Vaiko globa šeimoje: procesas, reikalavimai ir parama

Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Vaiko globos rūšys

Yra išskiriamos dvi pagrindinės vaiko globos rūšys:

• Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos (rūpybos) likusio vaiko priežiūra, auklėjimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje, atstovavimas jo teisėms ir teisėtiems interesams bei jų gynimas mokymo, gydymo, teisėsaugos ir kitose įstaigose. Laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip iki 12 mėnesių (atskirais atvejais - iki 18 mėnesių).
• Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą. Nuolatinė globa (rūpyba) - tai be tėvų globos (rūpybos) likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa - iki vaiko pilnametystės.

Kalbant apie vaikų apgyvendinimą, svarbu paminėti skirtingas globos formas:

• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje.

Kas gali tapti vaiko globėju?

Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę.

Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką. Įstatymai numato šiuos pagrindinius reikalavimus:

• Amžius. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tapti globėju (rūpintoju) gali asmuo nuo 21 iki 65 metų amžiaus. Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
• Sveikata. Būtina pateikti medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų. Taip pat reikalinga sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo kopija (forma Nr. 4).
• Neteistumas. Asmuo neturi būti teistas už nusikalstamas veikas.
• Šeimos aplinka ir santykiai su vaikais. Svarbu įvertinti šeimos aplinką ir gebėjimą užmegzti tinkamus santykius su vaikais.

Globėjais (rūpintojais) gali būti tiek susituokę, tiek vieniši asmenys.

Kaip tapti vaiko globėju?

Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Pradinį norinčio globoti asmens įvertinimą atlieka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Esant teigiamam sprendimui, asmuo turi išklausyti mokymus, kuriuos organizuoja globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistai - atestuoti socialiniai darbuotojai. Mokymai yra nemokami ir organizuojami patogiu dirbantiems asmenims laiku.

Reikalingi dokumentai:

1. Medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.
2. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr. 4).

Finansinė parama ir pagalba globėjams

Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų.

Svarstant apie globą (rūpybą) ar jau globojant, Jums gali kilti įvairių su globa (rūpyba) susijusių klausimų. Dėl jų drąsiai kreipkitės į:

• Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių (Rinktinės g. 50, Vilnius).
• Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą (Vilniaus g. 13, Kalvelių k., 13148 Vilniaus r.).
• Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą (Mokyklos g. 64, Geisiškių k., 14231 Vilniaus r.).

Informuojame, kad karantino laikotarpiu paslaugas teikiame nuotoliniu būdu.

Įvaikinimas - alternatyva globai

Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Vaiko interesai - prioritetas

Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įtaigą, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.

tags: #vaiko #globa #seimoje

• Barškutis Edis: lavinkite kūdikio smegenis
• Kaip pasirinkti vaikišką šalmą
• Auklėjamojo romano teoriniai aspektai ir samprata
• Kaip išsirinkti naujagimio sauskelnes
• Austėjos Landsbergienės patarimai tėvams