Cezario pjūvis, dažniausiai vadinamas Cezario pjūviu, yra chirurginė procedūra, kurios metu kūdikis pagimdomas per pjūvius motinos pilve ir gimdoje. Gydytojai dažnai atlieka Cezario pjūvį, kai gimdymas per makštį kelia pavojų motinai ar kūdikiui. Pagrindinis cezario pjūvio tikslas - užtikrinti tiek motinos, tiek vaiko saugumą. Nors daugelis moterų gali pagimdyti natūraliai be komplikacijų, dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ar komplikacijų nėštumo metu gali prireikti cezario pjūvio. Tais atvejais, kai gimdymo metu kyla komplikacijų, cezario pjūvis gali būti geriausias pasirinkimas siekiant išvengti žalos motinai ar kūdikiui.
Cezario pjūviai atliekami dėl įvairių priežasčių, dažnai susijusių su komplikacijomis, kurios gali kilti nėštumo ar gimdymo metu. Keletas klinikinių situacijų ir diagnostinių duomenų gali rodyti cezario pjūvio poreikį. Šios indikacijos pagrįstos tiek motinos, tiek kūdikio sveikata ir saugumu.
Vaisiaus būklė gali reikšmingai paveikti cezario pjūvio poreikį, o kai kurioms anomalijoms saugumo sumetimais reikalingi individualūs gimdymo planai. Nors sunkios anomalijos gali apsunkinti gimdymą natūraliai ir paskatinti svarstyti cezario pjūvį, sprendimas visada priimamas atsižvelgiant į chirurginės rizikos ir naudos santykį. Cezario pjūvis gali būti naudingas kūdikiams tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, vaisiaus streso metu.
Nors cezario pjūvio operacija šiuolaikinėje medicinoje laikoma viena saugiausių, svarbu suprasti galimas rizikas ir komplikacijas, kurios gali paveikti naujagimį. Komplikacijos skirstomos į ankstyvąsias ir vėlyvąsias, tačiau dauguma naujagimiui būdingų komplikacijų pasireiškia ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.

Cezario pjūvio metu kūdikio gimdymas yra greitas, tačiau šis staigus perėjimas iš gimdos aplinkos gali turėti įtakos naujagimio prisitaikymui prie išorinio pasaulio, ypač plaučių funkcijai.
Mokslininkų atlikti tyrimai padeda geriau suprasti cezario pjūvio įtaką naujagimio sveikatai. Pavyzdžiui, prospektyvinė kohortinė studija Australijoje, kurioje dalyvavo 2345 moterys, turėjusios ankstesnį cezario pjūvį ir galėjusios pasirinkti antrojo gimdymo būdą, leido lyginti perinatalinio ir kūdikio mirtingumo bei sergamumo rizikas.
| Gimdymo būdas (po buvusio CP) | Perinatalinio ir kūdikio mirtingumo rizika dėl sunkių būklių | Kūdikių sergamumo rizika |
|---|---|---|
| Pakartotinė planinė cezario pjūvio operacija | 0,9 proc. | Mažesnė |
| Gimdymas natūraliais takais (po buvusio CP) | 2,4 proc. | Didesnė |
Tyrimo rezultatai parodė, kad perinatalinio ir kūdikio mirtingumo dėl sunkių būklių rizika yra mažesnė grupėje moterų, kurios pasirinko pakartotinę planinę cezario pjūvio operaciją, nei grupėje, kurioje po cezario pjūvio moterys gimdė pačios. Toje pačioje grupėje buvo nustatyta ir mažesnė kūdikių sergamumo rizika. Pažymėtina, kad išankstinis antrojo gimdymo būdo pasirinkimas po buvusios cezario pjūvio operacijos apskritai yra naudingesnis nei bandymas gimdyti natūraliais gimdymo takais.
