Tėvų auklėjimo stiliai: kaip jie formuoja vaiko asmenybę ir interesus

Psichologai jau seniai domisi, kokią įtaką vaiko vystymuisi turi tėvų auklėjimas. Kartais išgirstame klausimą „Kaip gali būti, kad tų pačių tėvų, rodos vienodai auklėti, o tokie skirtingi?“. Arba atvirkščiai - augę visiškai skirtingose aplinkose vaikai išauga stebėtinai panašiomis asmenybėmis? Taigi tiesioginiai tėvų elgsenos ir vaikų asmenybės ryšiai lieka iki galo nenustatyti. Nepaisant to, tam tikros sąsajos vis dėlto stebimos.

Viena labiausiai pripažintų tėvų auklėjimo stilių klasifikacijų sudaryta amerikiečių psichologės D. Baumrind. Tėvai yra pagrindiniai savo vaikų globotojai ir yra atsakingi už jų auklėjimą. Kad išauklėtų ir sėkmingai globotų savo vaikus, tėvai taiko įvairius auklėjimo stilius bei praktikas.

Pagrindiniai auklėjimo stiliai

Analizuojant mokslinę literatūrą buvo išskirti keturi pagrindiniai auklėjimo stiliai:

• Valdingas (autoritarinis) auklėjimas. Šio auklėjimo stiliaus vaikai turi laikytis griežtų taisyklių, o nesugebėjimas jų laikytis sukelia bausmes. Reikalaujama visiško paklusnumo, o paklausus paaiškinimo, įprastas atsakymas - „Nes aš taip sakau“. Autoritetingi tėvai kelia aukštus reikalavimus, tačiau iš tiesų jiems labiau rūpi jų pačių idėjos ir lūkesčiai nei vaikų poreikiai ir interesai.
• Atlaidus (viską leidžiantis) auklėjimas. Iš principo tarpusavio bendravimas labiau primena draugų nei tėvų - vaikų santykį. Šis stilius apibūdinamas tėvų tolerantiškumu ir vaiko laisvės bei norų priėmimu. Tėvai retai drausmina savo vaikus, daug nereikalauja ir neskatina atsakyti už savo elgesį. Vaikai neišmoksta elgtis savarankiškai, priimti sprendimų ir už juos atsakyti.
• Neįsitraukęs (atsitraukęs) auklėjimas. Šiam stiliui būdingas minimalus laiko ir energijos skyrimas vaikams. Tėvai labai nedaug žino apie savo vaikus ir yra per daug susirūpinę savo asmeniniais gyvenimais, nesitaria su vaikais, nesvarbi jų nuomonė.
• Autoritetingas auklėjimas. Tai šiltas, bet tvirtas auklėjimo būdas. Tėvai nustato aiškias taisykles ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi, tačiau yra kur kas demokratiškesni. Jiems svarbi vaiko autonomija, tėvai bendrauja ir tariasi su vaiku, jiems svarbi vaiko nuomonė.

Kaip bendrauti, kad vaikas būtų išgirstas

Paskaičius apie auklėjimo stilių poveikį vaikų asmenybei, veikiausiai gali kilti klausimas, kodėl gi visi tėvai nepasirenka auklėti autoritetingai? Vis dėlto priežastys gali būti labai įvairios. Dažnai mūsų auklėjimo pobūdis būna sąlygotas asmeninės patirties, socialinės-ekonominės padėties, išsilavinimo ar šeimos dydžio.

Svarbu suprasti, kad vaikai labiau linkę keisti savo elgesį, kuomet jiems ne priekaištaujame ar žeminame, o informuojame. Pasakykite, kas negerai, suteikite informaciją. Pasirinkimas atveria naujas galimybes - leiskite vaikui rinktis. Pasakykite, ką jaučiate be sarkazmo ir gėdinimo. Jei vaikas neklauso, nurodymus užrašykite arba būkite žaismingi, pavyzdžiui, pakeiskite balsą ar akcentą.

Tėvų įtaka vaiko savarankiškumui

Amerikiečių psichologo, filosofijos mokslų daktaro Johno Grėjaus teigimu, trukdydami ir stengdamiesi, kad jiems būtų lengviau, vaikus silpniname, bet jeigu jiems per sunku, o mes nepadedame, tuomet atimame iš jų tai, ko reikia jiems augti. Vaikai neįstengia to padaryti vieni. Nuo to, kaip tėvai augina savo vaikus, priklausys kaip šeimoje ir socialinėse situacijose jausis jų vaikai.

tags: #vaiko #interesai #auklejimo #stilius #nuomone

• Kaip dažyti Velykų kiaušinius
• sužinokite daugiau apie baltųjų gandrų gyvenimo būdą
• Sužinokite daugiau apie Abena sauskelnes
• Kaip cezario pjūvis veikia kūdikį
• Sužinokite daugiau apie mokesčius ir ugdymą „Šaltinėlyje“