaroma sutartis su globos centru.

Institucinė pertvarka ir mitų laužymas apie globą

Institucinė pertvarka Lietuvoje eina į pabaigą, dauguma vaikų rado naujus namus globėjų šeimose, pas savo artimuosius - senelius, brolius, seseris, kai kurie vaikai įsikūrė mūsų kaimynystėje - bendruomeniniuose namuose ir gyvena paprastą gyvenimą. Paparčių šv. Juozapo šeimos namų globos centras savo šūkiu: “Padėkite be globos likusiems vaikams patirti, kas yra namai.”

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai.

Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.

Dažniausi mitai apie globą ir įvaikinimą

• Mitas: Būtina būti vyresnio amžiaus ir turėti daug patirties. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę.
• Mitas: Reikia turėti nuosavus ir didelius namus. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
• Mitas: Būtina turėti vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
• Mitas: Globa - nuolatinis darbas be pertraukų. Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku.
• Mitas: Sunku užmegzti ryšį su vyresniu vaiku. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
• Mitas: Šeimyninė padėtis yra kliūtis. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje.
• Mitas: Globojamas paauglys padarys neigiamą įtaką kitiems vaikams šeimoje. Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.

Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.

Įgalinimo koncepcija globos įstaigose

Viena iš įstaigos vertybių - įgalinimas. Įstaigoje siekiama kuriant tinkamą aplinką, įgalinimą skatinančiais ypatumais. Išskyrėme bruožus, kurie rodo, kad įgalinimas vyksta: gyventojo nuomonės apie visus su jo gyvenimu susijusius dalykus, pagalbą sau ir kitiems. Įgalinimu ir jo koncepcija siekiama, kad žmogus suprastų ir gebėtų priimti sprendimus, kurie lemtų kokybišką gyvenimą. Darbuotojai yra ramsčiais, patarėjais, palaikytojais, skatintojais, motyvatoriais. Paskatina gyventoją, jiems tai yra labai svarbu.

Pavyzdžiui, viename korpuse yra įgalinami 12 paslaugų gavėjų ir jiems puikiai sekasi. Stebimi rezultatai: gyventoja A. puikiai įsisavina naujus dalykus. Išskirti individualų ir grupinį įgalinimą. Gyventojai mokomi pasirūpinti savimi bei savo aplinka, imtis kokių nors darbų, pvz., indų plovimo, kiemo šlavimo. Priemonės apima pasakojimus, vaizdines priemones, internetą ir t.t. Kuo daugiau ir aktyviau jie reiškia savo norus bei poreikius, tuo labiau skatinamas lygiaverčio bendravimo su darbuotojais jausmas.

Gyventojas pasišluoja kambarį, susitvarko knygas, pasiskambina savo mamai. Priminus vaikinai išsineša nešvarius drabužius į skalbinių dėžę. Pamokyti internete susirasti jos mėgstamos muzikos. Įgalinimas manau vyksta sklandžiai. Darbų. Susitvarkyti namų ruošos darbuose. Skalbimo tabletę. Sodinsime. Laistyti jas. Įžengti į mūsų namuką. Lovas, apsirengti. Didesniais ar mažesniais darbeliais ir noru.

Regioniniai tinklai ir pagalba globėjams

Šie centrai - tai ne tik administracinės įstaigos. Jie buria ne tik globėjus, bet ir savanorius, socialinius darbuotojus, nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenes. Vaiko atėjimas į šeimą - tai visada pokytis, kartais - didžiulis iššūkis. Todėl svarbu, kad globėjai niekada nebūtų palikti vieni.

Regioniniai tinklai tapo puikia terpe keistis žiniomis ir kurti vieningą supratimą, ką reiškia gera globa. „Šis projektas padėjo man augti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje. Nesijaučiame kaip sistema. Globėjai - tai ne superherojai, o žmonės, kuriems reikia žinių, atjautos ir stipraus palaikymo tinklo. Nepakanka padėti tik globėjams - turi būti stipri ir profesionali pagalbos grandinė. Kuo stipresnė pagalbos sistema - tuo saugesnis vaikas ir ramesnis globėjas.“

Globos centrų veikla Kaišiadorių rajone

2019 m. gruodžio mėnesį Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namų globos centrui perdavė automobilį "Suzuki Ignis", kuriuo vyksime pas globėjus (rūpintojus), įtėvius Kaišiadorių rajone. Kaišiadorių rajone globos centro specialistai dirba su 55 globos atvejais, dauguma šeimų gyvena atokiau nuo Kaišiadorių, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems globėjams (rūpintojams) globos centro specialistams buvo būtinas automobilis su kuriuo galėtume vykti į šeimas.

2019 m. „Padėkite be globos likusiems vaikams, patirti kas yra namai“ pavadinimu buvo rengtas projektas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, konkursui skirto nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms šeimos gerovės srityje. Susitikę pirmąją stovyklos dieną septynios globėjų šeimos kartu su dvidešimčia globojamų bei biologinių vaikų piešė savo rankas, norėdami prisistatyti, ir papasakoti kuo jie nori būti užaugę. Gražu buvo klausyti vaikų svajonių - buvo norinčių tapti policininkais, Žmonėmis vorais, princesėmis, šokėjomis, mokytojomis arba gydytojomis. Globėjai vaikų žaidimų metu, galėjo dalintis savo patartimi, patyrimais, džiaugsmais ir sunkumais, nes tik kalbėjimas kartais gali padėti išspręsti, kartais atrodo neišsprendžiamas problemas. Po pietų vaikus aplankė personažas - Kakė makė, kuri žaidė su jais, piešė ant veidukų, organizavo estafetes, konkursus. Išvykus iš Kaišiadorių susitikome visi Birštone kur smagiai pasivaikščiojome po Birštono Kneipo taką, patirdami įvairiausių pojūčių kojose, smagiai lindome į vandenį. Nuvykę į Nemajūnų amatų centrą, turėjome galimybę sužinoti istoriją apie bulves Lietuvoje, ir išmokome pasigaminti dzūkišką bandą. Džiaugiamės turėdami žmonių kurie nori ir gali globoti. Mūsų bendras susitikimas, kelionė yra pavyzdys, kad susibūrus yra lengviau, dauguma globėjų teigė, kad tokie susitikimai padeda jiems augti ir auginti vaikus.

Užsienio šalių patirtis vaikų globos sistemoje

Lietuvos pamainai šeimos globos sistemoje galima pasisemti įžvalgų iš kaimyninių ir geografiškai artimų šalių patirties. Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai:

Seimas po svarstymo pritarė Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma tobulinti tikslinių kompensacijų skyrimą ir mokėjimą. Šios pataisos atsižvelgia į tai, kad dalis asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, negali pasinaudoti teise gauti jiems priklausančią slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją ar tikslinį priedą, t. y. dėl savo sveikatos būklės negali patys atsiimti šios išmokos ar teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti ją atsiimti kitą asmenį.

Lietuvos vaikų fondas: 30 metų veiklos

Lietuvos vaikų fondas - vienas seniausiai gyvuojantis ir jau daugiau negu 30 metų dirbantis labdaros fondas. Jo sėkmę lemia tai, kad jis dirba su Lietuvos vaikais ir šeimomis, kuriems teikia įvairias socialines paslaugas bei adaptuoja Lietuvoje įtvirtinamas įvairias naujas, moksliniais tyrimais, paremtas metodikas ir metodus. Nuo pat įsteigimo 1988 m. Fondas intensyviai dirbo su tautinių mažumų vaikais. Ypač daug dėmesio skyrė romų bendruomenės integracijai į valstybės gyvenimą.

2001 m. iš Vokietijos perimta ir pradėta taikyti produktyvaus mokymosi, 2012 m. iš Nyderlandų perimta ir pradėta taikyti ,,Aflatoun” programa. Nuo 1993 m. iki 1995 m. Fondas bendradarbiavo su Krikščioniškuoju vaikų fondu (Ričmondas, JAV) - dabar ChildFund International. Pagal jų turimą patirtį pradėtos individualių vaikų rėmimo programos - „Šeimynos“, „Šeimos Lietuvos vaikams“ ir „Viltis“. Paramą per minimą laikotarpį gavo daugiau 500 vaikų. KVF finansavimą 1995 m. nutraukė, tačiau Fondas jau buvo užmezgęs ryšį su Lietuvos našlaičių globos būreliu „Saulutė“ (Čikaga, JAV) Per 30 metų remiant „Saulutei“ paramos sulaukė per 460 vaikų.

1998 m. Vilniaus m. savivaldybei skyrus žemės sklypą Romų bendruomenės pastato statybai - Fondas kartu su partneriais dalinai finansavo centro statybą, 2000-2002 m. su partneriu iš Prancūzijos pirmieji Lietuvoje pradėjo teikti socialines paslaugas romų bendruomenei, įdarbino romų bendruomenės atstovus mokytojų padėjėjais, pradėjo ikimokyklinį romų vaikų ugdymą ir kitas paslaugas. Fondas 2000 m. kartu su partneriais įsteigė viešąją įstaigą Romų visuomenės centras. Fondas kartu su 7 Lietuvos ir 5 tarptautiniais partneriais 2004-2008 m. įgyvendino inovatyvų EQUAL projektą.

Lietuvos vaikų fondas 2016 m. su Trakų švietimo centru ir Lietuvos edukologijos universitetu organizavo Švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, vykdydamas Europos Ekonominės Erdvės studijų programos projektą. Projekto metu išversti ir išleisti ,,Aflatoun” programos vadovėliai, skirti Europos žemyno vaikams: 3-6 metų, 7-14 m. Lietuvos vaikų fondas kartu su partnerių organizacija AFLATOUN INTERNATIONAL bei 18 kitų šalių organizacijomis plėtoja ,,Aflatoun’’ taikymą Europoje (,,ES Erasmus +” programos lėšomis). Šiuo metu ,,Aflatoun” plėtrą vykdo dvi programos regioninės trenerės.

2017 m. Lietuvos vaikų fondo įdirbio dėka socialinio ir finansinio raštingumo programa ,,Aflatoun“ buvo įvertinta Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto ir regioninė trenerė Loreta Trakinskienė buvo pakviesta adaptuoti programą ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir socialinio darbo studentams. Šio atvejo analizė (V. Juškienė, 2017) parodė, kad studentai labai teigiamai vertino ,,Aflatoun” programą ir jos pritaikomumą praktikoje. 2017 m. rugpjūtį parengta 10 trenerių viename iš didžiausių Lietuvos miestų - Alytuje. Šiuo metu Alytuje ,,Aflatoun“ programoje dalyvauja 1150 vaikų, kurie mokosi šešiose miesto mokyklose. Lietuvos vaikų fondas įvaldė novatoriškų socialinės inžinerijos sprendimų sklaidą valstybės lygiu, geba inicijuoti institucinius pokyčius, taip pat teikti kitoms organizacijoms metodinę pagalbą. 2012-2015 m. sėkmingai įvykdytas projektas ,,Ugdymas karjerai“ įtraukė 182 socialinės rizikos ar likusius be tėvų globos vaikus (nuo 16 metų) bei esamus ir buvusius vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinius (16-29 metų). Lietuvos vaikų fondo steigėja ir direktorė su komanda fonde dirba nuo pat jo įsteigimo. Tai pagrindinė kūrybinė, organizacinė ir vykdomoji komanda, kuriai paklūsta ES projektai, tarptautiniai ryšiai, naujausios programos, skirtos vaikų aplinkos puoselėjimui, šeimų gerovės kūrimui ir tautinių mažumų integracijai.

tags: #vaiku #globos #namu #emblemos

• Išsamus gidas apie vaikiškus plastikinius stalus
• Išsamus vadovas tėvams apie naujagimius
• Skaitykite apie Vilniaus lopšelį-darželį „Ąžuolas“
• Esminiai kiaušialąsčių ir spermatozoidų skirtumai
• Eterinių aliejų naudojimas nėštumo metu: svarbiausios rekomendacijos