„Žindymas yra aukščiausio mandagumo kultūra, tobulo bendravimo pasireiškimas, natūrali demokratija. Nemandagiai kūdikį pažindyti beveik neįmanoma, nes žindymas yra veikla, kuriai atlikti reikia darniai derančio abipusio noro ir sutikimo. Žindymas vaikui teikia ne tik patį geriausią maistą, bet ir saugumą, greitą ir užtikrintą nusiraminimą, garantiją kad yra mylimas. Žindymas yra neatsiejamas nuo meilės. Jie abu - NEPAKEIČIAMI!“ Nuoširdžiai, gyd. Kazimieras Vitkauskas. Šiandieną jau neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimių ir kūdikių maistas, o žindymas turi ypatingą poveikį motinos, vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus, sveikatai, asmenybės formavimuisi.
Kazimieras Vitkauskas - vaikų gydytojas, dirbantis jau trisdešimt metų, trijų vaikų tėvas. Žindymo mokslus jis studijavo Londono Universiteto Vaiko sveikatos institute, Amerikos Pediatrų asociacijos seminaruose, stažavosi Anglijos ir Škotijos "Kūdikiui draugiškose" ligoninėse, yra tarptautinės Žindymo medicinos akademijos narys. Už pastangas prikeliant žindymo tradiciją Tėvynėje apdovanotas Amerikos Lietuvių gydytojų sąjungos premija.
Gydytoju, baigusiu Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, Kazimieras Vitkauskas tapo 1979 metais. Nuo tada aktyviai propaguoja ir natūralųjį kūdikių maitinimą - žindymą. Jis konsultuoja mamas, organizuoja kursus medikams, rašo straipsnius į laikraščius ir žurnalus. Atlikti žindymo būklės visoje Lietuvoje tyrinėjimai bei medicinos įtakos žindymo trukmei analizė. K. Vitkausko straipsniai šia tema buvo išspausdinti Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose, pranešimus skaitė Europos ir pasauliniuose medicinos kongresuose.
Nuo 1982 metų rudens K. Vitkauskas dirbo apylinkės pediatru Plungės rajono centrinės ligoninės poliklinikoje, kuri vėliau tapo Plungės pirminės sveikatos priežiūros centru. Jo indėlis į žindymo mokslo plėtrą apima ir akademinę veiklą bei stažuotes:
Gydytojo mokslinė veikla apima platų spektrą publikacijų ir pranešimų, tarp kurių:
K. Vitkauskas yra prisidėjęs prie daugelio straipsnių įvairiuose žurnaluose, apimančių tokias temas kaip:

Išsamioje monografijoje "Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė" apie naujagimio ir kūdikio maitinimą rasite daug naudingų praktiškų patarimų mamai ir šeimai bei naujausias mokslo žinias, kurios bus vertingos ir įvairių specialybių medikams. Ši knyga yra pirmoji žindymo tema parašyta monografija Lietuvoje. Joje apžvelgta kūdikių maitinimo istorija, pateiktos išsamios žinios apie laktacijos fiziologiją, motinos pieno svarbą ir privalumus, žindymo naudą kūdikiui ir motinai, maitinimo krūtimi taisykles ir žindymo techniką.
Knyga parengta remiantis ne tik šiuolaikinėmis teorinėmis žiniomis, bet ir ilgamete gydytojo patirtimi propaguojant ir skatinant kūdikių žindymą. Čia pateikta daug vertingų praktinių patarimų, kaip išvengti įvairių žindymo sunkumų ir kaip elgtis susidūrus su problemomis. Žindančios motinos ras atsakymus į dažniausiai joms iškylančius klausimus.
Neabejojama, kad ši knyga, parašyta nuoširdaus pokalbio su motina stiliumi, paskatins dar neapsisprendusias moteris ir padės žindyti norinčioms, o medikams bus gera pagalbininkė propaguojant natūralų kūdikių maitinimą ir sprendžiant žindančioms motinoms iškilusias problemas. „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamytei. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!
Knygos atnaujinimai ir leidimai:

Tai nulėmė aktyvią Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), UNICEF, įvairių visuomeninių organizacijų veiklą propaguojant ir skatinant kūdikių žindymą. Maitinimo krūtimi rėmimas tapo daugelio tarptautinių ir nacionalinių mitybos gerinimo ir sveikatos stiprinimo programų dalimi. PSO ir Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose akcentuojama žindymo skatinimo reikšmė.
Žindymas vaikui teikia ne tik patį geriausią maistą, bet ir saugumą, greitą ir užtikrintą nusiraminimą, garantiją, kad yra mylimas. Motinos pienas yra vaiko sveikatos sargas, tobulas kūdikio maistas, nepakeičiamas kaip motinos meilė. Jis padeda augti sveikiems ir laimingiems, yra įstatas pačios gamtos paskirtas. Motinos pienas - kaip vaistas, o gerosios bakterijos į kūdikio žarnyną patenka per motinos pieną. Žindymas yra asmenybės žadinimas, o jo dovanos mamai yra neįkainojamos.
Dauguma motinų gali sėkmingai žindyti savo kūdikius. Deja, dažnai dėl laiku nesuteiktos kvalifikuotos pagalbos, neretai ir dėl klaidingų patarimų, trūkstant žinių, moterys susiduria su įvairiais sunkumais ir savavališkai, dažnai be pagrindo, nutraukia žindymą. Tyrimai rodo per mažą sveikatos priežiūros darbuotojų aktyvumą skatinant kūdikių žindymą, trūksta ir literatūros kūdikių žindymo klausimais.
Yra tam tikros situacijos, kai žindymas gali būti sudėtingas arba net neįmanomas. Mokslininkams ir gydytojams žinoma vienintelė nuo vaiko sveikatos priklausanti priežastis, dėl kurios jie visiškai uždraustų kūdikį maitinti motinos pienu. Tai įgimtas medžiagų apykaitos sutrikimas, vadinamas galaktozemija. Tuomet kūdikis negali įsisavinti vienos iš pieno cukraus laktozės sudėtinių monosacharidų - galaktozės, nes vaiko organizme trūksta specifinių ją suskaldančių fermentų. O dėl trūkumo ir kito fermento, kuris būtinas vėlesniam galaktozės metabolizmui, gali išsivystyti ne tik katarakta, bet ir kepenų cirozė bei protinio vystymosi sulėtėjimas. Kadangi laktozės yra ne tik moters, bet ir gyvulių piene, tai ir joks kitoks pienas, nei jo pagrindu pagaminti mišiniai tokio kūdikio maitinimui netinka. Reikalingas specialus maistas be laktozės, pvz., iš sojos augalo pagaminti mišiniai.
Dažniau, statistiškai vienam iš 10 000 vaikų, pasitaiko kitas medžiagų apykaitos sutrikimas fenilketonurija, išsivystantis dėl amino rūgšties fenilalanino kaupimosi, organizme trūkstant atitinkamo fermento. Užsitęsus jo pertekliui, vaikui gresia protinio vystymosi atsilikimas. Beje, motinos piene fenilalanino yra žymiai mažiau, negu karvės piene, todėl geriau žindyti, tik reikia reguliariai tirti fenilalanino koncentraciją kraujyje.
Dažniausiai pasitaikantys anatominiai defektai, kurie gali trukdyti kūdikiui gerai žįsti, yra lūpos ir gomurio nesuaugimai bei „prisegtas“ liežuvis. Dauguma vaikų su „kiškio lūpa“ gali žįsti, ypač, jei žindant krūtimi užspaudžiamas ir lūpos plyšys. Taip maitinti gali būti net lengviau, negu iš buteliuko. Jeigu yra platus gomurio nesuaugimas, apimantis ir kaulinę jo dalį, maitinti iš krūties gali būti išties sunku ar net neįmanoma.
Nedažnai, tačiau pasitaiko, kad liežuvio pasaitėlis būna prikabintas per daug arti liežuvio galo, yra labai trumpas arba storas ir nepaslankus. Tai laiko liežuvio galą pritrauktą („prisegtą“) prie burnos dugno ir kūdikiui nepavyksta gerai žįsti. Suriestas liežuvis, užimdamas daug vietos burnoje, neleidžia apžioti užtektinai krūties, o vien tik spenelį, kuris, atsidūręs tarp dantenų, yra siurbiamas ir maigomas iki skausmo. Jeigu pasitvirtintų, jog vaikas gimė su „prisegtu“ liežuviu, ir tai trukdo jam normaliai žįsti, liežuvio pasaitėlį pakirpti reikia kuo greičiau, geriausia jau naujagimiui.

Jeigu mama serga aktyvia plaučių tuberkulioze, kūdikis neturėtų būti šalia jos, nepriklausomai nuo maitinimo būdo. Pavojingas yra būtent respiracinis kontaktas. Į motinos pieną tuberkuliozės bacilos nepatenka, taigi ir kūdikiui maitinti jis (steriliai ištrauktas pientraukiu) puikiausiai tinka. Geriausia, ką mama, susirgusi virusine sloga, gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu, gali padaryti dėl savo kūdikio, tai tęsti jo žindymą! Kūdikis, būdamas kartu, irgi susiduria su tos ligos sukėlėjais, paprastai jau net dar anksčiau negu pati mama pasijunta serganti. Jam reikia padėti ir tą pagalbą teikia būtent motinos pienas, nešdamas kūdikiui specifinius antikūnus, saugančius, kad mažylis nesusirgtų arba bent nesirgtų taip stipriai, kaip pati mama ar kiti ta liga užsikrėtusieji. O žindymą ligos metu nutraukus, atvirkščiai, pavojus kūdikiui susirgti padidėtų. Mamos apsinuodijimas maistu, sukeliantis virškinimo sutrikimą, pasireiškiantį vėmimu ar viduriavimu, paprastai nėra priežastis nežindyti.
Šiame kontekste, gydytojas Vitkauskas nuolat pabrėžia individualizuoto požiūrio ir informuotumo svarbą. Štai apibendrinta informacija apie žindymą esant įvairiems iššūkiams:
| Iššūkis / Būklė | Žindymo rekomendacija | Pastabos |
|---|---|---|
| Galaktozemija (kūdikiui) | Negalima žindyti. | Reikalingas specialus maistas be laktozės. |
| Fenilketonurija (kūdikiui) | Geriau žindyti. | Reguliariai tirti fenilalanino koncentraciją kraujyje. |
| "Kiškio lūpa" | Gali žįsti. | Krūtimi maitinti gali būti lengviau nei iš buteliuko. |
| Platus gomurio nesuaugimas | Gali būti sunku ar neįmanoma. | Po operacijos žindymas gali tapti įmanomas. |
| "Prisegtas" liežuvis | Žindyti sunku. | Pasaitėlį pakirpti kuo greičiau, geriausia naujagimiui. |
| Mamos aktyvi plaučių tuberkuliozė | Kūdikis neturėtų būti šalia mamos. | Ištrauktas pienas tinka, jei vaistai kūdikiui nekenksmingi. |
| Mamos virusinės ligos (sloga, gripas, bronchitas) | Tęsti žindymą. | Motinos pienas suteikia specifinius antikūnus. |
| Mamos apsinuodijimas maistu | Paprastai nėra priežastis nežindyti. | Bakterijos retai patenka į pieną. |

Žindyti laikinai negalima, kai vėžiu serganti motina gydoma radioaktyviomis ir ląstelių vystymąsi stabdančiomis medžiagomis. Kai kurie epilepsijai ir psichinėms ligoms gydyti vartojami vaistai, patekę į motinos pieną, gali slopinti ir apsvaiginti žindomą kūdikį. Jeigu vis dėlto tektų vartoti kūdikiui kenksmingą vaistą, perspėkite gydytoją, kad po gydymo norėsite žindymą tęsti. Jis paaiškins, kada vėl galėsite žindyti. O iki tol mama turėtų pieną iš krūtų ištraukinėti rankomis arba pientraukiu ir išpilti.
Kiekviena besiruošianti motinystei ar kūdikį jau auginanti mama turėtų rimtai pagalvoti, kas jai svarbiau - svaigalas ar vaiko sveikata. Alkoholis iš motinos kraujo lengvai patenka į pieną, didžiausią koncentraciją pasiekdamas praėjus maždaug 1-1,5 valandos po išgėrimo. Trim pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais kepenims labai sunku alkoholį nukenksminti - geriau neimti nei lašo.
Rūkyti irgi nesveika niekam. Nikotinas yra labai toksiškas. Į motinos pieną šis nuodas patenka taip pat lengvai, kaip ir iš motinos kraujo į vaisiaus kraują per placentą, tačiau iš kūdikio žarnyno į jo kraują - tik menka dalis. Tačiau didžiausia rūkalų grėsmė, daug didesnė, negu per žindančios motinos pieną, kūdikį pasiekia per orą - su cigaretės dūmais. Nikotino įsisavinimas plaučiuose yra daug greitesnis ir didesnis, negu nikotino absorbcija iš motinos pieno. Kenksmingų medžiagų ypač gausu smilkstančio tabako dūmuose. Kūdikis šį „pasyvų rūkymą“ patiria nepriklausomai nuo to, ar jis yra žindomas ar ne. Nuostabiausia, jog žindymas gali moteriai padėti atsikratyti rūkymo. Hormonas prolaktinas, išsiskiriantis iš hipofizio žindymo metu ir skatinantis naujo pieno gamybą krūtyse, bei endogeniniai opioidai, kurių irgi pagausėja žindyvės kraujyje, gerina nuotaiką, slopina stresą ir tuo sušvelnintų nikotino vartojimo nutraukimo simptomus.
tags: #k #vitkauskas #kudikio #zindymas