Vaikų globos institucijos Europoje: nuo istorijos iki šiuolaikinės reformos

Vaikų globos institucija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Europoje veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. 1989 metais priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Vaikų globos institucijų raida: istorinė perspektyva

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Vaikų globa Lietuvoje: nuo pirmųjų prieglaudų iki šiuolaikinių namų

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 metais įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 metais Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje buvo atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.

Kaune 1848 metais buvo įsteigtas lopšelis pamestinukams, kuris vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 metais atidaryti kūdikių auklėjimo namai, kur gyveno apie 40 pamestinukų. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 metais įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 metais vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų, pavyzdžiui, Vaikelio Jėzaus draugijos. 1922 metais Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune buvo įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. Nuo 1928 metų pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.

1940 metais SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 metais vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 metais Lietuvoje buvo 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų buvo pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Teisinė vaiko globos sistema: tėvų atsakomybė ir globa

Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ apima tėvų pareigas ir teises. Sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse (pvz., įstatymas Nr. 89/2012). Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas. Tėvų pareigas tėvai vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus.

Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai. Taip pat privalo užtikrinti pagal vaiko amžių, raidą ir kitas aplinkybes reikalingą priežiūrą, ir privalo stebėti, ar vaikas gauna pakankamai pagalbos ir ar yra pakankamai lavinamas.

Tėvų pareigų vykdymas

Tėvų valdžia, be kitų dalykų, yra teisės ir pareigos, susijusios su rūpinimusi vaiku kaip fiziniu asmeniu ir vaiko turtu. Tėvai vaikui atstovauja teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo. Prieš priimdami sprendimą, darantį poveikį vaiko interesams, tėvai pateikia vaikui visą informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų susidaryti savo nuomonę atitinkamu klausimu ir išsakyti ją savo tėvams. Tėvai ypatingą dėmesį skiria vaiko nuomonei ir, priimdami sprendimą, atsižvelgia į ją. Vaikas privalo paisyti tėvų taikomų auklėjimo priemonių.

Tėvų pareigų vykdymas yra abiejų tėvų prievolė. Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu. Jeigu delsiant priimti sprendimą su vaiku susijusiu klausimu galėtų kilti pavojus, vienas iš tėvų gali savarankiškai priimti sprendimą arba duoti savo sutikimą, tačiau jis privalo nedelsdamas informuoti kitą iš tėvų apie susidariusią padėtį. Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu.

Teismas gali nuspręsti sustabdyti tėvų pareigų vykdymą, jeigu tėvai savo pareigų negali vykdyti dėl sudėtingų aplinkybių ir jeigu galima manyti, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu tėvas (motina) piktnaudžiauja savo pareigomis arba jų vykdymu ir (arba) nepaiso savo pareigų arba jas vykdo labai aplaidžiai, teismas gali panaikinti tėvų pareigas. Jeigu vieno iš tėvų pareigos arba jų vykdymas yra apribotas, tėvų pareigas vykdo kitas iš tėvų.

Globėjo paskyrimas

Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, jeigu abiejų tėvų pareigų vykdymas yra sustabdytas ir (arba) jeigu tėvų pareigoms kuri nors iš nurodytų aplinkybių daro skirtingą poveikį, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų. Globėjas iš esmės turi visas vaiko tėvo (motinos) pareigas, tačiau neturi pareigos remti ir išlaikyti vaiką.

Globėjas turi būti visiškai veiksnus, o jo gyvenimo būdas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas. Teismas globėjais taip pat gali paskirti du asmenis, kurie paprastai būna susituokę. Jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams, teismas globėju paskiria tėvo (motinos) nurodytą asmenį. Priešingu atveju teismas globėju paskiria giminaitį arba vaiko šeimai artimą asmenį. Jeigu tokio asmens nėra, teismas globėju paskiria kitą tinkamą asmenį.

Jeigu vaiko globėju negalima paskirti jokio fizinio asmens, teismas paskiria už socialinę ir teisinę vaikų apsaugą atsakingą instituciją, kuri globėjo pareigas vykdo, kol teismas paskirs kitą vaiko globėją arba kol globėjas prisiims savo pareigas. Globėjas globos pradžioje ir jai pasibaigus sudaro turto apyrašą. Jis reguliariai teikia teismui ataskaitas apie vaiką, jo vystymąsi ir atsiskaito už turto valdymą.

Globos ginčų sprendimas teisme

Sprendžiant globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus, bet kuris iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teisme (pvz., Švedijoje - tingsrätt) pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Prašymas iškelti bylą turi būti sudarytas raštu ir pasirašytas pareiškėjo asmeniškai arba jo atstovo. Paprastai globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku klausimai turi būti sprendžiami greitai.

Teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku. Pavyzdžiui, gali būti priimtas laikinasis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, kol sprendžiamas ginčas. Apylinkės teismo sprendimą arba sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku galima skųsti apeliaciniam teismui. Teismo sprendimų, nutarčių arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Tam tikrais atvejais taikomas Reglamentas „Briuselis II“, taip pat 1980 m. Europos konvencija ir 1996 m. Hagos konvencija.

Alternatyvios globos formos: šeimos globa ir deinstitucionalizacija

Siekiant sumažinti institucijoms arba institucijų tipo įstaigoms perduodamų vaikų skaičių, pirmenybė, palyginti su institucine globa, teikiama globai šeimoje. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 metų yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Globojimas šeimoje (foster care)

Globojimas šeimoje yra susijęs su asmenine kito asmens vaiko priežiūra, tačiau ji nereiškia, kad į kitą vaiką bus žiūrima kaip į savo, kaip būna įvaikinimo atveju. Augindama vaiką, globėjų šeima tinkamai įgyvendina tėvų teises ir pareigas. Globėjų šeima privalo ir yra įgaliota priimti sprendimus tik dėl vaiko kasdienių reikalų, atstovauti vaikui tvarkant tuos reikalus ir valdyti vaiko turtą. Globėjų šeima turi informuoti vaiko tėvus apie su vaiku susijusius esminius dalykus. Vaiko tėvai išlaiko iš jų tėvų pareigų kylančias pareigas ir teises, įskaitant teisę asmeniškai ir reguliariai bendrauti su vaiku ir teisę gauti informaciją apie vaiką.

Dauguma šeimų, jaučiančių poreikį padėti vaikams, pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą, tačiau labai daug vaikų, likusių be tėvų globos, negalima įvaikinti. Dažniausiai į „globos sistemą“ vaikai patenka dėl to, kad jų tėvai yra įnikę į priklausomybes, stokoja socialinių įgūdžių, nesirūpina ar negeba rūpintis savo vaikais. Globos tikslas - užtikrinti, kad vaikas galėtų saugiai augti, vystytis šeimoje, suprantančioje ir gebančioje atliepti jo poreikius.

Kiekvienam globėjui yra skiriamas globos koordinatorius, kuris gali patarti visais globėjui rūpimais klausimais. Dažniausiai globėjai ir globos koordinatoriai bendrauja, kai yra poreikis užtikrinti vaiko bendravimą su jo biologine šeima. Susitikimai gali būti organizuojami globos centro patalpose, o globėjas neprivalo priimti vaiko biologinių tėvų savo namuose. Globėjais gali tapti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys. Norintys globoti turėtų pateikti prašymą savo miesto savivaldybės administracijai, kartu su medicinine forma ir vyresnių nei 16 metų šeimos narių raštišku sutikimu. Mokymų ir vertinimo metu šeimos gali priimti tvirtą galutinį sprendimą dėl norimo globoti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties.

Šiuo metu vaikui yra parenkama šeima, o ne vaikas šeimai. Iš pradžių būsimi globėjai susipažįsta su vaiko byla, kurioje pateikiami pagrindiniai duomenys apie vaiką, jo sveikatą, elgesį, socialinę kilmę, jo poreikius. Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save kaip globėjus. Šiuo metu globėjams yra mokama 160 eurų globos (rūpybos) išmoka, kuri yra skirta vaikui, ir globos (rūpybos) tikslinis priedas - 160 eurų, kuris skirtas globėjui. Be to, kai kurios savivaldybės skiria pagalbos pinigus jų savivaldybės globotiniams. Globojamam vaikui sulaukus pilnametystės yra skiriama 3 000 eurų įsikūrimo išmoka. Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali globos centro specialistai.

Lietuvos vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija ir statistika

2015 metais pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja:

2017 metų pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 metų pabaigoje - 35 %. 2018 metų pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8177 vaikai) buvo globojami šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose. Bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %.

2018 metais globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %). 2018 metų pabaigoje (kaip ir 2017 metų pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 metais - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 metais - 34 %).

Bendruomeniniai vaikų globos namai

Pertvarkant vaikų globos sistemą, pačios įstaigos pertvarkomos taip, kad jos neprimintų ligoninių ir internatų, o taptų panašesnės į jaukius namus. Didelės įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten pat, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties.

Tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau. Ignalinos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Ignalinos rajono savivaldybėje“, 2021 metų spalio mėnesį atvėrė duris pirmiesiems Ignalinos rajone bendruomeniniams vaikų globos namams. Šeimyniniai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai, todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka, saugi kaimynystė ir pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris, sudarantis galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę.

tags: #vaiku #globos #institucijos #europoje

• Vairavimo saugos patarimai
• Meilės ir likimo kortos: jūsų gimimo datos paslaptys
• Kaip išrinkti geriausius naujagimių drabužėlius
• Kaip įamžinti jaukias nėštumo akimirkas namuose
• Atraskite Sigito Gedos poeziją vaikams