Naujagimių ir Vaikų Mažakraujystė: Priežastys, Simptomai ir Gydymas
Hemoglobinas - tai geležies turintis kraujo baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį organizme - jis prisijungia ir perneša deguonį iš plaučių į kūno audinius ir atvirkščiai, anglies dioksidą iš audinių atgabena į plaučius, kur šis iškvepiamas. Hemoglobino lygis kraujyje yra svarbus rodiklis, galintis daug pasakyti apie žmogaus sveikatą. Normalus hemoglobino lygis padeda užtikrinti tinkamą deguonies apykaitą ir gerą organizmo funkcionavimą.
Trūkstant organizme hemoglobino, vystosi anemija, liaudyje vadinama mažakraujyste. Mažakraujystė - tai liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius arba hemoglobino kiekis ir sutrinka deguonies apykaita organizme. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys. Kūdikiai ir maži vaikai, kurių organizmas sparčiausiai auga ir vystosi, o vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis yra pats didžiausias, labiausiai nukenčia nuo mažakraujystės.
Hemoglobino normos skirtingame amžiuje
Hemoglobino norma vaikams skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Naujagimio hemoglobino kiekis būna didesnis nei suaugusiojo, kadangi nėštumo metu sukaupto hemoglobino rezervo turi pakakti iki kol kūdikiui sukaks 6 ar daugiau mėnesių ir jis bus primaitinamas tirštu maistu. Mamos piene ir įprastuose pieno mišiniuose geležies beveik nėra, todėl nuo gimimo iki 6 mėnesių sukauptas hemoglobino kiekis organizme nuosekliai nuosekliai mažėja.
Dažnai padarę kūdikiui ar vaikui kraujo tyrimą, tėvai tikisi tokios pačios hemoglobino reikšmės kaip ir suaugusiems ir susirūpina gavę mažesnę reikšmę. Tačiau tik paauglystėje hemoglobino normos priartėja prie suaugusiųjų. Štai kokios yra hemoglobino normos įvairiose amžiaus grupėse:
| Amžiaus grupė | Hemoglobino norma (g/l arba mg/l) |
|---|---|
| Naujagimis | 140 - 200 mg/l (arba 14 - 24 g/dl) |
| Kūdikis nuo 1 mėn. iki 6 mėn. | 95 - 130 mg/l (arba 10 - 14 g/dl) |
| Kūdikis nuo 6 mėn. iki 4 metų | 110 mg/l ir daugiau |
| Vaikas nuo 5 iki 12 metų | 115 mg/l ir daugiau |
| Paauglys nuo 12 iki 16 metų | 120 mg/l ir daugiau |
| Vyresniems nei 16 metų (vyrams) | 138 - 172 mg/l (arba 14 - 18 g/dl) |
| Vyresniems nei 16 metų (moterims) | 121 - 151 g/l (arba 12 - 16 g/dl) |
Mažakraujystės (anemijos) esmė ir požymiai
Esant hemoglobino kiekiui žemiau normos, vystosi anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste. Vaikams ji dažniausiai pasireiškia apetito stoka, greitesniu nuovargiu, blyškia oda ir gleivinėmis, oro trūkumu. Kūdikiai ir maži vaikai, kurių organizmas sparčiausiai auga ir vystosi, o vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis yra pats didžiausias, labiausiai nukenčia nuo mažakraujystės, apie kurią, deja, jokie akivaizdūs simptomai neįspėja, tad sužinoma dažniausiai atsitiktinai. Medikai pataria - geriau papildomai išsitirti, nei mažakraujystę pražiopsoti.
Vaikų onkohematologė dr. Audronė Mulevičienė akcentuoja: būtina suvokti, kad mažakraujystė yra liga. Tai nėra vien tik „blogas kraujo tyrimas“. Anemija yra liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius arba hemoglobino kiekis ir sutrinka deguonies apykaita organizme. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys.
Kai kurių specialistų teigimu, tiesiog slenka mėnesiai, metai, vaiko kraujas vis blogėja, o tėvai nieko nepastebi. Lėtai progresuojanti anemija tuo ir pavojinga - įsijungia įvairūs organizmo kompensavimo mechanizmai ir vaikas jaučiasi gerai. Anemija gali pasireikšti ir išvaizdos pokyčiais: ryškiausi požymiai - išblyškusi oda, pablykštusios gleivinės. Odos spalva gali pasidaryti panaši į vašką. Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas. Kūdikiai pasidaro neramesni, pradeda blogiau valgyti, jiems lėčiau auga svoris. Taip pat gali padidėti blužnis, kartais ir kepenys.
Geležies stokos mažakraujystė vystosi labai palengva ir paprastai nepastebima nieko - vaikas gali būti toks pat aktyvus, užsiimti ta pačia veikla ir, tik atlikus kraujo tyrimą, pastebima, kad jis serga mažakraujyste. Tačiau gali būti ir taip, kad, tarkime, kūdikis labai prastai miega, yra irzlus, nelaimingas. Arba gali būti tokių sergančių vaikų, apie kuriuos tėvai sako: auksinis vaikas - kur padėjai, ten ir rasi. Bet ištyrus vaiko kraują, paaiškėja, kad jis toks ne dėl to, jog „auksinis“, o todėl, kad geležies reikia ne tik kraujui, bet ir visai raumenų sistemai, centrinei nervų sistemai tinkamai vystytis. Dėl geležies stokos yra nukentėjęs vaiko vystymasis, tad jis paprasčiausiai neturi jėgų judėti. O kai išgydai mažakraujystę, tas buvęs „auksinis“ vaikas pradeda lipti sienomis, nes vaikui yra normalu lipti sienomis.
Geležies stokos mažakraujystė: dažniausia priežastis
Vaikų mažakraujystės priežastys būna įvairios, tačiau dažniausiai ji išsivysto po persirgtų infekcinių ligų, nes organizmas, kovodamas su infekcija, gauna papildomą krūvį. Kita dažniausia priežastis, dėl kurios išsivysto ši liga, - netinkama mityba. Kur kas rečiau būna įgimtos mažakraujystės, taip pat mažakraujystės, sąlygotos kitų lėtinių ligų.
Patiems mažiausiems dažniausiai išsivysto geležies stokos mažakraujystė. Lyginant, koks yra geležies poreikis vienam kilogramui kūdikio ir suaugusio žmogaus svorio, tai kūdikio poreikiai yra žymiai didesni. Tačiau jo skrandis yra labai mažas, jis negali privalgyti daug. Ir štai čia yra bene svarbiausias momentas - viskas, ką įdedame į vaiko skrandį, turi būti vertinga. Ten nėra vietos saldumynams, sausainukams, riestainiukams, saldintiems jogurtukams, sūreliams, varškytėms, o jų tėvai vaikams labai dažnai duoda. Analizuodami Lietuvoje atliktus tyrimus, matome tikrai rimtą problemą, kad vaikai iki 3 metų amžiaus labai dažnai valgo tokius maisto produktus, kurie yra kaloringi, saldūs ir skanūs, tačiau nėra mitybiškai vertingi. Todėl mažyliams dažnai ir išsivysto geležies stoka, dalis iš jų ir suserga mažakraujyste.
Kita problema - persirgtos infekcijos, nes kūdikiai dažnai serga kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis, kurios kartais komplikuojasi į bakterines, tad organizmas kariauja su infekcija ir lieka mažiau jėgų visiems kitiems darbams. O ir pats virusas gali prislopinti kraujodarą ir dėl to taip pat gali atsirasti mažakraujystė. Tačiau tai - jau visai kitos etiologijos mažakraujystė.
Pilnai išnešioti kūdikiai gimsta su pakankamai didelėmis geležies atsargomis, kurių įprastai pakanka pirmuosius 6 mėnesius, geležies trūkumo sukelta anemija iki 6 mėn. yra reta. Geležies kūdikiai gauna su mamos pienu. Geležies kiekis mamos piene gali varijuoti, tačiau jos koncentracija nėra didelė ir su kiekvienu mėnesiu po gimdymo nuosekliai mažėja nepriklausomai nuo mamos mitybos. Štai kodėl jau po 4 mėnesių baigiasi kūdikio sukauptos geležies atsargos ir mažakraujystė pradeda grėsti visiems.
Kai kūdikiui nustatoma geležies stoka, o mama jį maitina ne savo pienu, o mišiniais, skiriami specialūs geležimi praturtinti mišiniai.
Mažakraujystės diagnozavimas
Mažakraujystė dažniausiai nustatoma atsitiktinai, aptinkama tuo metu, kai vaikas suserga ir dėl ligos jam atliekamas kraujo tyrimas. Medikai pataria - geriau papildomai išsitirti, nei mažakraujystę pražiopsoti. Paprasčiausią kraujo tyrimą, imant kraują iš pirštuko, laboratorijos kompiuteris atlieka per kelias minutes.
Jeigu vaikas susirgo, atlikus kraujo tyrimą, įtariama, kad jis serga ir mažakraujyste, tuo momentu dar nežinia, kokia yra ligos priežastis. Tad leidžiama jam pasveikti ir po 2-3 savaičių kartojamas kraujo tyrimas. Tada vertinama: jei tai buvo mažakraujystė, susijusi su infekcija, po 2-3 savaičių visi kraujo rodikliai bus grįžę į normos ribas, o jei tai kitos etiologijos mažakraujystė, kraujas tai parodys, tad vaiką reikės toliau tirti ir atitinkamai gydyti.
Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas - feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti.
Mažakraujystės gydymas ir prevencija
Jei mažakraujystė negydoma, vaiko gyvenime niekas nesikeičia, jam neužtikrinama tinkama mityba, kraujo rodikliai tik prastės. Medikės teigimu, jei vaikui diagnozuojama mažakraujystė, kurios priežastis - geležies stoka, jis gydomas geležies preparatais. Labai retais atvejais pasitaiko ir vitamino B12 arba folio rūgšties stoka - ji gydoma atitinkamais preparatais.
Jei vaikui diagnozuojama lengvo laipsnio mažakraujystė (kai hemoglobinas yra daugiau nei 90 g/l), ją gali gydyti šeimos gydytojas. Gydymas trunka ne trumpiau nei mėnesį-du, po to atliekami kontroliniai tyrimai, vertinamas atsakas į gydymą. Tik įsitikinus, kad vaikas tikrai pasveiko, gydymas nutraukiamas. Deja, pasak dr. A. Mulevičienės, dažna situacija, kai gydytojas nustato mažakraujystę, paskiria mėnesiui geležies preparatų ir, nepakartojęs kraujo tyrimų, gydymą nutraukia. Tada mažakraujystė vėl kartojasi, nes vaikas taip iki galo ir nepasveiksta.
Jei diagnozuojama vidutinio arba sunkaus laipsnio mažakraujystė, vaikas turėtų būti siunčiamas pas hematologą į konsultaciją, kuris įvertins, kodėl vaikas susirgo, ir skirs reikalingą gydymą. Gydymas gali užtrukti ir 3, 4 ar net 6 mėnesius. Kraujo tyrimai kartojami ir, tik matant, kad kraujo rodikliai normalizavosi, gydymas nutraukiamas. Tačiau net ir po to vaikas stebimas metus, nes didelė tikimybė, kad mažakraujystė gali pasikartoti.
Vartojant geležies preparatus, svarbu atkreipti dėmesį, kad pasikeis vaikiuko išmatų spalva. Gydytoja pataria, kad geležies preparatus (pvz., Tot' hema ampules) galima įpilti į vandenuką ar arbatėlę, kad vaikui būtų lengviau išgerti.
Nors dabar 21 amžius, dar būna vaikų, kuriems dėl išsivysčiusios didelio laipsnio mažakraujystės reikia perpilti eritrocitų masę. Labai užleistais atvejais hemoglobino kiekis kraujyje medikams būna protu nesuvokiamas, kai net atrodo, kad gyvybė ir toks hemoglobino kiekis - nesuderinama. Laimė, suteikus tinkamą pagalbą, vaikų mirties atvejų dėl mažakraujystės nepasitaiko.
Geležies preparatai ir jų vartojimas
Geležis yra būtinas mineralas, kurio organizmas turi pakankamai turėti tam, kad raudonieji kraujo kūneliai galėtų tinkamai veikti ir užtikrinti deguonies pernešimą organizme. Geležies preparatai padeda palaikyti šio mineralo kiekį, ypač jei negauname jo pakankamai iš mitybos. Geležies papildai gali būti skiriami kaip tabletės, kapsulės ar skysti preparatai, o kai kuriais atvejais - ir injekcijos, jei trūkumas itin didelis. Dažnai geležis derinama su kitais elementais, pavyzdžiui, vitaminu C, kuris padeda geriau įsisavinti geležį. Vitaminas B12 ir folio rūgštis taip pat gali būti įtraukti į kompleksinius preparatus, nes jie prisideda prie sveikos kraujotakos sistemos veiklos.
Renkantis geležies papildus, svarbu atsižvelgti į jų formą, sudėtį ir įsisavinimo efektyvumą. Vienas iš populiariausių pasirinkimų šiuo metu yra skysta geležis mikrokapsulėse. Ši inovatyvi forma leidžia išvengti daugelio tradiciniams geležies papildams būdingų šalutinių poveikių, tokių kaip virškinimo sutrikimai, ir užtikrina geresnį įsisavinimą. Mikrokapsulių technologija leidžia aktyviąsias medžiagas apsaugoti nuo skrandžio rūgščių poveikio, todėl geležis pasiekia žarnyną, kur geriausiai įsisavinama.
Geležies papildus geriausia vartoti tuščiu skrandžiu, kad būtų užtikrintas maksimalus jų įsisavinimas. Optimalus laikas - ryte, likus mažiausiai 30 minučių iki pusryčių arba kelios valandos po valgio. Tačiau kai kurie žmonės gali jausti diskomfortą, vartodami geležį tuščiu skrandžiu. Tokiais atvejais geležies papildus galima vartoti kartu su lengvu užkandžiu, tačiau reikėtų vengti pieno produktų, arbatos, kavos ir kalcio papildų, kurie gali sumažinti geležies įsisavinimą. Norint sustiprinti efektą, rekomenduojama papildus vartoti su vitaminu C, pavyzdžiui, su apelsinų sultimis, nes vitaminas C padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.
Mityba ir prevencija
Palaikyti tinkamą hemoglobino lygį yra svarbu, kad organizmas galėtų efektyviai pernešti deguonį. Normalų hemoglobino lygį galima užtikrinti ne tik naudojant geležies preparatus, bet ir laikantis sveikos mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų. Mityba, be jokios abejonės, yra vienas svarbiausių veiksnių, palaikančių reikiamą hemoglobino lygį. Produktai, turintys daug geležies, yra būtini kasdieniame racione. Pavyzdžiui, raudona mėsa, kepenėlės, žuvis, ankštiniai augalai, riešutai ir tamsiai žalios lapinės daržovės (pavyzdžiui, špinatai) yra puikūs geležies šaltiniai.
Be geležies, organizmui taip pat reikia pakankamai vitaminų C, B12 ir folio rūgšties, kurie padeda absorbuoti geležį ir palaikyti hemoglobino sintezę. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą citrusinius vaisius, brokolius, kiaušinius, pieno produktus ir viso grūdo produktus. Šviežių daržovių ir vaisių sulčių, pavyzdžiui, obuolių, apelsinų, sulčių stokančiam geležies vaikui yra daug vertingesnės nei burokų sultys. Geležis geriau pasisavinama, kai pakanka vitamino C, tad reikia stengtis, kad jo vaikui netrūktų - tam puikiai tinka visos lietuviškos uogos - agrastai, serbentai.
Kaip maitinti vaiką, kuriam dar nėra mažakraujystės, bet jaučiamas geležies trūkumas? Jeigu yra geležies stoka, vaikui reikėtų duoti daugiau mėsos, nes iš daržovių absorbuojama 2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos - 20-40 proc. Reikėtų vengti ir tokių produktų, kuriuose yra oksalio rūgšties - špinatų, rūgštynių, rabarbarų. Geležis geriau pasisavinama rūgščioje terpėje, tad linkusiems į mažakraujystę vaikams patariama duoti ne pieno, o rūgščių jo produktų - kefyro, jogurto.
Svarbu prisiminti, kad geležies trūkumą ir anemiją gali lemti ne tik nepilnavertė mityba ar augimo spurtas paauglystėje, bet ir įvairios ligos, infekcijos, sutrikimai. Jei po 2-3 mėnesių geležies papildų vartojimo kraujo tyrimų rezultatai nepagerėja, būtina toliau ieškoti anemijos priežasties (ypač, jeigu anemija pasireiškė vyresniam vaikui arba pačioje paauglystės pradžioje).
Neišnešiotų naujagimių ankstyvosios anemijos profilaktikai rekomenduojama atidėti virkštelės perspaudimą ne mažiau kaip 60 sek. Neišnešiotų naujagimių vėlyvosios anemijos profilaktikai nuo 2 savaičių amžiaus, jei maitinimas tik enterinis, skiriama dvivalentės geležies preparatų 2-4 mg/kg kūno svorio per parą. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog didesnę riziką susirgti mažakraujyste turi mažo gimimo svorio - mažiau nei 2,5 kg - naujagimiai. Jiems geležies preparatų profilaktiškai turėtų būti skiriama nuo pirmųjų gyvenimo savaičių. Kiek ilgai - sprendžia hematologas, stebėdamas, kaip kūdikis auga, vystosi, kokie jo geležies poreikiai. Jei naujagimis gimsta didesnio nei 2,5 kg, bet mažesnio nei 3 kg svorio, jis taip pat turi didesnę riziką susirgti mažakraujyste, bet standartinė profilaktika jam neskiriama.
Geležies atsargos mažylio organizme paprastai išsenka, kai jis pradeda sverti dvigubai daugiau, nei svėrė gimdamas. Jeigu vaikas sparčiai auga ir padvigubina savo svorį per 4-5 mėnesius, tai šeimos gydytojas turėtų suklusti ir pagalvoti, ar nereikia mažakraujystės profilaktikos, o galbūt net atlikti kraujo tyrimą ir pažiūrėti, kokia vaiko kraujo būklė.
Kai mažo gimimo svorio ar sparčiai augantis vaikas pradeda valgyti papildomo maisto, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką jis valgo, ar noriai valgo, ar pakankamai dažnai, nes jeigu mityba bus netinkama, vaikas negaus tų reikalingų mikroelementų tiek, kiek jam reikia, rizika mažyliui susirgti mažakraujyste didėja. Svarbu atsiminti, kad PSO (Pasaulios Sveikatos Organizacija) rekomenduoja primaitinimą pradėti nuo apytiksliai 6 mėnesio, palaipsniui įvedant vis naujus produktus. Dažniausiai daroma klaida pradėjus primaitinimą - vaikui per anksti duodami pieno produktai. Karvės pienas ir jo produktai trukdo įsisavinti maiste esančią geležį.
Svarbu žinoti: mitai ir faktai apie mažakraujystę
Docentė Lina Ragelienė mamas nori nuraminti - nėra jokios padidintos rizikos mažakraujyste sergančiam vaikui kada nors susirgti vėžinėmis kraujo ligomis. Tačiau yra kitas dėsningumas - beveik visos kraujo ligos yra lydimos anemijos.
Kartais tenka girdėti, kad mažakraujystė keliauja iš kartos į kartą: žemas močiutės, mamos, dukros hemoglobinas. Docentė Lina Ragelienė sako, kad anemija, apie kurią kalbame - geležies stokos mažakraujystė - nėra paveldima. Geležies stokos mažakraujystė gali kamuoti tos pačios šeimos narius iš kartos į kartą nebent jei jie serga panašiomis ligomis: moterys per gausias menstruacijas nukraujuoja, turi kokius nors vidinius kraujavimus (kad ir dėl miomų gimdoje) ar serga virškinamojo trakto ligomis, dėl kurių pablogėjęs geležies pasisavinimas (viduriuoja, turi opaliges).
Gydytojai pamena laikus, kai nusilpusio kraujo ligoniams patardavo gerti burokų sultis. Metams bėgant įvairūs tyrimai parodė, kad burokų sultys kraujo negerina. Galbūt psichologiškai veikdavo tai, kad burokų sultys panašios į kraują - regis, jų atsigėrus, kraujas sustiprės, bet naudos tai neduoda.
Geležies stokos mažakraujystė laikoma socialine liga visame pasaulyje. Kuo kraštas skurdesnis, tuo daugiau žmonių ten serga anemija. Nors lietuviai yra blyškiaveidžiai, jie nėra linkę į mažakraujystę ir serga šia liga gerokai rečiau, nei trečiojo pasaulio šalių gyventojai. Tačiau vaikų mažakraujysčių daugėja ir tai gydytojus varo į neviltį. Docentės nuomone, statistiką iškreipia didėjantis asocialių žmonių skaičius.
Auginant vaikus reikia žinoti, kad mažakraujystės pavojus labiausiai iškyla dviem gyvenimo etapais - kūdikystėje ir paauglystėje. Kūdikystėje ji pavojingiausia nuo 4 mėnesių iki maždaug 1,5 metų, kai vaikutis geležies atsargas jau būna išeikvojęs, bet dar nesugeba su maistu gauti reikiamo jos kiekio. Paskui, sėdęs prie bendro stalo, apetitą turintis vaikas vargu ar sirgs mažakraujyste. Vaikui sulaukus paauglystės vėl reikia daugiau akylumo, mat padidėja geležies poreikis - dėl greito augimo, hormonų gamybos, mergaitėms - dėl prasidėjusių mėnesinių. Kaip tyčia, tuo augimo metu paaugliai valgo patį nepilnavertiškiausią maistą: maitinasi mokyklose, užkandinėse, garbina greitą maistą, traškučius.
Nėščiųjų mažakraujystė ir jos įtaka naujagimiui
Anemija yra labiausiai paplitęs negalavimas nėštumo metu. Nėštumo laikotarpiu mažakraujystė susijusi su fiziologija: vaisiaus ir placentos augimu ir padidėjusiu cirkuliuojančio kraujo kiekiu. Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą.
Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g/l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l. Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau šios ribos, nėščiajai gali būti diagnozuota anemija.
Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90-109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90-104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l. Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų.
Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą - 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga. Ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado. Nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą. Gydytojas gali rekomenduoti tinkamus papildus ar mitybos planą, kad būtų palaikomas optimalus hemoglobino lygis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
