Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas: teisiniai aspektai ir praktinės įžvalgos
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų - ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų - tėvų teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.168, 2.14 straipsniai). Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką.
Prioritetinis vaiko interesų principas
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaiko interesai konkrečiu atveju, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Akcentuojama, kad vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra įtvirtinęs reikalavimą teismams įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.
Vaiko nuomonės išklausymas
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti.
Svarbiausi kriterijai vertinant vaiko gyvenamąją vietą
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko interesai | Esminis kriterijus, lemiantis visus sprendimus. |
| Aplinkos stabilumas | Ypač reikšmingas, jei vaikas aplinkoje gyvena ilgiau nei metus. |
| Tėvų galimybės | Tėvų asmeniniai bruožai, darbo režimas, materialinė padėtis. |
| Vaiko nuomonė | Pagarbus ir atidus vaiko norų išklausymas (atsižvelgiant į brandą). |
Ginčų sprendimo strategijos
Tradicinėje teismo praktikoje klausimai dėl vaiko sprendžiami taip, kad pirmiausiai siekiama atsakyti į klausimą, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, o tuomet jau sprendžiama dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei vaiko išlaikymo. Vis dėlto, efektyvesnis būdas gali būti kitokia klausimų sprendimo eilė: pirmiausiai aptarti bendravimo tvarką, tada vaiko išlaikymo klausimą ir tik galiausiai - vaiko gyvenamąios vietos nustatymą. Toks eiliškumas dažnai atveria galimybes atsirasti įvairiems pasiūlymams ir skatina šalių bendradarbiavimą.
Tais atvejais, kai sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei.
tags: #vaiko #gyvenamosios #vietos #nustatymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
