Vaiko pinigai Lietuvoje: išmokų sąlygos, tvarka ir pokyčiai

Vaiko pinigai Lietuvoje yra viena iš universaliausių ir plačiausiai taikomų paramos priemonių šeimoms, auginančioms vaikus. Nors bazinė išmoka yra skiriama visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų ar šeimos statuso, vis dar kyla nemažai klausimų dėl papildomos išmokos dalies. Būtent ši papildoma finansinė paskata, kuri mokama kartu su universalia išmoka, yra skirta jautresnėms visuomenės grupėms bei gausioms šeimoms. Tėvams dažnai kyla neaiškumų, kokius kriterijus reikia atitikti, kokius dokumentus pateikti ir ar ši išmoka skiriama automatiškai. Išmokos vaikams arba kitaip - vaiko pinigai - tai parama, kuri gali papildyti šeimos biudžetą ir prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje įsikūrusiems, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams.

Vaiko pinigų struktūra ir apskaičiavimo principai

Norint suprasti, kam priklauso papildomi pinigai, pirmiausia svarbu išsiaiškinti pačią vaiko pinigų struktūrą. Kiekvieną mėnesį mokamą sumą iš esmės sudaro dvi dalys: universali išmoka vaikui ir papildoma išmoka. Universali dalis yra fiksuoto dydžio suma, kuri kasmet yra indeksuojama atsižvelgiant į bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius.

Išmokų dydžiai apskaičiuojami remiantis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama, kad BSI dydis sieks 74 Eur (anksčiau buvo 70 Eur). Tai reiškia, kad visos išmokos, susietos su BSI, atitinkamai padidės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paskutinius keletą metų BSI dydis kito ne vieną kartą, tad proporcingai augo ir vaikų pinigų išmokos - tai reiškia, kad vaiko pinigai ateinančiais metais taip pat gali augti.

Tuo tarpu papildoma išmoka yra priedas prie bazinės sumos. Ji nėra mokama visiems, o tik toms šeimoms, kurios atitinka įstatyme numatytus specialius kriterijus. Svarbu pabrėžti, kad papildoma išmoka mokama kartu su universalia dalimi, todėl gavėjas į savo sąskaitą gauna vieną bendrą pavedimą.

Universali išmoka vaikui: dydis ir gavėjai

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, kuris kiekvienam vaikui suteikė teisę kas mėnesį gauti universalią išmoką. Šiame straipsnyje aptariami vaiko pinigai, ypač sąlygos ir pokyčiai, kurie įsigaliojo nuo 2019 m., atsižvelgiant į 2018 m. įvykusius pakeitimus. Universali išmoka vaikams buvo įtvirtinta nuo 2018 metų sausio ir šiuo metu siekia 30 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams mokama papildoma išmoka, kuri priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikui nuo gimimo iki 2 metų šiuo metu mokama 28,50 eurų, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą - 15,20 eurų išmoka per mėnesį.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur (2024 metais buvo 55 Eur), o vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75 = 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui iki tol, kol jam sueis 18 metų, tačiau jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jam taip pat priklauso vaiko pinigai. Tačiau tokiu atveju, kai sulaukiama pilnametystės dar besimokant mokykloje, tam, kad būtų mokami vaiko pinigai, vienas iš tėvų arba pats vaikas turi pateikti prašymą.

Papildoma išmoka vaikui: sąlygos ir kriterijai

Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalis, tad šiais metais papildomą išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03 = 72,10 Eur per mėnesį. Valstybė yra nustačiusi konkrečias grupes, kurioms skiriama ši papildoma finansinė parama. Tai daroma siekiant mažinti socialinę atskirtį ir padėti toms šeimoms, kurios susiduria su didesniais finansiniais iššūkiais.

Gausios šeimos

Gausioms šeimoms papildoma išmoka skiriama automatiškai, jei jos augina tris ar daugiau vaikų. Tačiau čia tėvai dažnai susiduria su painiava, kai vyresni vaikai sulaukia pilnametystės. Svarbu žinoti, kad į gausios šeimos sudėtį įskaičiuojami ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje. Kai vyresnysis vaikas baigia studijas arba jam sukanka 24 metai, jis nebelaikomas vaiku gausios šeimos kontekste. Gausi šeima - tai šeima, kuri augina arba globoja tris ir daugiau vaikų. Kai bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, išmoka vaikui skiriama nevertinant jų gaunamų pajamų.

Nepasiturinčios šeimos

Tai yra sudėtingiausia kategorija, reikalaujanti atidaus pajamų skaičiavimo. Jei šeima augina vieną ar du vaikus, papildoma išmoka jiems priklauso tik tuo atveju, jei šeimos pajamos yra mažos. Į pajamas įskaičiuojamas darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, alimentai, pensijos ir kitos socialinės išmokos (išskyrus pačius vaiko pinigus ir dalį kitų tikslinių kompensacijų). Nepasiturinti šeima - kai pajamos vienam šeimos nariui neviršija 258 eurų neįskaičius vaiko pinigų ir 20-40 proc. Jei šis vidurkis neviršija nustatytos valstybės remiamų pajamų ribos (kuri kasmet kinta), šeimai skiriama papildoma išmoka. Pajamos skaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis. Svarbu žinoti, kad šeima, teikdama prašymą, pati apskaičiuoja savo pajamas ir įsipareigoja, kad pateikta informacija yra teisinga.

Vaikai su negalia

Vaikams su negalia ši išmoka skiriama taip pat nepaisant šeimos pajamų. Ji priklauso visais atvejais, kai vaikui nustatytas neįgalumo lygis. Taip pat, išmoka skiriama kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis.

Prašymo teikimo tvarka ir dokumentai

Nors sistema tampa vis labiau automatizuota, tėvų aktyvumas vis dar yra būtinas, ypač kai kalbama apie nepasiturinčias šeimas. Procesas paprastai vyksta per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Prašymą išmokai gauti buvo teikiamas elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt, arba raštu savivaldybėje. Pagrindiniai dokumentai, reikalingi išmokoms gauti, yra du: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (t. y. pasas arba asmens tapatybės kortelė) ir prašymas.

Pasirinkti prašymo formą išmokai vaikui gauti. Pateikti prašymą ir laukti savivaldybės sprendimo. Papildomų dokumentų pateikti nereikėjo, nes išmoka buvo skiriama vadovaujantis registruose esančiais duomenimis. Prašymą reikėjo pateikti tik vieną kartą ir išmoka buvo skiriama iki vaikui sukaks 18 metų.

Svarbu paminėti, kad gausioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginantiems tėvams dažniausiai nereikia teikti atskiro prašymo, jei jie jau gauna vaiko pinigus ir duomenys apie daugiavaikės šeimos statusą arba neįgalumą yra registruose. Nereikia pakartotinai kreiptis, jei 2021 m. jau gaunami vaiko pinigai ir atitinkate nustatytas sąlygas. Savivaldybės 2018 m. ragino neskubėti teikti prašymų dėl vaiko pinigų, nes visos išmokos būtų sumokėtos prašymą pateikus ir vėliau. Jeigu išmoka vaikui buvo paskirta anksčiau ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, išmokos mokėjimas nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo tęsiamas be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.

Jokia išmoka nebuvo skiriama ir mokama tol, kol vienas iš vaiko tėvų nepateikė nustatytos formos prašymo. Jeigu išmokos paprašė abu tėvai, savivaldybė sprendė, kuriam iš jų pervesti pinigus už vaiką. Sprendimas dėl išmokos skyrimo turėjo būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir dokumentų pateikimo. Išmokos buvo mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. Išmokos gavimo būdą pasirinko išmokos gavėjas, nebent jis patyrė socialinę riziką.

Svarbūs aspektai ir specifinės situacijos

Tėvams nuolat kyla klausimų dėl specifinių situacijų. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad įgijus teisę į išmoką vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2022 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2022 m. sausio 1 d. Dėl visų išmokų turite kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos.

Vaiko pinigai (tiek bazinė, tiek papildoma dalis) nėra įskaičiuojami į šeimos pajamas, kai vertinama teisė gauti socialinę pašalpą ar kompensacijas už šildymą bei vandenį. Išmoka mokama tam tėvui, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Jei nustatyta bendra globa (50/50), tėvai turi susitarti tarpusavyje, kas gaus išmoką, arba pateikti bendrą prašymą, nurodantį gavėją. Jei nepilnametis vaikas dirba, jo pajamos nėra įskaičiuojamos į bendras šeimos pajamas vertinant teisę į paramą nepasiturintiems.

Vienas iš pagrindinių aspektų, užtikrinančių sklandų išmokų gavimą, yra savalaikis duomenų atnaujinimas. Nors valstybiniai registrai Lietuvoje veikia pakankamai efektyviai, pasitaiko atvejų, kai informacija apie pasikeitusią šeimos padėtį, naujai nustatytą neįgalumą ar pasikeitusią banko sąskaitą nepasiekia išmokas mokančių įstaigų automatiškai. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į pereinamuosius laikotarpius: kai vaikui sukanka 18 metų, kai jis baigia mokyklą ir stoja į universitetą, arba kai keičiasi šeimos sudėtis. Tokiais momentais išmokų mokėjimas gali būti laikinai sustabdytas, kol bus patikslinti duomenys. Pavyzdžiui, rudenį, studentams pradėjus mokslo metus, dažnai vėluoja duomenų perdavimas iš mokymo įstaigų į registrus, todėl išmokos už rugsėjį gali vėluoti.

Nuo 2022 m. numatyta, kad socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ar pagrindinis ugdymas yra privalomas, dėl nepateisinamų priežasčių nelankant švietimo įstaigų, išmokos vaikams, taip pat ir „vaiko pinigai“, vietoje piniginių lėšų bus teikiamos nepinigine forma.

Universalią išmoką vaikui gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose. Tais atvejais, kai seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui jie turėtų teikti savo vardu. Išmoka vyresniam kaip 18 metų asmeniui, baigusiam bendrojo ugdymo programą baigiamaisiais mokymosi metais, buvo mokama iki tų metų rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Nuo 18 metų pats vaikas galėjo kreiptis dėl išmokos gavimo sau. Mirus asmeniui, kuriam paskirta ar mokama išmoka, iki mirties dienos neišmokėta suma buvo išmokama kitam pilnamečiam mirusio asmens bendrai gyvenančiam asmeniui, jeigu jo nėra - vaikui. Nėra būtina deklaruoti gyvenamąją vietą, norint gauti išmoką vaikui.

Išmokos gimus vaikui ir kiti specifiniai atvejai

Gimus vaikui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurių vienos yra skiriamos kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui, o kitos skiriamos atsižvelgiant į kitas priežastis arba priklauso visoms šeimoms su vaikais, nepaisant jokių aplinkybių. Šeimos, auginančias vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.

Lentelėje pateikiama informacija, kokias išmokas gali gauti vaikai, jų tėvai, įtėviai ir globėjai.

Papildomos išmokos specifiniais atvejais

• Išmokos nėščioms moterims: Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama skirti vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kurios nėštumas yra 30 ir daugiau nėštumo savaičių.
• Išmoka vaikui gimus: Gimus vaikui, skiriama vienkartinė išmoka. Taip pat, kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 BSI dydžio išmoka per mėnesį.
• Išmoka vaikui auginti: Ši išmoka skiriama, jeigu nė vienas iš vaiko tėvų ar senelių negauna ir (arba) neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos už vaiką, o bent vienas iš tėvų yra mokinys, studentas ar neseniai baigęs mokslus ar studijas. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki kol vaikui sukaks dveji metai. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui.
• Išmoka įvaikinus vaiką: Vienas iš vaiko įtėvių turi teisę gauti 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį, t. y. išmoka įvaikinus vaiką yra 592 Eur per mėnesį. Ji mokama ne ilgiau kaip iki pilnametystės.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos

Motinystės išmoka

Motinystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei kuriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gydytojas išduoda ne anksčiau nei sueina 30 nėštumo savaičių. Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi motinystės išmoka vis tiek priklausys. Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių), tačiau maksimalios ribos nenustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.

Tėvystės išmoka

Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. Pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai. Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko priežiūros išmoka

Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus (bendrai 4 mėnesius - du mama, du tėtis) mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš nustatytas sąlygas atitinkančių senelių. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Vienišiems tėvams išmoka bus mokama paskutinius du mėnesius (siekiant įsitikinti, kad per vaiko priežiūros laikotarpį neatsiras tėvas/motina, įtėvis/įmotė ar globėjas, kuris galėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais). Svarbu žinoti, kad nors seneliai negali pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau gali prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks nustatytas sąlygas.

Ši išmoka gali būti skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jeigu vaiką prižiūrintis asmuo reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, vaiko priežiūros išmoka vis tiek priklausys.

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:

• Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmokos dydis siekia 60 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
• Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sueis 24 mėnesiai, pirmaisiais priežiūros metais išmokos dydis siekia 45 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, antraisiais - 30 proc.
• Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmokos dydis siekia 78 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Tokio pat dydžio vaiko priežiūros išmoka bus mokama ir už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, kuri suteikiama tais atvejais, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų.

Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauną maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio. Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia - jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.

Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tai reiškia, kad įvaikinus vyresnį vaiką, vienas iš įtėvių gali gauti vaiko priežiūros išmokas 18 arba 24 mėnesius. Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios. Kai vienoje šeimoje yra keli prižiūrimi vaikai, vaiko priežiūros išmokas už skirtingus vaikus gali gauti keli suaugusieji, jeigu atitinka visus kriterijus.

Vaiko pinigai ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) lengvatos

Įvedus vadinamuosius „vaiko pinigus“, buvo atsisakyta neapmokestinamųjų pajamų (NPD) lengvatos už vaikus. Pagal seną tvarką, gimus vaikui, tėvai apie tai pranešdavo darbdaviui, kuris, mokėdamas atlyginimą, pritaikydavo tėvams papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Vaikus auginantiems tėvams pritaikius 200 eurų papildomą NPD, jų alga padidėdavo 30 eurų, kas reiškė, jog šeimos kas mėnesį sumokėdavo gyventojų pajamų mokesčio 30 eurų mažiau.

Šiuo metu, įsigaliojus naujai Išmokų vaikams įstatymo redakcijai, NPD nebetaikomas ir tėvai, norėdami gauti 30 eurų dydžio išmoką, turėjo jos prašyti. Todėl šis įstatymo pakeitimas buvo labiau palankus mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms arba visai nedirbantiems. Vidutines pajamas gaunanti šeima ir toliau už kiekvieną vaiką gavo papildomus 30 eurus, tiktai ne pritaikius papildomą NPD, o paprašiusi jai skirti numatytus vaiko pinigus ir užpildžiusi reikiamus dokumentus. Svarbu buvo pažymėti tai, kad kol asmenys nesikreipė dėl išmokos gavimo, jie jos negaus. Taigi, nuo dabar atsakingi ir mokesčius mokantys asmenys įgavo išmokos prašytojų ir gavėjų statusą.

Vaiko pinigai užsienyje gyvenantiems

Išmokos buvo skiriamos Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė.

Vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui galėjo būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyveno Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje. Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipėsi į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir valstybės, kuri turės pirmenybę mokėti išmoką, nustatymo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinimu, pirmumo teisę mokėti išmoką turėjo ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiėmė darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirbo skirtingose valstybėse, išmoką turėjo mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos piliečiai gyveno Anglijoje, ten dirbo ir gavo išmoką vaikui, jiems nebuvo skiriama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą. Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse. Pavyzdžiui: Mama su vaiku gyvena Lietuvoje. Mama nedirba. Tėvas dirba Vokietijoje. Šiuo atveju vaiko pinigus vaikui mokės Vokietija. Vaiko pinigų gauti Lietuvoje mama neturi teisės.

Pokyčiai ir vaiko pinigų įtaka skurdo mažėjimui

Seimo nario Tomo Tomilino pranešime teigiama, kad vaiko pinigai turi teigiamos įtakos svarbiems socialiniams rodikliams. ,,Būtent universalių vaiko pinigų masto ir pasiekiamumo dėka, Lietuva pirmauja Europoje pagal skurdo mažėjimo tendencijas. Atlikta prognozė 2017-2019 m. iliustravo skurdo mažėjimo tendencijas ir geriausią vaikų skurdo padėtį 2018-2019 m. nuo 2007 m. Grafiko duomenys iliustravo pajamų laikotarpį, kada gautos pajamos, o ne PGS apklausos metus. Vaikų iki 18 m. skurdas, skelbiamas iš „Eurostat“ ir „Euromod“ duomenų, buvo labai panašus iki 2012 m. Pagal atliktą prognozę, vaikų skurdas turėjo mažėti nuo 25.5 proc. 2017 m. pajamų laikotarpiu iki 19.6 proc. 2019 m. pajamų laikotarpiu. „Eurostat ESTAT“ rodikliai rodo, kad vaikų skurdas 2018 m. pajamų laikotarpiu Lietuvoje turėtų būti intervale tarp 18.9 iki 22.9 proc.

2019 m. gruodžio 16 d. Seime buvo koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet nuo sausio 1 d. įsigaliotų nauja vaiko pinigų formulė 60/100. Seime taip pat buvo užregistruotos Rimantės Šalaševičiūtės ir T. Tomilino pataisos, kurios numatė, kad nuo 2021 m. universali vaiko pinigų išmoka sudarys 70 eurų, o priedas daugiavaikėms išliks toks pats, kaip ir šiemet, ir šios šeimos iš viso gaus 110 eurų už vaiką nuo 2021 m.

Jei Seimas atsižvelgtų į pateiktus siūlymus, iš viso universalią išmoką vaikui gautų apie 521,9 tūkst. vaikų, papildomai skiriamą išmoką vaikui - apie 151,6 tūkst. Gruodžio 11 d. duomenimis, iš viso yra pateikta prašymų dėl 510,6 tūkst. vaikų, prašymai patenkinti dėl 506,7 tūkst. vaikų. Iš visų pateiktų prašymų priimta 99,3 proc.

Vėluoja vaiko pinigai: ką daryti?

Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti kodėl išmokos vėluoja. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių jos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.

Vaiko pinigai studentui

Vaiko pinigai yra mokami studentui, jeigu jis yra vyresnis nei 18 metų ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), tačiau ne ilgiau, nei jam sukanka 23 metai. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami.

tags: #vaiko #pinigai #15 #euru

• Nėštumo metu atsiradęs inkstų skausmas
• Stebuklas vaikui – Kalėdų Senelio laiškas
• Viskas, ką reikia žinoti apie lochijas
• Edukacinė programa Trakai
• Kaip išsirinkti porolono čiužinį