Kad šventės netaptų tiesiog nuobodžiu pasisėdėjimu prie stalo, galima paįvairinti šeimos šventę mįslių, minklių pinklių spėliojimu. Mįslės išties smagus reikalas! Minti mįsles - nebloga proto gimnastika, lavinanti vaizduotę, įžvalgumą ir nuovokumą. Žodynas žodį „mįslė“ šifruoja taip - alegorinis posakis, kurio reikšmę reikia įminti, įspėti. Priklauso trumpiesiems posakiams. Pagal funkciją yra kaip uždavinys.
Vaikystėje patikdavo minti ir spėlioti mįsles. Spėliodavome standartines, kurdavome savas ar lenktyniaudavome, kas daugiau ir įdomesnių, negirdėtų mįslių moka. Dabar surinkome įdomiausias mįsles, pririnkome visokių įdomių, negirdėtų, neregėtų, eiliuotų… Radome ir senovinių, ir pridėjome tas, kurias prisimename nuo mažų dienų.
Lietuvių liaudies mįslės, kurių atsakymas yra pačios Velykos, dažnai apibūdina šios šventės esmę netiesiogiai, pasitelkiant vaizdingus palyginimus. Pabandykite atspėti šias mįsles ir iškart atsakymo nežiūrėkite:

Velykos neatsiejamos nuo margučių, vištų, kiškučių ir bundančios gamtos. Štai keletas mįslių, susijusių su šiais simboliais:
Šiandien mįsles galima minti ne tik iš knygų, bet ir pasitelkus modernias technologijas. Tai - smagus žaidimas, parengtas „Flippity“ programa. Prieš pasidalinant žaidimu, jis buvo išbandytas mokyklos Patyriminio ugdymo dienos renginyje. Vaikus įtraukė ne tik atsirakinančios spynos garsas, bet ir atsakymų rašymas, kada praleistas vos vienas kablelis ar jungtukas spynos atrakinti neleisdavo.
Mažiesiems paslapčių mėgėjams padės užuominos, kurias ras paspaudę ant geltonos lemputės ikonėlės. Vyresniesiems užduotį galima pasunkinti, perspėjus, kad išnaudota užuomina sumažina galimybes laimėti. Šį žaidimą galima žaisti ir su šeimos nariais. Pabandykite Velykų dieną pasirungti, o nugalėtoją apdovanokite gražiausiu margučiu, šokoladiniu skanėstu ar namų gamybos pyragu.
Mįslės puikiai tinka ir kelionėms automobiliu, ir tiesiog vakariniams pasisėdėjimams. Jų yra pačių įvairiausių - nuo paprastų, skirtų mažiausiems, iki sudėtingesnių, priversiančių pasukti galvą ir suaugusiuosius.
Štai keletas įvairių vaikų mįslių:
| Mįslė | Atsakymas |
|---|---|
| Baltas, bet ne sūris. Turi sparnelius. Man mamytė sakė, kad labai gražus. Panašus į vaiką, bet jo čia nėra. Jis per visą dieną saugoja tave. Kas? | Angelas |
| Ant raudono kamuoliuko Šypsosi juodi taškiukai. Tipu tapu delniuku Oi kutena… Kas gi tu? | Boružė |
| Žalias gyvis pievoj straksi, Gaudo drugelius ir kavksi. Kas? | Varlytė |
| Gali pagalvoti, kad jos pagalvėlės. Minkštos ir švelnios, jų garbanėlės. Kas? | Avys |
| Debesėlyje skraidžiau, Tekšt į žemę nukritau, Su bangelėmis žaidžiau, Ir vaikus ten sutikau? | Lietaus lašas / Lietus |
| Dvi sesytės per kalnelį nesueina. Kas? | Akys |
| Žalia žolė, bet ne žolė; su uodega, bet ne pelė. Kas? | Agurkas |
| Žiemą brolis, vasarą molis. Kas? | Krosnis / Pečius |
| Kabo kabikas, tupi tupikas. Jei kabikas nekabėtų, tai tupikas netupėtų. Kas? | Lašiniai ir katinas |

Ieškodami mįslių, galite rasti šimtus lietuvių liaudies mįslių su atsakymais. Linkime fantazijos, įžvalgumo ir nuovokumo!
Nors Velykos - pavasario šventė, mįslės tinka bet kokiu metų laiku. Štai kelios žiemos mįslės, kurios padės prisiminti šaltąjį sezoną ir lavinti vaikų mąstymą:
Velykos - tai ne tik mįslės, bet ir poezija, kuri padeda pajusti pavasario atėjimą ir šventinę nuotaiką. Šventės - tai skaityk, rašyk, margink!
Apie pavasario šventę, Šv. VELYKĖ
Tirpsta sniegas - džiūsta smėlis.
Pumpurai - žali žali.
Rieda margas vežimėlis.
Veža kiškiai iš toli
Seną pasakų Velykę.
O raistely pempės klykia.
Lydi pempės visą kelią:
- Kur tu, pasakų senele?
Į Varėną?.. Trakiškius?..
Kur taip ragini kiškius?
Kam veži tiek pyragaičių,
Tiek margučių velykaičių?
- Kaip tai kam! - Velykė sako. -
Ne gaideliam - kud kudaku,
Ne peliukam po ražu...
Aš vaikam šįryt vežu
Ir margučių, ir pyrago,
Ir midaus iš sraigės rago!
Pasakyta - padaryta.
Vėjas gairina takus.
Kaip vaikai ankstyvą rytą
Stumia kiškiai ratukus.
Veža kiškiai mums Velykę.
O raistely pempės klykia.
Margučiai
Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.
Kaip margutis rieda žemė,
Kaip margučiai mes visi -
Su kepurėm, be kepurių,
Apsiavę ir basi.
Rid rid rid margi margučiai,
O čia čia maži vaikučiai -
Jei margučiai neriedės,
Ir vaikučiai nedidės!

VELYKOS
Saulė šypsosi pro langą
Spinduliais parėmus dangų,
Klega paukščiai, gėlės kvepia
Puošdamos Velykų taką.
Vėl pavasaris pas mus.
Velykų kiškutis
Su margučiais strikt pastrikt
Nuo namučių, prie namų.
Nei prisėsti, nei užmigt -
Tiek vaikučių mylimų!
Va, kraitelėj du šimtai,
Visą naktį juos dažiau
Dar kepurėj, aš rimtai
Penkiasdešimt -ne mažiau!
V. Nemunėlis
Velykos atėjo
Klanais ir klaneliais
Vanduo supliuškėjo
Balandis sušuko: „Velykos atėjo!“
Ir dažo margai kiaušinius.
Klanais ir klaneliais
Vanduo nupliuškėjo
Prie tako žibutė
Meile pražydėjo
Ir džiugina jaunus, senus.
Velykų kiškis
Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
M. Vainilaitis
Velykos
Suiro pusnynai,
Giliai suvelti, nusvėrė žilvitį
Ėriukai balti.
Žolės pumpurėlį
Pietys palytėjo,
Žaliais vieškelėliais
Velykos atėjo.
Atėjo, sustojo
Saulėtam kieme.
Rid rido margučiai
Smėlėta žeme.
Rid rido taškuoti,
Rainelėm dėmėti,
Svogūnais dažyti,
Vašku pažymėti.
Rid rido raudoni,
Geltoni, žali.
O nuotaika mūsų
Kaip niekad žvali.
Kaip niekad į kiemą
Vaikų susirinko.
Vaikų susirinko-
Žemelė sutrinko.
Vaikai palytėjo
Ir mano jausmus.
Velykos atėjo.
Z. Gaižauskaitė
Palei kelią
Tupi kiškis palei kelią,
Dailiai margina kraitelę.
Čiūžt laputė, žvilgt kreivai:
- Vai, kiškuti, vai vai vai!
Tu, žvaireli, taip gražiai,
Tą kraitelę nudažei?
Tai kraitelė, tai marga,
Tartum genio uodega.
Velykos
Tolyn, tolyn žiemužę
Vėjelis šiltas pučia,
Keliu Velykė veža
Ratus margų margučių.
Ten už ežios kiškienė
Vaikam pyragą kepa
Ir devynių saldumų
Medum plutelę tepa.